Pirmieji kartai, paskutiniai kartai

Lapkričio 10 d.

„Pradžioje nebuvo nieko“ (LNOBT)

Antano Jasenkos baletas „Pradžioje nebuvo nieko“ sulaukė naujų atlikėjų – pagrindinius vaidmenis sukūrė jauni artistai Marine Pontarlier (Aušrinė) ir Jonas Kertenis (Žmogus), jų debiutas įvyko lapkričio 8 dieną. Šis Živilės Baikštytės kūrinys vertingas visų pirma tuo, kad papildo negausų pagal lietuvišką muziką pastatytų Lietuvos kūrėjų baletų sąrašą. Pontarlier ir Kertenis darniai įsirašė į choreografinį ir režisūrinį šio mitologija paremto spektaklio audinį – jų šokis buvo sklandus ir raiškus. Šioje „Pradžioje nebuvo nieko“ serijoje Saulę pirmą kartą šoko Olesia Šaitanova, Mėnulį – Ignas Armalis, o gruodžio 10 d. nedidelį Laumės vaidmenį pirmą kartą atliko Barbora Gudavičiūtė.

„Pradžioje nebuvo nieko“ tapo paskutiniu baleto artistės Eimantės Šeškutės spektakliu – atlikusi vieną iš Laumės palydovių vaidmenų, šokėja nusprendė atsisveikinti su scena. Gražių linijų, plastiška šokėja įsiminė dar Baleto skyriaus moksleivių koncertuose, o Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje sukūrė Rytiečių šokio solistės („Spragtukas“), Driadžių valdovės („Don Kichotas“), Odaliskos („Korsaras“) ir kitus vaidmenis. Šis tylus atsisveikinimas priminė ir kitas jaunas artistes, kurių nuo sezono pradžios žiūrovai nematė ir nebematys, – Emiliją Šumacherytę, Rūtą Karvelytę, Viltę Lauciūtę. Daugiau ar mažiau jaunystės metų atidavusios baleto menui, jos ieško kitų erdvių savo sumanymams įgyvendinti. Kuo geriausios joms kloties!

* * *

Pavakary Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Klaipėdos kamerinio orkestro ir šokių mokyklos „Coda“ surengtas edukacinis koncertas „Žaismingos muzikos orkestras šoka“ per nepilną valandą supažindino su nuotaikinga įvairių šokių programa (choreografė – mokyklos vadovė Inga Briazkalovaitė). Pažįstamos melodijos įvaizdintos įdomiai, išradingai, pasitelkiant kostiumus, o žaismingi vedėjos Jomantės Šležaitės-Paukštės komentarai, sklandus, neformalus bendravimas su mažaisiais žiūrovais padėjo pasiekti ugdomuosius šio sumanymo tikslus.

Lapkričio 14 ir 16 d.

„Parkas“ (LNOBT)

Dėl traumos negalėjęs dalyvauti Angelino Preljocajo spektaklio „Parkas“ premjerose birželio mėnesį, šį vakarą debiutavo Ernestas Barčaitis. Choreografinė ir režisūrinė spektaklio koncepcija visiems artistams suteikia galimybių išgyventi kūrybos džiaugsmą, perteikti įvairius besimezgančios meilės atspalvius – šis bendras Prancūzijos choreografo ir Lietuvos baleto trupės darbas tapo vienu ryškiausių praėjusio baleto sezono įspūdžių. Kartu su Nora Straukaite Barčaitis sukūrė sklandų duetą, atskleidė vyro ir moters jausminio ryšio metamorfozę.

Labai įdomu buvo pamatyti ir Olesios Šaitanovos debiutą šiame spektaklyje (ji šoko su Jonu Lauciumi): aiškų plastinį vaidmens piešinį solistė paryškino jai būdingais išraiškingais emociniais atspalviais.

Lapkričio 22 d.

Klaipėdos baleto mokykla Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje pakvietė pasikalbėti apie baletą. Kartu su žurnaliste Nina Puteikiene buvo progų prisiminti ir knygą „Baletas LT“, ir Lietuvos baleto istoriją, o pokalbiui įtaigumo suteikė Klaipėdos baleto mokyklos moksleivių parengta turininga programa, leidusi iš labai arti pajusti klasikinio šokio estetiką, čia ir dabar įkūnijamus kelis šimtus metų šlifuotus baleto judesius bei pozas, jų ryšį su muzika.

Gruodžio 11, 12 ir 17 d.

„Arlekino milijonai“ (LNOBT)

Choreografo Aleksejaus Ratmanskio rekonstruotas Marijaus Petipa baletas leidžia nusikelti į XIX–XX amžių sandūrą ir pajusti baleto kaip savito teatro žanro bruožus: sąlyginė vaidyba, choreografija, scenografija, kostiumai, scenos efektai sukuria nesudėtingą istoriją su laiminga pabaiga, labai tinkančią šventiniam laikotarpiui. Per pirmąjį „Arlekino milijonų“ spektaklį įžiebta ir kalėdinė LNOBT eglutė – jai nušvitus Tomas Pavilionis atliko Hercogo dainelę iš Giuseppe’s Verdi „Rigoleto“. Klausantis buvo galima pasvajoti vietoj jos tokia proga išgirsti pirmame baleto veiksme skambančią serenadą, kuriai žodžiai buvo parašyti praėjus dvidešimt keleriems metams po baleto premjeros (Valstybės teatre Kaune pastatytoje „Arlekinadoje“ šią serenadą dainuodavo Antanas Šabaniauskas).

Šioje „Arlekino milijonų“ serijoje įvyko pagrindinių herojų rokiruotė. Premjerinių spektaklių Kolombinos gavo kitus, vėliau į šį spektaklį įsijungusius Arlekinus: Kristina Gudžiūnaitė šoko su Ignu Armaliu, Marija Kastorina – su Andrea Canei. Naujos poros išsaugojo spektaklio organiką, užmezgė įtikinamus partnerystės ryšius, suteikė smagių akimirkų ir pantomimos scenose, ir dinamiškuose duetų bei solo epizoduose.

Jau pirmame spektaklyje įdomu buvo stebėti jaunų šokėjų debiutus: Babešo ir jo žmonos duetą temperamentingai pašoko Adrianas Klimaševskis ir Smiltė Mazūraitė. Gruodžio 15 d. Pjero ir Pjeretės vaidmenis pirmą kartą sklandžiai atliko Victoras Coffy ir Kotryna Rudych, Pjeretės kavalieriaus – Robertas Vaištaras, Leandro – Jonas Kertenis. Iki šiol be pamainų Kasandrą ypač puikiai vaidinęs Laimis Roslekas nuo šiol šiuo vaidmeniu dalinsis su Klimaševskiu, tiksliai ir įtaigiai sukūrusiu kiek šaržuotą godaus Kolombinos tėvo paveikslą, – persikūnyti į gerokai vyresnį personažą jaunam šokėjui padėjo charakteringas grimas.     

Gruodžio 19 ir 20 d.

„Stiklinės istorijos“ ir „Šopeniana“ (Šokio teatras)

Baigiantis metams Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius visad pakviečia į premjerą, šį kartą – dviejų dalių šokio vakarą, kuriame pasirodė šiuolaikinio ir klasikinio šokio specializacijų moksleiviai. „Stiklines istorijas“ pagal Johanno Sebastiano Bacho muziką sukūrė choreografai Lina Puodžiukaitė ir Paulius Prievelis, „Šopenianą“ pagal Michailo Fokino choreografiją pastatė režisierė baletmeisterė Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė (baletmeisterės asistentė Deimantė Karpušenkovienė). Gaila, kad neteko matyti premjerinių spektaklių, tačiau ir generalinės repeticijos praėjo aukštu lygiu, atkleidė moksleivių artistiškumą ir gerus techninius šokio įgūdžius. „Stiklinėse istorijose“ vienas kitą keitė solistės (Rūta Karečkaitė arba Vasara Burokaitė), pagrindinio dueto (Izabelė Niparaitė ir Martynas Popovas arba Agnė Letkauskaitė ir Nojus Mažūnavičius), mažesnių solo ir duetų epizodai, scenografiniu elementu tapo ant grindų išdėliojamos ir netrukus surenkamos stiklinės, kurių tikslios linijos kūrė trapumo ir vitališkumo kontrastą.

XX a. paskutinį ketvirtį tvirtą vietą Baleto skyriaus koncertiniame repertuare turėjusi „Šopeniana“ pastaraisiais dešimtmečiais buvo primiršta, ir šio pirmojo nesiužetinio baleto, kurį Michailas Fokinas sukūrė 1907 m., atgaivinimas vėl grąžino romantiškus, poetiškus šokio pavidalus, talentingai sukurtus įdėmiai ir kartu įkvėptai įsiklausius į Aleksandro Glazunovo aranžuotą Frédérico Chopino muziką. Poeto paveikslą perteikė moksleiviai Kostas Grudzinskas ir Aleksandras Sergejevas, jo svajose skrajojančių silfidžių – solistės Ieva Repšytė, Elzė Kotryna Pilinkutė, Vasarė Grinevičiūtė, Greta Biekšaitė, Austėja Kabašinskaitė, Urtė Gudavičiūtė, Gabriela Verkovska, Paulina Kuraitė ir gražiai parengtas, disciplinuotas, stilingas kordebaletas (repetitoriai Rūta Kudžmaitė-Daraškevičienė, Petras Skirmantas, Neli Beredina ir Danielius Kiršys). Šiam epizodui tiko vaizdo projekcijoje panaudotas Mstislavo Dobužinskio eskizas, saugomas Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje.

Prieš „Stiklinių istorijų“ ir „Šopenianos“ premjerą gruodžio 21 d. Šokio teatre įteikta ir Jadvygos Jovaišaitės-Olekienės premija – ją gavo dvyliktokė Ieva Repšytė, kuri spalio pabaigoje tarptautiniame klasikinio šokio konkurse „37th International Classical Dance Competition of Grasse“ Prancūzijoje pelnė aukso medalį ir specialųjį žiuri prizą.