7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Raktažodis: R

Miniatiūrinis Berlynas sapnuoja sovietmetį

Naujosios Vilnios, baltarusiškai tariant – Vileikos arba senuoju pavadinimu – Novovileisko (Nowo Wileisk) fenomenas neleidžia man ramiai eiti nė viena šio rajono gatve. Dėl šios vietovės apleistumo Vilnius dar vis gyvena dviguboje santvarkoje – vakarinė miesto dalis yra dinamiška ir patiria modernias transformacijas, o rytinė nykiai stagnuoja ir toliau sėkmingai vizualizuoja socialistinį realizmą. Lyg būtume rytiniame Berlyne iki sienos griūties. Tik tiek, kad čia nebuvo ir nėra jokios miestą dalijančios sienos.

„Spektaklis – tai dalis manęs“

Aktorė Nelė Savičenko – tarytum čechoviška žuvėdra. Gimė Vilniuje, o gyvenimo vėjų gainiojama po studijų atsidūrė Klaipėdoje, vėliau vėl parskrido į gimtąjį miestą.

 

Baigusi mokyklą Nelė Savičenko iškart įstojo į Povilo Gaidžio vadovaujamą Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakulteto aktorių kursą. 1980 m. pradėjo dirbti Klaipėdos dramos teatre, o nuo 2012 m. – Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupėje. Šiandien ji vaidina ir pagrindiniuose Oskaro Koršunovo teatro spektakliuose, dėsto Teatro ir muzikos akademijoje. Aktorės švelnumas, atidumas, empatiška natūra ypač vertinama negailestingame atšiauriame dramos teatro pasaulyje. Su spektakliais (dažniausiai O. Koršunovo teatro) keliaudama po įvairias šalis, ji sugeba išlikti susikaupusi, nuosekli, vykdyti visus kada nors užsibrėžtus įsipareigojimus.

Keistas suvažiavimas

Kad ir kaip stengčiausi išvengti burbėjimo keliaudama po festivalius, juolab kad prieš dvejus metus jau ir taip smarkiai peikiau didžiausią ir seniausią tik dokumentiniam kinui skirtą festivalį Amsterdame (IDFA), vis dėlto šiemet ir vėl noriu paryškinti vieną neigiamą jo aspektą. Nors programoje ir buvo filmų, kurie turėtų likti autoriaus galvoje ar kompiuteryje dar bent kurį laiką, labiausiai užkliuvo ne programa, bet komunikacija. Nežinau, kiek dėmesio dauguma žiūrovų skiria festivalių sklaidos kampanijoms, bet man tai labai svarbus aspektas. Juolab kad tai dažnai kainuoja visai nemažus pinigus – reklamos biudžetai juk visai kitokie nei kultūros. IDFA šįmet nustebino savo nejautrumu. Geltoni, mėlyni, žali ir rožiniai plakatai vardijo, kas atvyksta į Amsterdamą, pavyzdžiui, „Iggy Popas atvyksta į Amsterdamą“ arba „93-ejų sekso ekspertas iš Indijos atvyksta į Amsterdamą“. Tokie šūkiai skamba nuspėjamai – taip, dokumentinis kinas geba priartinti ar atvesti susitikti su įdomiausiais ir keisčiausiais personažais visame pasaulyje. Toks ir buvo „KesselsKramer“ (Olandijoje įsikūrusi tarptautinė komunikacijos agentūra, – red. past.) sumanymas. Tačiau šalia šių plakatų atsirado ir toks: „1,5 milijono armėnų genocido aukų atvyksta į Amsterdamą“. Nejaugi neaišku, kad loginė konstrukcija ne visada pasiteisina ar yra pateisinama, kai pakeiti kintamuosius. Tiesiog keista, kaip trisdešimt metų vykstantis festivalis gali taip nebrandžiai kviesti žiūrovus analizuoti sudėtingus pasaulio fenomenus.

Klaipėdiečiai jaukinsis Vidinį Triušį

Lapkričio 29 ir 30 d. 18.30 val. Klaipėdos dramos teatras kviečia į premjerą – Milan Marković Matthis „Labas rytas, pone Triuši“. Spektaklį režisavo Marius Pažereckas, kostiumų dizainerė Ana Romanova, muzikos autorius Edvinas Vasiljevas, vaizdo projekcijų autorius Tomas Jurginas, vertėja Marija Kobylskaja. Spektaklyje vaidina Mikalojus Urbonas, Jonas Baranauskas, Vaidas Jočys, Kamilė Andriuškaitė, Kazimieras Žvinklys, Jolanta Puodėnaitė, Karolis Maiskis. Spektaklis skirtas žiūrovams nuo 16 metų.

Pjesės autorius – jaunas, bet  jau tarptautinį pripažinimą pelnęs serbų dramaturgas, rašytojas ir atlikėjas Milan Marković Matthis, gimęs 1978 m. Belgrade, gyvenantis Švedijoje, Malmėje. Jo darbai statomi nacionaliniuose Kroatijos, Slovėnijos, Serbijos, Italijos teatruose, Danijoje ir Vokietijoje.

Aktorė Aldona Bendoriūtė. Ieškoti vaidmens atviromis akimis

Praeitą savaitę į Jaunimo teatro didžiąją salę persikėlė režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Cinkas“ repeticijos. Beveik tris mėnesius „Meno forto“ salėje spektaklį kūrusio režisieriaus darbai jau eina į pabaigą.  „Cinko“ premjera – lapkričio 29 ir 30 dienomis. Šį kartą Nekrošiaus pasirinkta medžiaga yra dvi dokumentinės baltarusių rašytojos Svetlanos Aleksijevič knygos „Cinko berniukai“ ir „Černobylio malda“. Jose pasakojamos skaudžios žmonių patirtys Afganistano kare ir po Černobylio atominės elektrinės sprogimo. Tragiškas istorijas režisierius nusprendė papasakoti į sceną įvesdamas pačios rašytojos personažą. Kalbame su šį vaidmenį spektaklyje kuriančia aktore Aldona Bendoriūte. 

 

Dirbti su Eimuntu Nekrošiumi sugrįžtate po trylikos metų pertraukos. Esate vaidinusi dviejuose jo spektakliuose: „Trys seserys“ ir „Giesmių giesmė“. Kaip atrodo darbas su režisieriumi po tiek metų? Kas pakito?

 

Nežinau, ar kas nors pakito. Skirtumas tikriausiai tik tas, kad man nebe dvidešimt penkeri, o keturiasdešimt penkeri. O tai režisieriui reikėjo priminti ne kartą, nes reikalauja iš manęs tiek, tarsi aš būčiau dvidešimt penkerių. Kai ką atlikti man tikrai yra per sunku. Bet jis manimi labai pasitiki, o jo nuvilti nenoriu.

Fragmentiškos sekos

Šiuolaikinių vizualiųjų menų atstovė Julija Pociūtė galerijoje „(AV)17“, Vilniuje, pristato 9-ąją personalinę parodą „Linija“. Operuodama įvairiomis medijomis – objektais, piešimu, šviesa, atspindžiais, fotografija, videomenu – J. Pociūtė pasitelkia savo šeimos istoriją ir sukuria instaliatyvią meninę sceną, skirtą atminties ir laiko sampratai apmąstyti. Autorė supina asmeninės patirties ir kolektyvinės atminties turinius, paversdama juos fikcijos ir realybės santykį permąstančiais vizualiais ekranais.

Nuo didžiosios scenos iki paraščių

„Vilnius Mama Jazz“ jau toli peržengė festivalio ribas. Tai ir konferencijos, diskusijos, pavadintos paraštėmis, ir showcase scenos per kelias Vilniaus vietas, džiazo fotografijų parodos, ir muzikos instrumentų, ausinių, įrašų turgelis, ir poilsio kampelis su žurnalais ir net lova, jei kas pavargtų nuo muzikos. Tačiau svarbiausia, žinoma, didžioji scena.

Kino naujienos trumpai

Ateinančių metų vasarį 68-asis tarptautinis Berlyno kino festivalis tradicinę retrospektyvą skirs Veimaro Respublikos kinui. Ji vadinsis „Weimar Cinema Revisited“. Veimaro Respublikos laikotarpis – vienas svarbiausių, įtakingiausių ir produktyviausių vokiečių kino istorijoje. Plačioji publika dažniausiai jį sieja su vokiečių kino ekspresionizmu, klasikų Fritzo Lango, W.F. Murnau, Ernsto Lubitcho ar Walterio Ruttmanno kūryba. Festivalio rengėjai pateiks milžinišką šio laikotarpio vokiečių kino įvairovę – iš viso bus parodytos dvidešimt aštuonios 1918–1933 m. sukurtų vaidybinių, dokumentinių, trumpo metražų filmų programos. Sąlygiškai jos padalytos į tris pagrindines temas – „Egzotika“, „Kasdienybė“ ir „Istorija“.

Šiuolaikinio šokio spektaklyje „Z+“ – jungtys tarp skirtingų kartų

Transformuota teatrinė erdvė, šiuolaikinis šokis, beatboxas ir efektingi šviesų sprendimai – taip garsus Šokio teatras „Airos“, bendradarbiaudamas kartu su jaunosios kartos choreografe Agniete Lisičkinaite, nagrinės Z kartos unikalumą. Gruodžio 2 d. „Menų spaustuvėje“ bus kuriama vakarėlio atmosfera.

 

Kūrybinės komandos tyrinėjimo objektas – Z karta, jos raiškos būdai, komunikacija tarpusavyje, savo aplinkos suvokimas. „Mums svarbu vizualumu ir muzika užmegzti dialogą su šia karta ir žmonėmis, kurie savęs Z karta nevadina. Šokiu norime inicijuoti stipresnį skirtingų kartų ryšį. Tikime, kad šis bendrumas kuriamoje spektaklio atmosferoje bus ypatingas.“ – teigia spektaklio idėjos autorė ir choreografė Agnietė Lisičkinaitė.

Garso komiksų paroda „Truputis diskurso“

Lietuvoje vis dar neįprasta komiksus suvokti kaip savarankiškus meno kūrinius, tačiau ši medija mūsų šalyje turi nemažą gerbėjų ratą ir susilaukia vis daugiau dėmesio. Šį kartą komiksų mėgėjams siūloma pažvelgti į kiek kitokius – garso komiksus. Šios idėjos autorė Rasa Kregždaitė sako, kad mintis kurti garso komiksus gimė dirbant su radijo teatro projektais. Eksperimentuojant ir aiškinantis, kaip turėtų atrodyti ir skambėti  garso komiksas, ši idėja buvo įgyvendinta kartu su trimis jaunais kūrėjais bei kūrybine komanda „Bilietų nėra“. Komiksų dailininkė Miglė Anušauskaitė parengė piešinius, o aktorė ir režisierė Julija Šatkauskaitė bei kompozitorius Andrius Šiurys sukūrė garso takelius.

PUSLAPIS
IŠ
1003