Deimanto Narkevičiaus paroda veikia nuo rugsėjo pradžios, netrukus užsidarys, o man vis nepavyksta aptikti nė vieno profesionalaus meno kritiko ar kultūrologo, net žurnalisto straipsnio apie ją... Keista, nes autorius – žmogus, kuris pristatomas „vienu žinomiausių ir tarptautinėje meno scenoje labiausiai vertinamų Lietuvos kūrėjų“ (iš galerijos „Vartai“ spaudos pranešimo); tas, kurio aprašymuose puikuojasi Nacionalinė ir Vincento premijos; tas, kuris siūlomas pirmu sėkmės sulaukusio menininko pavyzdžiu pagrindinėse institucijose. Juk turėtų būti bent kokia nors reakcija, kai tokio rango kūrėjas, po kurio pavarde jau inertiškai pakišamas trimitų fonas, prabėgus dešimčiai metų (!) pagaliau surengia personalinę parodą. Būtų dėsninga tikėtis ažiotažo, na, bent diskusijų tais svarbiais klausimais, kuriuos iškelia jo kūryba, tačiau didžioji dalis kolegų, su kuriais tikėjausi apsikeisti nuomonėmis, parodoje dar nebuvo apsilankę. Iš kur tas abejingumas? Ar jau reikia prisiminti posakį apie pranašą savoje žemėje?

Dešimtasis tapytojo, praeityje garsaus performansų kūrėjo Lino Liandzbergio kuruotas projektas iš ciklo „Tapybos anatomija“ šį kartą provokuoja pažvelgti į dabarties tapybos ir videomeno sąsajas. Apie tai deklaruojančioje parodos „Platus kampas. Laiko limitas“ anotacijoje randame net kelias užuominas, kad šių vizualinių menų sankirtos reiktų ieškoti siužetų ir laiko dimensijos požiūriu. Taigi eksponuojamuose tapybos ir videokūriniuose yra skirtingai fiksuojamos praeities ir dabarties akimirkos, pasitelkiant aplinkos daiktus, vaizduojant istorines vietas ir herojus, dokumentuojant asmeninius potyrius.

Paroda „Vasaros skaitiniai“ pristato dokumentikos ir fikcijos apraiškas šiuolaikinių menininkų kūriniuose ir tyrinėja šiuolaikinio meno sąveikas su laiko menais, tokiais kaip literatūra, teatras ir kinas. Parodoje ypatingas dėmesys skiriamas originaliems ir paveikiems naratyvams, menininkų gebėjimui savo darbais pasakoti istorijas.

Cesio parodoje vadovaujamasi „kompiliavimo“ logika, būdinga populiariems žurnalams, interneto portalams, o taip pat ir knygų klubams bei knygų mylėtojų bendruomenėms, kurių skaitytojams ir nariams siūlomi rekomenduojamų skaitinių sąrašai, ypač artėjant vasarai (ir Kalėdoms). Parodai surinkti kūriniai tarsi sudaro kolekciją ar sąrašą vasaros skaitiniams arba tyrimams. „Vasaros skaitiniai“ skirti Cesio gyventojams ir atostogautojams, plūstantiems į šį mažą Šiaurės Latvijos miestelį kiekvieną kasmetinio festivalio sezoną.

 CMUER OMNAT kviečia į Evaldo Janso audiovizualinę instaliaciją „Dirigavimas: instrukcijos alaus bačkai, dujų šildytuvui bei žiūrovams“.

Instaliacijos atidarymas – lapkričio 16 d. 19 val. Paribio g. 12, Vilnius, „Commune Art“. Instaliacija atidarymo metu bus filmuojama ir transliuojama lapkričio 17 d. 18 val.

Evaldas Jansas – performanso ir videomeno atstovas, kūrybą išreiškiantis autobiografiškai. Menininkas fiksuoja kasdienybės akimirką, savo kūryba reaguoja į moralinį būvį, kultūrinius procesus, socialines problemas, perpindamas jas su absurdo bei grotesko motyvais.