Labiausiai vėjuotą ir plaukus stipriausiai veliantį savaitgalį atsiduriu Sapiegų rūmuose – pro šią vietą kartkartėmis vis praeidavau. Prisimenu, dar vasarą kurį laiką rūmai buvo prisidengę žalsvu peršviečiamu šydu ir apkaustyti skylėtais šarvais. Jau tuomet norėjosi pereiti tvoras ir praskleisti šydus – nors slaptai akies krašteliu žvilgtelėti į vidų, prakalbinti ilgai tylėjusius rūmus ir sugaudyti juose aidinčius, visaip susipinančias istorijas pasakojančius vėjo gūsius. Tada man teko nusukti kitais keliais ir praeiti barokinę vasaros rezidenciją neprakalbinus rūmų, girdint tik iš tolo skambančius šūksnius. Dabar naujai atgimusi ir duris atvėrusi vieta mane įsileidžia, o dar ir pažada slėptuvę nuo žvarbaus vėjo ir kitų neramumų. Tačiau iš lauko girdimas vėjo aidas vis tiek pasiekia vidų ir pradeda pasakoti ne tik keliuose sienų sluoksniuose įstrigusias, bet ir naujai besikuriančias istorijas.

Balandžio 30 dieną Europos Sąjungos Audito rūmuose Liuksemburge yra atidaroma lietuvių fotomenininko Sauliaus Paukščio paroda „Vilniaus kaleidoskopai“ („Kaleidoscopes of Vilnius“), skirta Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui paminėti.

„Visada žinojau, kad nenoriu pasakoti istorijų tik apie atskirus žmones. Man svarbu, kad galėčiau sukurti bendruomeninę patirtį“, – sako viena svarbiausių italų autorinio kino figūrų Alice Rohrwacher.

Sopranas Rita Petrauskaitė Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre šeštą kartą surengtoje  ceremonijoje „Pagauk bangą“ vėl išrinkta Metų operos soliste. Trečius metus iš eilės dainininkės pelnomas įvertinimas rodo tikrąją meistrystę, suvokiant, kad išlaikyti aukštą kūrybinės raiškos lygį itin sudėtinga. Prisiminę įvertinimus kalbamės su Rita Petrauskaite apie būtį kūryboje.

Priklausau tai laimingai Lietuvos teatro žiūrovų kartai, kuriai pirma pažintis su Roger Vitraco dramaturgija atsitiko prieš dvidešimt septynerius metus, režisieriui Cezariui Graužiniui pasiryžus Nacionalinėje Vilniaus scenoje išsprogdinti jo „Meilės misterijas“ (1997). Todėl nuoširdžiai džiaugiuosi, kad nūdien yra gerais teatriniais tekstais degantis vertėjas Vincentas Klipčius. Dėl jo atsidavimo mums nereikėjo laukti 2028-ųjų, kai genialios pjesės šimtmečio proga galbūt kas nors būtų pagaliau sugalvojęs išversti Vitraco „Viktorą, arba Vaikus valdžioje“. Pjesė išties chrestomatinė, verta tuoj pat pakliūti į mūsų vaikų mokyklinius vadovėlius bent jau tam, kad viešojoje erdvėje nebekiltų batalijų dėl to, ar siurrealistas, ar dadaistas, o gal vis dėlto simbolistas buvo Vitracas.

Gegužės 3 dieną, penktadienį, 18 val. kviečiame į austrų kilmės menininkės Lena Lapschina parodos „Hadrian“ atidarymą galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas).

Gegužės 3 dieną, penktadienį, 18 val. kviečiame į Vakarų Vokietijos dailininkų sąjungos (WKB) organizuojamos parodos „Apmaudas ir gijimas“ atidarymą galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas).

Prieš šimtą metų balandžio 28 d. Kaune gimė Donatas Banionis. Kovą ir balandį Lietuvoje vyksta „Kino pagal Donatą“ filmų rodymai, susitikimai su kūrėjais, aktorius prisimenamas ne tik sostinėje. Banionio palikimą sunku aprėpti: Panevėžyje Juozo Miltinio įkurto dramos teatro scenoje ir kine aktorius sukūrė kelis šimtus vaidmenų, pastatė ne vieną spektaklį. Teatre dirbo nuo 1941-ųjų, bet į kiną atėjo palyginti vėlai. Banionis išgarsėjo Vytauto Žalakevičiaus filme „Niekas nenorėjo mirti“ (1965) suvaidinęs Vaitkų, kuris buvo partizanas, bet išėjo iš miško ir aplinkybių verčiamas tapo kolūkio pirmininku. Kitaip tariant, žmogumi, blogu saviems ir nekeliančiu pasitikėjimo svetimiems.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) iškilmingu koncertu balandžio 20 d. atidarė savo naujuosius rūmus. Molio tinku dekoruota didžioji salė „Jūra“ – laužytais sienų ir lubų kontūrais, išraižytais pagal akustikos poreikius, – vizualiai primena ir brangakmenio briaunas. Tad taip ir maga pavadinti naujuosius rūmus prie jūros sužibusiu deimantu, juolab turint minty industrinį uosto kraštovaizdį. Kontrastas tarp, viena vertus, rafinuotų teatro architektūrinių formų ir jo veiklos turinio subtilumo, kita vertus, gana atšiauraus uosto etoso suteikia miesto atmosferai savitos romantikos!

Gegužės 3 d., penktadienį, 18 val. LDS galerijoje „Arka“ atidaroma Agnės Šemberaitės parodos „Baimės užkalbėjimas“, eksponuotos Daugpilio Rothko muziejuje, adaptacija.