Autorius: Gytis Oržikauskas

Gytis Oržikauskas

Rugsėjo 7 d. Vilniaus universiteto Botanikos sode (Kairėnų g. 43, Vilniuje) yra atidaroma dailininkės Irinos Tromos paveikslų paroda „Balansas“. Parodos vieta – botanikos sodas – pasirinkta neatsitiktinai, kadangi ji atspindi I. Tromos kuriamas žemės meno struktūras. Šie darbai dažnai nagrinėja kultūrinio identiteto temą. Menininkė Tyaginkos kaime, Berislavskio rajone, Ukrainoje vykdytų Vytauto tvirtovės archeologinių tyrimų metu perkastas žemės pavertė geometrine sampila – kocentriškais apskritimais ir daugiabriaunėmis žvaigždėmis, kurios tiek atliepia tautinės kultūros leitmotyvus, tiek kuria dirbtinį istorinės struktūros (papildančios realias istorines liekanas) įspūdį.

Gytis Oržikauskas

Gegužės 22 d. 18.30 „Tumo galerijoje“ Vilniuje (Užupio g. 28) atidaroma dailininkės Irinos Tromos aliejinės tapybos paroda „Balansas“. Menininkė savo kūrybą plėtoja dviem kryptimis: ji žinoma dėl žemės meno objektų – pavyzdžiui, „Žaliasis artefaktas“ Vilniaus universiteto botanikos sode (2021 m.) ir „Kvadratas Nr. 10“ Chersone, Ukrainoje (2021 m.) – bei dėl išskirtinio tapybos aliejiniais dažais braižo. Paroda „Balansas“ publikai pristatys ir trečiąją kūrėjos minties kryptį – koloristikos teorijos ir simbolių ikonografijos tyrinėjimus.

Gytis Oržikauskas

Gruodžio 6 dieną „Galerijoje RA“ Vilniuje yra atidaroma tradicinė tryliktoji kalėdinė miniatiūrų paroda, kurios kuratorė yra tapytoja Rūta Eidukaitytė. Parodoje savo darbus pristatys 84 Lietuvos bei užsienio dailininkai. Ilgiau nei dešimtmetį organizuojamoje parodoje dailininkai gali tikėtis savo darbus pamatyti margame skirtingų temų, siužetų ir pasaulėvaizdžių kaleidoskope, todėl jiems natūraliai kyla iššūkis bandyti išsiskirti tiek originalia darbo mintimi, tiek atlikimo technika. Kitiems kūrėjams, savo ruožtu, aktualu yra išlaikyti savo pačių identitetą atliekant jiems nebūdingo formato darbus. Dėl šios priežasties tarsi Šv. Kalėdų eglė margai dekoruotos galerijos sienos priglaudžia pačių įvairiausių tapybos stilių ir krypčių pavyzdžius, kuriančius pakankamai išsamų įspūdį apie šių dienų lietuviškos tapybos, grafikos, skulptūros ir juvelyrikos alternatyvas.

Gytis Oržikauskas

Vilniaus tapybos trienalės Baltijos šalių kolekcija

Spalio 3 – lapkričio 2 d. Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ pristatyta XVIII tarptautinės Vilniaus tapybos trienalės Baltijos šalių šiuolaikinės tapybos kolekcija. Parodos, kurią kuravo doc. Meda Norbutaitė ir Arvydas Žalpys, tikslas nurodytas kaip „ne toleruoti, o dirginti – tapybinis dirginimas laikmečio įtakoje“. Parodos pristatyme teigiama, kad dalyviai orientuojasi į jautrias temas, problemas, nuojautas ir egzistencinius klausimus, – taigi, turėtume nusiteikti, kad parodoje eksponuojami darbai bus pripildyti itin aktualaus meninio turinio. Bet tuo pačiu metu šis turinys tariamai turėtų dirginti mus, atliepdamas laikmečio atmosferą.

Gytis Oržikauskas

Teemu Mäki kūrybos paroda šalia Vilniaus tapybos trienalės

Šiais metais vykusios XVIII tarptautinės Vilniaus trienalės šūkis buvo „Aš čia ne tam, kad mane toleruotumėte, aš čia tam, kad jus dirginčiau“. Tokiam narsiam moto patvirtinti Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“, nuo spalio 11 iki lapkričio 9 d. veikia suomių tapytojo, režisieriaus, rašytojo ir tyrėjo Teemu Mäki kūrybos paroda „War, Gender & Nature“, kurios pavadinimas į lietuvių kalbą ne itin drąsiai išverstas kaip „Karas, tapatybė & prigimtis“. Be kūrybinės veiklos, Mäki taip pat yra politinis aktyvistas, nebijantis išreikšti pozicijos dėl globalių kontroversijų, todėl jo darbų parodą galime traktuoti kaip visuomeninės kritikos, aktualijų ryškinimo, pareiškimų drąsos ir auditorijos dėmesio prikaustymo pratimą. Tačiau kokie aspektai būtini aktyviai veikiančiam, aiškią potekstę turinčiam šiuolaikinio meno (kuriame avangardas tapo kasdienybe) kūriniui?

Gytis Oržikauskas

XVIII Tarptautinės Vilniaus tapybos trienalės jaunųjų menininkų „Vidiniai pasauliai“

Šiandieninė kraštutinumais pasižyminti kultūrinė terpė yra persmelkta jausenos, kad visi reiškiniai privalo turėti iki krištolo skaidrumo išgrynintas definicijas, antraip tariamai negalėsime sutarti dėl visuotinai egzistuojančių reiškinių, o jeigu įvairių fenomenų kontūrai liks migloti ir neapibrėžti, dar ir, ko gero, pasiklysime ideologiniuose labirintuose, nuvedančiuose nuo aiškaus pažodžiui patiriamos realybės suopračio. Tokia atmosfera itin nepalanki menui, kuris niekada nebuvo konkrečiai apibrėžtas fenomenologiškai, bet patiriamas empiriškai. Menas empiriškai visada buvo patiriamas kaip alternatyva realybei – kaip dirbtinis objektas, garsas ar vaizdinys, į kurį suvokėjas gali laikinai projektuoti savo sąmonę atitrūkdamas nuo tikrovės. Šis leitmotyvas, atrodytų, veda per visą XVIII Tarptautinės Vilniaus tapybos trienalės 2023 m. Šiaurės ir Baltijos šalių jaunojo menininko premijos nominantų parodą „Vidiniai pasauliai“, nuo 2024 m. spalio 3 d. iki lapkričio 2 d. vykstančią Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“.

Gytis Oržikauskas

Spalio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje (Žirmūnų g. 6, Vilnius) yra atidaroma Perlės Vaisietaitės tapybos paroda „Aš regiu save...“ Perlės Vaisietaitės tabybos darbai yra atlikti poitilizmo technika. Iš impresionizmo kilusi tapybos šaka didžiąja dalimi rėmėsi pirmtakų išvystyta pirminių, antrinių ir tretinių spalvų teorija.

Gytis Oržikauskas

Rugsėjo 12 d. Parko galerijoje Kaune (M. Valančiaus g. 6) bus atidaroma tapytojo Artūro Braziūno paroda „Remix“. Parodos pavadinimas užsimena apie tai, kad joje bus eksponuojami naujai pertapyti dailininko darbai, greta jų eksponuojant ir fotografijas, parodančias, kaip darbai atrodė iki pakeitimų. A. Braziūno parodos koncepcija provokuoja atrasti skirtumą tarp visiems įprastų girdėti sąvokų „tapybos darbas“ ir „kūrybos paroda“. Jeigu dekonstruotume šias definicijas, pamatytume, kad, kad žodis „darbas“, žymintis procesą, meniniame lauke yra performuluotas ženklinti rezultatą, o „kūryba“, kurią dailininkai pristato parodose, irgi yra laikoma nebe įkvėptu veiksmu, o produktu, kurį galima parodyti meno auditorijai.

Gytis Oržikauskas

Rugpjūčio 12–18 dienomis Vilniaus universiteto Botanikos sode (Kairėnų g. 43, Vilniuje) vyko menininkų pleneras „Vakarienė ant žolės“. Plenere dalyvavę dailininkai Gražina Ajauskienė, Rūta Lesniauskienė, Elžbieta Jankovska-Bortkevič, Erika Petunovienė- Aytė, Jolanta Sereikaitė, Eglė Maskaliūnaitė-Butkuvienė, Vidas Dregva, Danguolė Dregvienė, Dovilė Tomkutė, Saulius Kruopis, Kristina Šaltytė, Liutauras Griežė, Egidijus Darulis, Kristina Darulienė ir Irina Troma savo darbus pristatys rugpjūčio 30 d. Botanikos sodo Muziejuje atidaromoje parodoje. Nuo 2022 m. dailininkės Irinos Tromos jau tradiciškai organizuojamo plenero ir dailininkės Ingos Raubaitės kuruojamų planerų parodų „pusryčių ant žolės“, „pietų ant žolės“ ir „vakarienės ant žolės“ temos remiasi į en plein air tapybos gryname ore tradiciją, kurią XIX a. pab. Išvystė Barbizono mokykla Prancūzijoje. Nepaisant to, šių metų plenero leitmotyvas, pagal kurį yra pavadinta dailės kūrinių  paroda, yra „Veidas“.

Gytis Oržikauskas

Gegužės 15 d. Vilniaus prekybos centre „Panorama“ yra atidaroma po įvairias Lietuvos vietas keliausianti fotografijų paroda „Two plus Two“. Parodoje yra pristatomos lietuvių fotografų Sauliaus Paukščio ir Mariaus Jovaišos bei taivaniečių fotografų Pan Chin Jui ir Yang Che-Yi darbai.