Gruodžio 6 dieną „Galerijoje RA“ Vilniuje yra atidaroma tradicinė tryliktoji kalėdinė miniatiūrų paroda, kurios kuratorė yra tapytoja Rūta Eidukaitytė. Parodoje savo darbus pristatys 84 Lietuvos bei užsienio dailininkai. Ilgiau nei dešimtmetį organizuojamoje parodoje dailininkai gali tikėtis savo darbus pamatyti margame skirtingų temų, siužetų ir pasaulėvaizdžių kaleidoskope, todėl jiems natūraliai kyla iššūkis bandyti išsiskirti tiek originalia darbo mintimi, tiek atlikimo technika. Kitiems kūrėjams, savo ruožtu, aktualu yra išlaikyti savo pačių identitetą atliekant jiems nebūdingo formato darbus. Dėl šios priežasties tarsi Šv. Kalėdų eglė margai dekoruotos galerijos sienos priglaudžia pačių įvairiausių tapybos stilių ir krypčių pavyzdžius, kuriančius pakankamai išsamų įspūdį apie šių dienų lietuviškos tapybos, grafikos, skulptūros ir juvelyrikos alternatyvas.
Vilniaus tapybos trienalės Baltijos šalių kolekcija
Spalio 3 – lapkričio 2 d. Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ pristatyta XVIII tarptautinės Vilniaus tapybos trienalės Baltijos šalių šiuolaikinės tapybos kolekcija. Parodos, kurią kuravo doc. Meda Norbutaitė ir Arvydas Žalpys, tikslas nurodytas kaip „ne toleruoti, o dirginti – tapybinis dirginimas laikmečio įtakoje“. Parodos pristatyme teigiama, kad dalyviai orientuojasi į jautrias temas, problemas, nuojautas ir egzistencinius klausimus, – taigi, turėtume nusiteikti, kad parodoje eksponuojami darbai bus pripildyti itin aktualaus meninio turinio. Bet tuo pačiu metu šis turinys tariamai turėtų dirginti mus, atliepdamas laikmečio atmosferą.
Teemu Mäki kūrybos paroda šalia Vilniaus tapybos trienalės
Šiais metais vykusios XVIII tarptautinės Vilniaus trienalės šūkis buvo „Aš čia ne tam, kad mane toleruotumėte, aš čia tam, kad jus dirginčiau“. Tokiam narsiam moto patvirtinti Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“, nuo spalio 11 iki lapkričio 9 d. veikia suomių tapytojo, režisieriaus, rašytojo ir tyrėjo Teemu Mäki kūrybos paroda „War, Gender & Nature“, kurios pavadinimas į lietuvių kalbą ne itin drąsiai išverstas kaip „Karas, tapatybė & prigimtis“. Be kūrybinės veiklos, Mäki taip pat yra politinis aktyvistas, nebijantis išreikšti pozicijos dėl globalių kontroversijų, todėl jo darbų parodą galime traktuoti kaip visuomeninės kritikos, aktualijų ryškinimo, pareiškimų drąsos ir auditorijos dėmesio prikaustymo pratimą. Tačiau kokie aspektai būtini aktyviai veikiančiam, aiškią potekstę turinčiam šiuolaikinio meno (kuriame avangardas tapo kasdienybe) kūriniui?
XVIII Tarptautinės Vilniaus tapybos trienalės jaunųjų menininkų „Vidiniai pasauliai“
Šiandieninė kraštutinumais pasižyminti kultūrinė terpė yra persmelkta jausenos, kad visi reiškiniai privalo turėti iki krištolo skaidrumo išgrynintas definicijas, antraip tariamai negalėsime sutarti dėl visuotinai egzistuojančių reiškinių, o jeigu įvairių fenomenų kontūrai liks migloti ir neapibrėžti, dar ir, ko gero, pasiklysime ideologiniuose labirintuose, nuvedančiuose nuo aiškaus pažodžiui patiriamos realybės suopračio. Tokia atmosfera itin nepalanki menui, kuris niekada nebuvo konkrečiai apibrėžtas fenomenologiškai, bet patiriamas empiriškai. Menas empiriškai visada buvo patiriamas kaip alternatyva realybei – kaip dirbtinis objektas, garsas ar vaizdinys, į kurį suvokėjas gali laikinai projektuoti savo sąmonę atitrūkdamas nuo tikrovės. Šis leitmotyvas, atrodytų, veda per visą XVIII Tarptautinės Vilniaus tapybos trienalės 2023 m. Šiaurės ir Baltijos šalių jaunojo menininko premijos nominantų parodą „Vidiniai pasauliai“, nuo 2024 m. spalio 3 d. iki lapkričio 2 d. vykstančią Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“.
Spalio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje (Žirmūnų g. 6, Vilnius) yra atidaroma Perlės Vaisietaitės tapybos paroda „Aš regiu save...“ Perlės Vaisietaitės tabybos darbai yra atlikti poitilizmo technika. Iš impresionizmo kilusi tapybos šaka didžiąja dalimi rėmėsi pirmtakų išvystyta pirminių, antrinių ir tretinių spalvų teorija.
Rugsėjo 12 d. Parko galerijoje Kaune (M. Valančiaus g. 6) bus atidaroma tapytojo Artūro Braziūno paroda „Remix“. Parodos pavadinimas užsimena apie tai, kad joje bus eksponuojami naujai pertapyti dailininko darbai, greta jų eksponuojant ir fotografijas, parodančias, kaip darbai atrodė iki pakeitimų. A. Braziūno parodos koncepcija provokuoja atrasti skirtumą tarp visiems įprastų girdėti sąvokų „tapybos darbas“ ir „kūrybos paroda“. Jeigu dekonstruotume šias definicijas, pamatytume, kad, kad žodis „darbas“, žymintis procesą, meniniame lauke yra performuluotas ženklinti rezultatą, o „kūryba“, kurią dailininkai pristato parodose, irgi yra laikoma nebe įkvėptu veiksmu, o produktu, kurį galima parodyti meno auditorijai.
Rugpjūčio 12–18 dienomis Vilniaus universiteto Botanikos sode (Kairėnų g. 43, Vilniuje) vyko menininkų pleneras „Vakarienė ant žolės“. Plenere dalyvavę dailininkai Gražina Ajauskienė, Rūta Lesniauskienė, Elžbieta Jankovska-Bortkevič, Erika Petunovienė- Aytė, Jolanta Sereikaitė, Eglė Maskaliūnaitė-Butkuvienė, Vidas Dregva, Danguolė Dregvienė, Dovilė Tomkutė, Saulius Kruopis, Kristina Šaltytė, Liutauras Griežė, Egidijus Darulis, Kristina Darulienė ir Irina Troma savo darbus pristatys rugpjūčio 30 d. Botanikos sodo Muziejuje atidaromoje parodoje. Nuo 2022 m. dailininkės Irinos Tromos jau tradiciškai organizuojamo plenero ir dailininkės Ingos Raubaitės kuruojamų planerų parodų „pusryčių ant žolės“, „pietų ant žolės“ ir „vakarienės ant žolės“ temos remiasi į en plein air tapybos gryname ore tradiciją, kurią XIX a. pab. Išvystė Barbizono mokykla Prancūzijoje. Nepaisant to, šių metų plenero leitmotyvas, pagal kurį yra pavadinta dailės kūrinių paroda, yra „Veidas“.
Gegužės 15 d. Vilniaus prekybos centre „Panorama“ yra atidaroma po įvairias Lietuvos vietas keliausianti fotografijų paroda „Two plus Two“. Parodoje yra pristatomos lietuvių fotografų Sauliaus Paukščio ir Mariaus Jovaišos bei taivaniečių fotografų Pan Chin Jui ir Yang Che-Yi darbai.
Balandžio 30 dieną Europos Sąjungos Audito rūmuose Liuksemburge yra atidaroma lietuvių fotomenininko Sauliaus Paukščio paroda „Vilniaus kaleidoskopai“ („Kaleidoscopes of Vilnius“), skirta Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui paminėti.
Balandžio 11 d. Vilniaus galerijoje „Aidas“ yra atidaroma Vilniaus dailės akademijos docentės, dr. Deimos Katinaitės tapybos paroda „Nepasakyti žodžiai“. Parodoje pristatomuose abstrakčiojo ekspresionizmo krypties paveiksluose atsiskleidžia vieninga ir išskirtinė spalvos modeliavimo technika. Šio dailininkės paveikslų ciklo darbuose matome permatomus sluoksnius, kuriems ištapyti buvo panaudota tiek mažai dažo, kad jie tapo kone paveikslo pirmąjį planą pridengiančiais šydais. Šie šydai slepia paveikslo gelmę taip, kad autorės abstrakčių darbų esmei suvokti reikia ne probėkšmai mesto, o atidaus žvilgsnio, nes lygiai kaip įžvalgiame pokalbyje svarbiausia yra jo potekstė, o ne tiesiogiai išsakytos frazės.