Pasaulyje
Kora Ročkienė
Užstalės pjesė
Majakovskio teatre – spektaklio „Kantas“ premjera
Virginija Vitkienė
Mažojo princo nuotykiai
12-ojoje Liono šiuolaikinio meno bienalėje
Turtinga kūrybingumu (ir ne tik) 12-oji Liono bienalė pasitinka lankytojus smagia citata: „Mažasis princas tarė: „Papasakok man istoriją“, ir poetas nupiešė piešinį.“ Iškart pakėlė nuotaiką! Vėl prisiminiau vieną pirmųjų garsiosios A. Saint-Exupéri knygos puslapių puošiantį „skrybėlės“, kuri išties yra ne skrybėlė, o dramblį prarijęs smauglys, paveikslėlį. Menas kaip nuotykis, kaip grįžimas į vaikiškai skaistų smalsulį, kaip pasakojimas ir istorija – tokia pagrindinė šios bienalės, veikiančios antrame pagal dydį Prancūzijos mieste iki šių metų pabaigos, intriga. Bienalės meno vadovas Thierry Raspail teigia nemanantis, jog šiuolaikinį meną įmanoma apibrėžti kokia nors konkretybe, aiškia tema, viena linija. Apžvelgdamas renginio kryptis nuo bienalės įkūrimo, jis atkreipia dėmesį, jog su šia (12-ąja) bienale baigiasi ketvirtasis idėjinis ciklas. Pirmos trys bienalės (1991, 1993 ir 1995 metais) sukosi apie žodį „istorija“, kitos trys (1997, 1999 ir 2001) – apie „globalumą“, dar vėlesnės (2003, 2005, 2007-ųjų) eksploatavo laikinumo temą, o paskutinis ciklas remiasi „perdavimo“ ar „perėmimo“ (transmission) idėja.
Kora Ročkienė
Beveidis euras
Francis Fukuyama ir Jurgenas Habermasas apie Europos ateitį
Vokiečių filosofas ir sociologas Jürgenas Habermasas (g. 1929) – vienas garsiausių Europos Sąjungos integracijos šalininkų. Amerikiečių politologas Francis Fukuyama (g. 1952), išgarsėjęs esė „Istorijos pabaiga“, paskutiniais metais užsiima demokratijos, teisės ir raidos tyrimais. Dviejų intelektualų pokalbį išspausdino Šveicarijoje leidžiamas anglakalbis „The Global Journal“. Pokalbį pateikiame sutrumpintą.
Francis Fukuyama: Man atrodo, kad euro zonos krizė paskatino Europą evoliucionuoti į kitokią politinę uniją, maža to, viso to imtasi blogai. Šį projektą skatina technokratinis elitas, pats projektas įgyvendinamas nesikonsultuojant su Europos šalių visuomenėmis. Tačiau demokratinis procesas reikalauja, kad tokios didelės ir radikalios permainos būtų įgyvendinamos pasirėmus iš viešų debatų gimusiu
Rasa Vasinauskaitė
Politika scenoje ir už jos
66-asis Avinjono festivalis
Laima Kreivytė
Tryliktos „Documentos“ punktyrai
„Documenta“ per didelė, kad ją apibūdintum vienu žodžiu. Ypač vertinamuoju.
Čia yra visko: didelių vardų ir mažai žinomų menininkų iš tolimų pasaulio pakraščių, politiškai angažuotų pareiškimų ir modernizmo klasikos, paramokslinių išradimų ir ekologinio maisto namelių. Yra pribloškiančių instaliacijų ir madingo akių dūmimo – visi gali rinktis. Kuratorė Carolyn Christov-Bakargiev akcentavo intuityvų ekspozicijos formavimo būdą, „pasirinkimą nedarant pasirinkimo“ ir koncepciją nekuriant koncepcijos – vietoje to turi atsirasti bendravimo ir politinio sąmoningumo erdvės. Toks kuratorės iracionalumas suerzino dalį kritikų. Pavyzdžiui, Jekateriną Diogot, kuri pasigardžiuodama taršė atidarymo spaudos konferenciją pateikdama tikrai iškalbingų citatų (jos įspūdžius galima pasiskaityti čia: http://os.colta.ru/art/projects/89/details/37636/).
