7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Su Čiurlionio vardu

XIII mokslinės konferencijos „Čiurlionis ir pasaulis“ Druskininkuose apžvalga

Rimantas Astrauskas
Nr. 30 (1136), 2015-09-04
Muzika
Konferencija „M.K. Čiurlionis ir pasaulis“. E. Ugianskienės nuotr.
Konferencija „M.K. Čiurlionis ir pasaulis“. E. Ugianskienės nuotr.
Pažymint Čiurlionio metus ir pasitinkant 140-ąsias jo gimimo metines (rugsėjo 22 d.) gausu įdomių ir prasmingų renginių. Jau tryliktus metus Druskininkuose vyksta kasmetinė mokslinė konferencija „Čiurlionis ir pasaulis“ (liepos 26–29 d.), įsiliejusi į festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ programą. Festivalį rengia Druskininkų savivaldybė, Lietuvos muzikų rėmimo fondas ir bendrija „Atgaiva“. Noriu pasidalinti mintimis apie konferencijoje skaitytus pranešimus bei gvildentas temas, kurios dažnai perauga mokslinės konferencijos ribas ir išveda į plačias kultūros ir būties problemų trajektorijas. Mūsų istorinės ir visuomeninės patirtys geriau geba rezonuoti su praeities įvykiais, praplėsdamos empatijos ribas. Gal dėl to plačiau atsiveria praeities dalykai, kasmet išgirstame kažką nauja ir netikėta, kas, rodos, buvo jau gerai ištirta ir žinoma. Ne veltui ilgametis memorialinio M.K. Čiurlionio muziejaus Druskininkuose direktorius Adelbertas Nedzelskis yra taikliai pasakęs, kad kiekvienas Čiurlionio kūryboje suras kažką pagal savo brandos laipsnį. Tad kuo renginys praturtino šiemet, ką svarstė dvi dešimtys filosofų, menotyrininkų, muzikologų, etnologų iš Italijos, Jungtinės Karalystės, Kanados ir Lietuvos?
 
Tyrimo tema – kūrybos idėjų mainai ir kontekstai. Plačiu spektru ryškiai išsiskyrė metodinė prieiga: iš pradžių vyravę istorinės krypties svarstymai natūraliai peraugo į metodologinius bei probleminius. Druskininkų miesto muziejaus direktorius Gintaras Dumčius pateikė išsamią miesto muziejaus archyvuose saugomų XIX a. ikonografinių dokumentų apžvalgą, pristatydamas žinomų tik siauram specialistų ratui, vertingų čiurlionistikos ištakoms tirti piešinių, grafikos darbų bei dokumentų galeriją, atskleisdamas turtingą miesto kultūrinio gyvenimo panoramą. Nacionalinės premijos laureatas fotografas Stanislovas Žvirgždas pabandė profesiniu žvilgsniu pažvelgti į Čiurlionio fotografijas, kurios tik pastaraisiais metais tapo svarbiu tyrėjų dėmesio objektu. Ir ne veltui, meninių ir technologinių aspektų tyrimai atskleidė, jog „Kodak“ aparatu darytos fotografijos turėjo įtakos didžiojo menininko darbams. Jos ne tik fiksavo menininko gyvenimo ir kūrybos akimirkas, bet kur kas dažniau buvo kaip pagalbinė kūrybos priemonė: jose užfiksuoti motyvai, rakursai, šešėliai, anot prelegento, parinkti neatsitiktinai ir tapo eskizais jo paveikslams. Istorinės krypties svarstymus pratęsė Nacionalinio M.K. Čiurlionio muziejaus bendradarbės dr. Mildos Mildažytės-Kulikauskienės pranešimas apie sovietmečiu vykusį Čiurlionio kūrybos ideologinį teismą. Pranešėja atskleidė, kokį didelį atsidavimą ir drąsą parodė Valerija Čiurlionytė-Karužienė, Paulius Galaunė ir keletas kitų inteligentų, gindami Čiurlionio palikimą nuo realaus sunaikinimo pavojaus. Iš istorinės krypties muzikologinių darbų išsiskyrė svečio iš Kanados, Saskačevano universiteto Saskatūne Muzikologijos katedros profesoriaus dr. Walterio Kreyszigo pranešimas apie Čiurlionio įnašą į polifoninės muzikos žanrų plėtros istoriją. Pranešėjas pabandė įvertinti Čiurlionio kanonus ir fugas gretindamas juos su Johanno Sebastiano Bacho ir Salomono Jadassohno, Leipcigo konservatorijos pedagogo, pas kurį studijavo Čiurlionis, kūryba. Autorius konstatavo, jog šie ankstyvieji Čiurlionio polifoniniai kūriniai, nors ir mokyklinės paskirties, yra brandūs ir pasižymi originalia raiška. Įžvalgių komparatyvistinių tyrimų būta ir daugiau.
 
Čiurlionio ir Carlo Jungo tekstų vaizdinius įtaigiai gretino Lietuvos kultūros tyrimų instituto (LKTI) bendradarbė dr. Jūratė Landsbergytė, o Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) prof. dr. Rimtautas Kašponis ir tos pačios aukštosios mokyklos docentas Rolandas Aidukas svarstė apie Čiurlionio ir Algirdo Juliaus Greimo darbų universalijas bei jų sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje. Menų sintezės klausimus nuosekliai plėtojo akademikas, prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas, paakinęs Čiurlionio kūryba susidomėti ir būrį savo talentingų auklėtinių. Kompozicijos ir muzikalios formų architektonikos santykių problema Čiurlionio tapyboje buvo gvildenama pasitelkus platų Rytų šalių meno kontekstą. Komparatyvistinės įžvalgos buvo būdingos meno filosofei dr. Salomėjai Jastrumskytei, kuri šįkart maloniai nustebino Čiurlionio kūryboje pastebėjusi ir atskleidusi sąmoningo technikos ir spalvų apribojimo ir absoliutaus grožio paieškų apraiškas, būdingas japonų wabi meno estetikai. VDA magistrantė Ieva Kuzmickaitė tiria Čiurlionio „Rex“ (1909) kūrybą fin de siecle dekadentizmo ir teosofijos idėjų aplinkoje, siūlydama originalų meditacinį tyrimo ir pažinimo metodą. Dr. Nida Gaidauskienė gvildeno „Jaunosios Lenkijos“ ir „Jaunosios Lietuvos“ estetinių judėjimų sąšaukas Čiurlionio ir Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės kūryboje, aptardama literatūrinio palikimo ir originalių tekstų vertimo bei terminijos problemas. Jaunosios kartos dailėtyrininkas, Vilniaus dailės akademijos doktorantas Vygintas Orlovas dėmesį sutelkė į Čiurlionio ir jo amžininkų Vasilijaus Kandinskio, Aleksandro Skriabino ir Aleksanderio W. Rimingtono plėtotą vaizdo ir garso ryšių temą. Meno filosofas ir dailininkas, dr. Stasys Mostauskis (LKTI) sutelkė dėmesį į Čiurlionio tapybos darbų perspektyvos aspektą, išskirdamas kelias perspektyvos rūšis ir skirtingus žiūros taškus. Tapybos darbų analizę savotiškai pratęsė Lietuvos istorijos instituto bendradarbis dailėtyrininkas dr. Vytautas Tumėnas. Jis ištyrė sakralinės geometrijos ir liaudies ornamentikos archetipų raišką Čiurlionio dailės kūrinių kompozicijoje ir pastebėjo reikšmingų paralelių.
 
Muzikologų darbai pasižymėjo inovatyviomis įžvalgomis. VDU Muzikos akademijos prof. Rokas Zubovas pateikė naujų faktų apie monumentalų nebaigtą savo prosenelio simfoninį kūrinį „Pasaulio sutvėrimas“. Apie šį kūrinį, simfoninę poemą „Dies irae“ ir „Lietuvišką pastoralinę simfoniją“ kalbėjo ir konferencijos svečias, Romos Šv. Cecilijos konservatorijos lektorius dr. Daniele Buccio. Jis išstudijavo šių kūrinių partitūras iš rankraščių ir atkreipė dėmesį į sąmoningą Čiurlionio kūrinių neužbaigtumą, kuris šiandien koreliuoja su moderniu estetiniu principu non finito. Viešnia iš Londono karališkojo koledžo Mariell Vein, nagrinėdama tapybinės „Jūros sonatos“ muzikines dimensijas, pastebėjo, kad muzika ir tapyba turi savąją architektoniką. Tapybos ciklas nėra paremtas vien tik muzika. Jame įžvelgtos dialektinio principo tezė–antitezė–sintezė apraiškos, metafizinis naratyvas. Čiurlionio kūrybos sklaidos temai savo pranešimą paskyrė LMTA prof. dr. Jonas Vytautas Bruveris, jis kritiškai apžvelgė Čiurlioniui skirtose publikacijose bei kino filme „Laiškai Sofijai“ pasitaikančias klaidas ir nesusipratimus. Sklaidos tema nuosekliai peraugo į pastarųjų penkerių metų naujausių Čiurlioniui skirtų leidinių pristatymą, kurį parengė prof. Rokas Zubovas (tarptautinių parodų Italijoje ir Olandijoje katalogai ir kompaktinės plokštelės), šio straipsnio autorius bei konferencijos vadovas, LMTA doc. dr. Rimantas Astrauskas (muzikos leidiniai) ir LKTI bendradarbė dr. Nida Gaidauskienė (literatūros tyrimų leidiniai). Savo naująją knygą apie ilgametį darbą M.K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje pristatė Druskininkų garbės pilietis Adelbertas Nedzelskis.
 
Diskusijų dalyje ne tik buvo pasidžiaugta svarbiais nūdienos čiurlionistikos laimėjimais, bet nevengta ir aštresnių temų, pabandyta apčiuopti būsimų darbų gaires. Šie diskusiniai klausimai ir problemos peržengė konferencijos ribas. Prisimintas jau seniai brandinamas paminklo Čiurlioniui Vilniuje klausimas, svarstyta Čiurlionio instituto reikmė ir užduotys, nuogąstauta dėl neaiškios valstybinės kultūros politikos ir kultūros rėmimo prioritetų, aktuali atnaujintos bibliografijos reikmė, jau daugiau nei dešimtmetį įstrigusi laiškų lietuviško vertimo publikacija, profesionaliai parengtų publikacijų užsienio kalbomis aktualumas ir nemažai kitų temų.
 
Konferencijos mintis pratęsė ir papildė ją lydintys puikūs meniniai renginiai: parodos, koncertai, spektakliai. V.K. Jonyno galerijoje atidaryta akvarelės meistro Eugenijaus Nalevaikos darbų Čiurlionio dvasia ir motyvais paroda „Andante“. Renginio meninę dalį papuošė dailininkės ir meno filosofės Salomėjos Jastrumskytės darbų paroda „Euklidai“ Druskininkuose,  „SPA Vilnius“ konferencijų centre, ją pristatė akademikas, prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas ir autorė. Nuskambėjo koncertas-spektaklis „Tik dėl jūsų“, skirtas kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms, jį parengė ir nuotaikingai atliko aktorė Virginija Kochanskytė, pianistė Šviesė Čepliauskaitė ir dainininkai Giedrė Zeicaitė (sopranas) bei Liudas Mikalauskas (bosas). Italų pianistas, kompozitorius ir muzikologas Daniele Buccio surengė solidų vėlyvųjų Čiurlionio preliudų ir italų kompozitorių-modernistų Vito Frazzi (1888–1975), Ferruccio Busoni (1866–1924), Gino Tagliapietra (1887–1954), Luigi Verdi (g. 1958) kūrinių rečitalį, pateikdamas ir savo kūrinio „Meditazioni su spunti di M.K. Čiurlionis“ („Apmąstymai apie Čiurlionio idėjas“) pasaulinę premjerą. Klausytojai ne tik atlaikė modernios, „sunkiosios“ muzikos laviną, bet ir apdovanojo atlikėją audringais aplodismentais. Aukščiausio meistriškumo klasikinės muzikos atlikėjai – Dresdeno simfoninio orkestro koncertmeisterė smuikininkė Dalia Stulgytė ir jos mokinė iš Pietų Korėjos Ye-Joo Agnes Lee, klarnetininkas Algirdas Budrys bei vargonininkas Bernardas Vasiliauskas susižavėjusiems klausytojams sukūrė tikrą muzikos fiestą Druskininkų bažnyčioje. Druskininkų miesto muziejuje įvyko muzikos vakaras, jame dalyvavo smuikininkės Dalia Stulgytė ir Gabrielė Sližytė (Lietuva, Prancūzija), jaunas fagotininkas Yvesas Schmalenbergas ir pianistas Aleksandras Vizbaras. Vienas ryškiausių originalių šiųmetinių meninių akcentų – M.K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje įvykęs įsimintinas Roko Zubovo koncertinis M.K. Čiurlionio „Pasaulio sutvėrimo“ atlikimas. Daug malonių akimirkų klausytojams pateikė ir jaunieji smuikininkai, koncertavę greta įžymių meistrų.
 
Tikėtina, kad konferencijos dalyviams įsiminė ekskursija į Naujasodę (vadovas Adelbertas Nedzelskis), skulptūrų ir poilsio parko ekspozicijos apžvalga, susitikimas su liaudies meistru Antanu Česnuliu, diskusija „Gamta ir kūryba“ (vedėja etnologė Gražina Kadžytė) Miško muziejuje „Girios aidas“ bei tradicinės muzikos popietė su liaudiškais šio krašto patiekalais, dalyvaujant Kapčiamiesčio folkloriniam ansambliui „Atgaiva“ (vadovė Birutė Stacevičienė).

 

Konferencija „M.K. Čiurlionis ir pasaulis“. E. Ugianskienės nuotr.
Konferencija „M.K. Čiurlionis ir pasaulis“. E. Ugianskienės nuotr.
Rokas Zubovas konferencijoje „M.K. Čiurlionis ir pasaulis“. E. Ugianskienės nuotr.
Rokas Zubovas konferencijoje „M.K. Čiurlionis ir pasaulis“. E. Ugianskienės nuotr.