7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kristupo vasaros noktiurnas

Gabrieliaus Aleknos rečitalis Šv. Kotrynos bažnyčioje

Rita Nomicaitė
Nr. 29 (1135), 2015-07-24
Muzika
Gabrielius Alekna. G. Savickio nuotr.
Gabrielius Alekna. G. Savickio nuotr.
Turbūt neperdedant galima sakyti, kad „Naktiniai fortepijono rečitaliai“, prasidedą 21 val., yra romantiškiausias „Kristupo vasaros“ ciklas. Į nutilusio miesto gatves „noktiurniškai“ paveiktą publiką koncertai paleidžia nevienodu laiku, antai liepos 18-os muzikinis vakaras baigėsi bemaž pusę vienuoliktos – tokią grandiozinę programą iš Vytauto Bacevičiaus kūrinių, su savo paties trumpais žodiniais komentarais, parengė pianistas Gabrielius Alekna.
 
Nežinau, ar dar bereikia priminti, kad išeivio lemtį patyręs Vytautas Bacevičius (1905–1970) – tarptautinio lygio lietuvių kompozitorius, chronologiškai antrasis po Čiurlionio.
Nors Bacevičiaus muzika ir jo pasaulėjauta daugiau ar mažiau buvo žinomos ir sovietmečiu, šiandieninėje muzikologinėje literatūroje dar pasitaiko netikslumų aiškinantis pagrindinį jo – „kosminės muzikos“ idėjų ir konkrečios muzikinės raiškos – santykį, mėginant periodizuoti jo kūrybą. Pirmoji pažintis su Bacevičiaus muzika tebesitęsia ir šia prasme, ne tik keliant viešumon jo užmirštus kūrinius.
 
Gabrielius Alekna – Niujorke ir Lietuvoje dirbantis pianistas, savo svarbiausiu, vos ne misionierišku profesinių interesų objektu pasirinkęs Vytauto Bacevičiaus kūrinius fortepijonui – solo ir su orkestru (fortepijoninių ansamblių Bacevičius nėra parašęs, o gal kūriniai pražuvo...). Aleknos siekis Bacevičiaus kūrinius grąžinti, o didžiąją dalį kaip naujus apskritai įtraukti į muzikinį gyvenimą, prasideda nuo natų rankraščių tyrimų ir jų rengimo leidybai. Šio pianisto ir Lietuvos muzikos informacijos centro darbuotojų dėka turime nenusakomą turtą – 2 tomus natų fortepijonui su 17 Vytauto Bacevičiaus kūrinių (2006). Kaip šių eilučių autorei patikslino Gabrielius Alekna – jis parengė iki tol nepublikuotus maždaug du trečdalius visų kūrinių, kartu siūlydamas savo redakciją. Bacevičiaus rankraščiai – švarraščiai, anot pianisto, atrodo labai tvarkingai, kompozitorius viską rašė labai įprastai. Be to, „detaliai nurodyta dinamika, artikuliacija, pedalizacija, kai kur – metronomo nuorodos, ir dažnai netgi pirštuotė!“ – sako tyrinėtojas.
 
Scenoje komentuodamas programą atlikėjas atkreipė klausytojų dėmesį, jog kūriniai apima beveik 40-ies metų laikotarpį: nuo Poemos (Poème) Nr. 4, op. 10 (1928), iki paskutinio baigto kūrinio – „Trijų muzikinių minčių“ („Trois pensèes musicales“), op. 75 (1966), – rečitalio idėja apžvelgti visus kūrybos etapus, įvairią stilistiką buvo nuostabi. Atlikta ir „Fantasia“, op. 39, „Dance Fantastic“, op. 55, „Evocations“ („Prisiminimai“; 3 dalys), op. 57, visi trys išlikę Etiudai (Nr. 2, op. 19, Nr. 4, op. 43, ir Nr. 5, op. 61), trijų dalių Sonata Nr. 4, op 53. Kaip sako pianistas, svarbiausia atskleisti tos muzikos dinaminius kontrastus bei skirtingą – laisvą ir griežtoką – ritmą.
 
Šiame koncerte interpretaciją puošė „Petrof“ firmos fortepijonas, kurio šiltas šviesus tembras, regis, sutapo su Gabrieliaus Aleknos garso estetika. Minkštas, saulėtas skambesys nušvietė ir audringus forte šuorus, ir vidun panirusias mintis.
 
Kita vertus, galėtume įsivaizduoti didžiulį plieninio tono „Steinway“ firmos instrumentą, padedantį pasiekti galingesnį, šaltesnį garsą, aštresnius štrichus – tai taip pat būdinga Bacevičiaus muzikos kalbėsenai. Apskritai Bacevičiaus muzika yra nepaprastai komplikuota, ji kalba ir vidiniam, ir išoriniam pasauliams kartu. Nebūčiau tikra, ar fiziškai įmanoma atskleisti jos smulkius spalvingus niuansus, kai net kiekvienas pirštas akorde turėtų atskirai įprasminti savo mikropartiją tarsi žvaigždę – šiaip ar taip, toji muzika įaudrina klausytojo vaizduotę.
 

 

Ir atsidūrus po nakties dangumi tavo paties pasaulis su juo susilieja: toks ir yra Vytauto Bacevičiaus kūrybos credo.
Gabrielius Alekna. G. Savickio nuotr.
Gabrielius Alekna. G. Savickio nuotr.
Gabrielius Alekna. G. Savickio nuotr.
Gabrielius Alekna. G. Savickio nuotr.