Krėsle prie televizoriaus
Pedro Almodóvaro filmo „Skausmas ir šlovė“ (TV1, 27 d. 21 val.) pagrindinis veikėjas – pagyvenęs kino režisierius Salvadoras. Jį kankina depresija, vienatvė, nugaros skausmai ir dar dešimt įvairiausių ligų, kurias pamatome lyg animuotuose mokslo populiarinimo filmo kadruose. Taip su šypsena Almodóvaras išvardija tipiškus pagyvenusio žmogaus negalavimus.
Savaitė su trumpametražiais filmais
Praėjusią savaitę, būdamas 83-ejų, mirė vienas originaliausių gruzinų kino režisierių Aleksandras Rechviašvilis. Maskvos kinematografijos institute (VGIK) jis mokėsi operatoriaus meno ir režisūros, filmavo Otaro Joselianio, Georgijaus Šengelajos filmus, buvo vienas iš serialo „Raudona ir juoda“ (rež. Sergejus Gerasimovas) operatorių. Rechviašvilis kūrė vaidybinius ir dokumentinius filmus, bet jų nedaug. Svarbiausi – „XIX a. Gruzijos kronika“ (1979, Manheimo kino festivalio Didysis prizas), „Kelias namo“ (1981), „Laiptai“ (1986) – rodyti Lietuvoje, nors Rechviašvilio filmai sunkiai prasimušdavo į ekranus, kino kopijų skaičius buvo minimalus, mat juose daug viso to, ko labiausiai nekentė sovietų cenzoriai: simbolių, alegorijų, giliai paslėptų prasmių. Vis dėlto net ir gruzinų kino kontekste Rechviašvilio filmai buvo išskirtiniai, jie vadinti metafizinėmis parabolėmis.
Thomas Vinterbergas apie „Dar po vieną“, Viktoras Kosakovskis apie „Gundą“
Šį šeštadienį virtualiai vyks Europos kino akademijos apdovanojimų ceremonija, kurią retransliuos ir „LRT Plius“. Pateikiame poros pagrindinių apdovanojimų nominantų, filmų „Dar po vieną“ („Drunk“) ir „Gunda“ („Gunda“) režisierių Thomo Vinterbergo ir Viktoro Kosakovskio interviu, duotų savaitiniam žurnalui „Newsweek“ ir radijui „Svoboda“, fragmentus. Su režisieriais kalbėjosi Anna Tatarska ir Dmitrijus Volčekas.
Krėsle prie televizoriaus
Lietuvos fronte nieko naujo: visi kariauja su visais ir su kovidu. Bet būčiau neteisus sakydamas, kad lietuvių politikams ir jų ekspertams reikia psichoanalitikų, – bijau, jie pernelyg paprasti ir nuspėjami, kad būtų kam nors įdomūs. Kinas ir televizijos serialai per pastaruosius dešimtmečius jau suformavo psichoanalitikų – visų mįslių aiškintojų – įvaizdį.
Nauji filmai – „Čikagos septyneto teismas“
Teismo filmas – vienas amerikietiškiausių žanrų. Perkelti jį į Europos kiną retai pasiseka. JAV šio žanro istorija ilga, ne vienas toks filmas įamžino svarbius istorijos momentus. Garsaus Holivudo scenaristo, neseniai pradėjusio ir režisuoti, Aarono Sorkino filmas „Čikagos septyneto teismas“ („The Trial of Chicago 7“, JAV, D. Britanija, Indija, 2020), kurį pristato „Netflix“, kaip tik iš tokių. Sorkinas atkuria 1969-aisiais vykusį teismo procesą, kuris pastarųjų ketverių metų JAV istorijos kontekste atrodo net labai aktualus.
Apie Europos kino akademijos nominuotus filmus
Šią savaitę internete, regis, labiausiai aptarinėjimas Lietuvos kalėdinių eglučių įžiebimas ir svarstoma, kuri iš jų sulauks daugiausia covid’ų, o praeitą internetas lūžo nuo „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų ceremonijos intrigų. Apie jas nieko nerašysime, mat reginys buvo skirtas vienam tradiciniam „Forum Cinemas“ žiūrovui, kurį būtų galima apibūdinti maždaug taip: rupšnojantis spragėsius, nepaleidžiantis iš rankų naujausio modelio išmanaus telefono, turintis viską, ką per reklamines renginio pauzes, ilgesnes už patį renginį, reklamavo; toks „prie medinio bajerio“, kurį supranta tik tokie kaip jis pats, užtat laiko save tikrais kino ekspertais.
Kristinos Buožytės „Kolekcionierė“ ir Romo Zabarausko „Nuo Lietuvos nepabėgsi“
Naujausiame periodinio Lenkijos mokslų akademijos leidinio „Kwartalnik filmowy“ numeryje išspausdintas didelis Ilyos Tsibetso straipsnis „Naujasis lietuvių kinas ir afekto medialumas. Kristinos Buožytės „Kolekcionierės“ ir Romo Zabarausko „Nuo Lietuvos nepabėgsi“ atvejis“. Šis „Kwartalnik filmowy“ numeris skirtas vienai temai – kaip emocinis kino lygmuo veikia žiūrovo pojūčius, mat „žiūrovas yra ne tik protas, bet ir kūnas – priešais ekraną ar priešais monitorių“ – ir pavadintas „Pojūčiai ir afektai“.
7md rekomendacijos
Pasirodė naujas populiarios „YouTube“ laidos „Ješčionepozner“ pokalbis. Šįkart Nikolajus Solodnikovas kalbina rusų prozininką, poetą ir kino scenaristą Jurijų Arabovą. Tai keliolikos Aleksandro Sokurovo filmų scenarijų autorius, neseniai Albanijoje baigęs filmuoti ir savo pirmąjį filmą.
Krėsle prie televizoriaus
Gal pamenate vieną pavasario naujieną, kai Quentinas Tarantino pareiškė, kad jam geriausias 2019 m. filmas – Alexandre’o Aja „Plėšrūnai“? Sekmadienio naktį (gruodžio 6 d. 00.05) jį parodys LNK. Siaubo filmų požanrio animal attack žinovai „Plėšrūnus“ lygina su klasikiniais Steveno Spielbergo „Nasrais“ ir žavisi prancūzų režisieriaus sugebėjimu kurti tikrą ir nenuslūgstančią įtampą.