Kinas

Keturi vengrų kino klasikai

Pastarasis dešimtmetis pašykštėjo susitikimų su vengrų kinu. Kelis pačius garsiausius rodė „Kino pavasaris“ ir „Scanorama“, bet ir juos pažiūrėjus sunku įsivaizduoti, koks įvairus, novatoriškas, originalus buvo antrosios XX a. pusės vengrų kinas. Nors ir kurtas už geležinės uždangos, jis pasižymėjo laisva dvasia ir originalia forma, kuri stebino net didžiųjų kino festivalių žiūrovus.

Keli dokumentiniai filmai apie kino kūrėjus ir viena paroda

Paroda taip pat skirta kinui, tiksliau, serialų „Karūna“ ir „Karalienės gambitas“ gerbėjams. Bruklino muziejus kviečia į virtualią parodą, skirtą „Netflix“ serialų kostiumams. Joje galima pasigrožėti Amy Roberts sukurtais kostiumais, kuriuos vilkėjo Elžbieta II, princesę Dianą ir kitus „Karūnos“ veikėjus vaidinantys aktoriai, ir Gabrielle’s Binder „Karalienės gambito“ kostiumais.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Didysis šaltis turėtų užklupti šiandien, bet kai rašau šias eilutes, vis dar nenoriu tuo patikėti. Užtat Gérard’o Pautonnier filmą „Stingdantis šaltis“ (LRT, šįvakar, 22.15) tikrai bus galima pasižiūrėti. Jo herojai – Prancūzijos provincijos miestelio laidojimo rūmų darbuotojai. Jiems nelengva: netrukus Kalėdos, o žmonės liovėsi mirti.

„7md“ rekomenduoja

Pastaraisiais metais itin pagausėjo architektūrai ir dizainui skirtų tinklalapių, o pandemija paskatino namų remonto bangas. Į naują madą reaguoja ir televizijos, vis dažniau rodančios įvairius serialus apie architektūrą bei interjerus. Parinkome kelis „Netflix“ ir kai kuriose kabelinėse televizijose prieinamus dokumentinius serialus bei porą filmų apie architektus, kuriuos panorėjus taip pat galima rasti interneto džiunglėse.

Užsienio kino žurnalų ir dienraščių kritikų vertinimai

Įvairūs leidiniai kasmet renka geriausius metų filmus. Pateikiame kelis tradicinius sąrašus, kuriuos sudarė užsienio kino žurnalų redakcijos ir nuolat apie kiną rašančių dienraščių kritikai. Atkreipiame dėmesį, kad leidiniai dažniausiai renkasi iš tų filmų, kurie buvo rodomi šalies kino teatrų repertuare, todėl filmų išleidimo į ekranus metai nesutampa. Bet pandemijos laikais, matyt, į tai ne visada atsižvelgiama.

Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė

Ką pamatė piktos kino kritikės

Kol laukiame vakcinos, pasinėrėme į įvairiausius praėjusių metų geriausių filmų sąrašus. Pernai, kai neįvyko Kanai, tačiau vis dėlto buvo surengtas Venecijos kino festivalis, ne vienas ten viešėjęs kino kritikas ar apžvalgininkas rašė, kad jei ne pandemija, pusė filmų, atsiradusių pagrindinėje konkursinėje programoje, nė nebūtų nusipelnę tokios šlovės. Tad ir mes atsidūrėme, švelniai tariant, filmų šiukšlyne. Bet, kaip sakoma, laikyk savo priešą arčiau nei draugus, tad kokio tik šlamšto nepažiūrėjome...

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Pamatęs, kad sekmadienį (sausio 10 d. 21 val.) LRT pradeda rodyti „Černobylį“, pagalvojau: nepraėjo nė dveji metai, o serialas jau oficialiai prieinamas ir Lietuvoje, kur filmuotas ne vienas svarbus jo epizodas. Be abejo, didžioji dalis potencialių žiūrovų „Černobylį“ jau matė, bet dabar, kai reklaminis įkarštis pasibaigęs, gal bus galima ne tik pasidžiaugti savaisiais, bet ir labiau įsigilinti, kas atsitiko 1986-ųjų balandžio 26-ąją, kai atominėje elektrinėje Ukrainoje įvyko sprogimas, o milžiniškas radioaktyvus debesis pasklido po visą Europą.

Jonas Ūbis

Naujo „Kino“ skaitymo malonumai

Naujųjų išvakarėse pasirodęs „Kinas“ pasiūlė žurnalo autoriams atsakyti į klausimą, kam jie patikėtų režisuoti savo gyvenimą. Atsakymai netikėti, įdomūs ir gana įvairūs. „Kino“ autoriai norėtų atsidurti Davido Lyncho, brolių Coenų, Jeano-Luco Godard’o, Bruno Dumont’o, Pedro Almodóvaro ir kitų kino klasikų ar į juos pretenduojančių filmuose, bet mane nustebino, kad nė vienas nenorėtų tapti lietuviško filmo herojumi. Įdomu, kodėl Lietuvoje užaugę kino kritikai neįsivaizduoja savęs lietuviškuose filmuose? Kita vertus, gal to turėtų klausti lietuvių režisieriai. Arba skaitytojai, kurių žurnale laukia įvairūs susitikimai su kino istorija ir geografija.

Keli filmai pagal Johno le Carré knygas

Johnas le Carré (1931–2020) rašė knygas apie šnipus, detektyvinius romanus. Būtent jam turime būti dėkingi, kad šis literatūros žanras nebelaikomas antrarūšiu, nes le Carré romanus apie šnipus iškėlė į literatūros meistriškumo aukštumas, pramogą pavertė literatūra.

Šiemet „7md“ autorių klausėme, kaip pandemija paveikė (jei paveikė) jų kino žiūrėjimo įpročius ir įspūdžius, kokie šiemet pamatyti 5–10 filmų įsiminė labiausiai.