7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Aukų privilegijos

Krėsle prie televizoriaus

Jonas Ūbis
Nr. 15 (1380), 2021-04-16
Kinas Rodo TV
„Egzaminas“
„Egzaminas“

Pandemijos realybė nyki, todėl kiekvienas savaip bando nuo jos pasislėpti. Vis dažniau bėgu į jutubą, kur gyvenimą iš tikrųjų praskaidrina tiesioginės koncertų transliacijos. Kai matau, kad prisijungia vis daugiau laukiančiųjų koncerto pradžios, o kameros rodo susirinkusius salėje, ir pats pasijuntu esąs tarp jų – besišnekančių su pažįstamais, ieškančių savo vietos, skaitančių programėlę. Žinoma, galėčiau koncertą pasižiūrėti ir vėliau, bet labai jau brangus dalyvavimo tą pačią akimirką kažkur toli vykstančiame koncerte efektas.

 

Inos Weisse filmo „Egzaminas“ („LRT Plius“, 22 d. 21.33) herojė Ana yra prestižinės muzikos mokyklos smuiko dėstytoja. Šioje mokykloje tarpusavyje kovoja ne tik mokiniai, bet ir dėstytojai, todėl priešiška dvasia persmelkia visas gyvenimo sritis. Anai sunkiai sekasi priimti buitinius sprendimus, bet talentingą mokinį ji pastebės iškart. Nepaisydama kolegų priekaištų Ana nuspręs dirbti su Aleksandru – ji tiki jo talentu ir skiria jam daug laiko. Tačiau Ana kovoja ir už save, už savo jausmus, nes nematoma dvikova vyksta nuolat. Sūnui Jonui, kuris turėtų įgyvendinti Anos ambicijas, akivaizdžiai stinga gabumų, santykiai su vyru pradeda gesti, draugą ir meilužį, pakvietusį groti jo orkestre, Ana smarkiai nuvilia. Iki tragedijos liko visai nedaug...

 

Weisse – ne tik režisierė, bet ir aktorė, matyta serialuose „Nusikaltimo vieta“ bei „Policijos numeris 110“, todėl nieko keista, kad „Egzaminas“ išsiskiria aktorių vaidmenimis. Svarbiausia, žinoma, Ninos Hoss suvaidinta Ana. Savo herojės nuotaikas Hoss kartais perteikia tik žvilgsniu ar akies judesiu, bet nuo jos neįmanoma atitraukti akių. Hoss pamėgau, vos pamatęs ją Christiano Petzoldo filme „Wolfsburg“ (2003). Po jo buvo „Yella“, „Jerichow“, „Barbara“, „Feniksas“, ir Hoss vaidinamos stiprios moterys tapo neatsiejamos nuo mįslingų ir dviprasmiškų Petzoldo pasakojimų. Vėliau sužinojau, kad vardas Nina – pagarbos duoklė Antono Čechovo „Žuvėdrai“, o suvaidinusi pjesės ištrauką aktorė buvo priimta mokytis į Berlyno konservatoriją. Čia ji sutiko vieną svarbiausių šiuolaikinio vokiečių teatro kūrėjų Thomą Ostermeierį ir tapo jo mėgstama aktore, bet priėmė kvietimą dirbti jo teatre tik tada, kai režisierius atsisakė drausti aktoriams filmuotis. Dabar Hoss vaidina ir teatre, ir kine, ir serialuose – taip pat ir anapus Atlanto.

 

Lenkų filmų retrospektyvą šįvakar pratęs Jano Jakubo Kolskio „Jasminum“ („LRT Plius“, 16 d. 21.30). Kolskis – vienas iš nedaugelio režisierių, kuriems pavyksta sukurti kinui sunkiai pasiekiamą magiškojo realizmo atmosferą. „Jasminum“ – poetiška ir kartu filosofiška refleksija apie sacrum ir kvapus, kurie persmelkia ir filmo struktūrą. Siužetas paprastas: į gana netipišką vienuolyną, kuriame gyvena trys skirtingai kvepiantys vienuoliai, atvažiuoja restauratorė Nataša (Grażyna Błęcka-Kolska) su penkerių metų dukrele Genia. Pasakotoja yra Genia, pasaulį matome jos akimis, todėl akivaizdu, kad ne tik kvapai čia turi magiškų galių. Mergaitė susidraugauja su vienuoliu Sveikatėle (Janusz Gajos). Jis dvelkia maistu, nes yra virėjas. Ne tik kiekvieną filmo veikėją režisierius susieja su kokiu nors kvapu. Čia kvepia viskas – Natašos dažai, vienuolio Ievos auginamos antys, Sveikatėlės sriuba. Nataša, kuri pati komponuoja kvepalus, netiki, kad vienuoliai kvepia iš tikrųjų, – ji įsitikinusi, kad tai tik triukai. Bet Sveikatėlė atskleis Natašai, kad jos kvepalams stinga širdies natos, o ši nata yra jazminas. Ir tai yra meilės kvapas.

 

Prancūzų kritikai protestavo prieš Kanų žiuri sprendimą skirti „Auksinę palmės šakelę“ Jacques’o Audiard’o „Dypanui“ (LRT, 17 d. 01.10, „LRT Plius“, 18 d. 00.40). Filmo herojus Dypanas – pabėgėlis iš Šri Lankos. Jis buvo tamilų sukilėlis, bet į Prancūziją atvyko su padirbtais dokumentais ir fiktyvia žmona bei dukrele. Dypanas iš visų jėgų kabinasi į gyvenimą: dirba kiemsargiu priemiesčio daugiabučių kvartale, kuriame siautėja nusikaltėliai ir bijo koją kelti vietos policininkai. Audiard’ą visada domino nusikalstamumas šių dienų Prancūzijoje, čia gyvenantys arabai, bet naujame filme tai vis dėlto tik fonas. Daug įdomiau režisieriui stebėti, kaip Dypanas, tariama jo žmona ir devynerių metų našlaitė bando kartu pradėti naują gyvenimą – mokytis prancūzų kalbos, papročių, kaip jie pamažu ima suprasti vienas kitą ir net pasijunta šeima.

 

Į klausimą, ar kinas gali išmokyti empatijos, režisierė ir aktorė Nadine Labaki atsakė: „Taip, nes žiūrėdami filmą galime pasižiūrėti į akis tiems žmonėms, kuriuos ignoruojame ar kurių visai nenorime matyti. Televizijos žinios rodo faktus, bet nerodo žmonių. Filme galime įlįsti į žmogaus, kuriam nepaduotume rankos, kailį. Daug žmonių mano, kad vargšai patys kalti. Tikiuosi, kas nors, pasižiūrėjęs mano filmą „Kafarnaumas“, pamatys, kad skurdžiausieji taip pat kovoja už savo gyvenimą.“

 

Dvylikametis Labaki „Kafarnaumo“ (TV3, 17 d. 22.40) herojus Zeinas gyvena skurdžiame Beiruto kvartale. Čia visko per daug – žmonių, daiktų, bet pirmiausia vaikų, kurie pasmerkti tapti socialinių, ekonominių, klasinių padalijimų aukomis. Zeinas turi daug brolių ir seserų (šias, vos sulaukusias dvylikos, tėvai mielai parduoda susirengusiems jas vesti). Šeimoje dirba vaikai, todėl Zeinas nusprendžia paduoti tėvus į teismą. Už tai, kad jis gimė.

 

Vis daugiau kultūrologų tvirtina, kad gyvename aukų kultūroje (victimhood culture). Būti auka nėra pasirinkimo ar veiksmų pasekmė. Aukos tapatybę primeta mums kiti, ja dalijamės su visa grupe, kuriai priklausome. Ta kultūra kuria savas hierarchijas (prie potencialių aukų, beje, priskiriamos etninės mažumos, moterys) ir siejasi su privilegijomis. Kokių privilegijų pareikalaus pandemijos aukos, netrukus pamatysime.

 

Jūsų – Jonas Ūbis

„Egzaminas“
„Egzaminas“
„Jasminum“
„Jasminum“
„Dypanas“
„Dypanas“
„Kafarnaumas“
„Kafarnaumas“