Kinas
Prieš trisdešimt metų tuometiniame Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) pagal J.R. Tolkieno „Žiedų valdovą“ sukurtas televizijos spektaklis „Saugotojai“ („Chraniteli“) kovo pabaigoje tapo jutubo sensacija. Natalijos Serebriakovos režisuotas dviejų dalių televizijos spektaklis 1991 m. buvo parodytas tik vieną kartą ir laikytas dingusiu, o tarp rašytojo gerbėjų įgijo miesto legendos statusą. Ekspertai manė, kad spektaklio įrašas išnyko, nes žlugus SSRS, kai buvo privatizuojamos televizijos, niekas nesirūpino archyvų išsaugojimu. Spektaklio įrašo paieškos vyko ne vienus metus ir priminė detektyvą. Paaiškėjo, kad visus trisdešimt metų jis buvo saugomas Sankt Peterburgo televizijos – Penktojo kanalo – bibliotekoje. Dabar „Saugotojus“ galima pasižiūrėti nemokamai jutube, per pirmą savaitę spektaklį pamatė daugiau nei pusantro milijono žiūrovų. Apie jį rašė ir britų, JAV spauda.
J.R. Tolkienas SSRS ilgai buvo draudžiamas autorius. Pirmasis rusiškas „Žiedų valdovo“ vertimas 1976 m. pasirodė savilaidos būdu, 1982 m. knyga išleista oficialiai. Pasak Serebriakovos dukters Olgos, spektaklį sukurti paskatino režisierės draugystė su grupės „Akvarium“ muzikantais. Serebriakova tada Leningrado televizijoje kūrė spektaklių vaikams ciklą „Pasaka po pasakos“. Jų muziką rašė „Akvarium“ muzikantas Andrejus Romanovas, kurį visi vadino Diuša. Jis tapo naujojo spektaklio vedėju – pasakotoju ir taip pat muzikos autoriumi.
„Saugotojai“ susideda iš dviejų dalių, kurios buvo parodytos 1991 m. balandžio 13–14 dienomis. Vaidino Leningrado teatrų aktoriai Valerijus Djačenka (Frodas), Georgijus Štilis, Andrejus Tenetka, Viktoras Kosteckis. Iš jų labiausiai žinoma buvo Jelena Solovej, išgarsėjusi Nikitos Michalkovo filme „Meilės vergė“ ir pelniusi Kanų kino festivalio apdovanojimą už geriausią antrojo plano moters vaidmenį Almanto Grikevičiaus filme „Faktas“. Netrukus po „Saugotojų“ premjeros ji su šeima emigravo į JAV ir iki šiol vaidina filmuose bei serialuose („Sopranai“), kelis kartus buvo Joaquino Phoenixo partnerė. Ji prisimena, kad viskas vyko labai greitai, biudžetas buvo menkas, honorarai – dar menkesni, specialiai spektakliui net nebuvo kuriama rekvizito – paimti studijoje esantys kostiumai, ne vieną daiktą aktoriai tiesiog atnešė iš namų. Bet, pasak Solovej, aktoriai mėgo tokius televizinius vaidmenis ir niekad neatsisakydavo vaidinti.
Literatūriniu spektaklio pagrindu tapo pirmoji „Žiedų valdovo“ dalis. Kai kurie Tolkieno žinovai yra pastebėję, kad Serebriakovos spektaklis nuo Peterio Jacksono epopėjos skiriasi tuo, kad jame išsaugotos pagrindinės siužeto linijos ir personažai. Amerikiečių ir britų kritikai sako, kad Leningrado televizija aplenkė Jacksoną dešimčia metų, bet negailestingai kritikuoja „Saugotojus“. Vieniems spektaklis atrodo be galo ištęstas, kiti (nesuprantantys rusiškai) sarkastiškai lygina jo poveikį su LSD, kai pasaulio vaizdas tampa visiškai iškreiptas, bet kartu pripažįsta, kad tokios ypatingos atmosferos, kokia yra spektaklyje, Jacksonui nepavyko sukurti. Vis dėlto dauguma kritikų šaiposi iš menkų SSRS televizijos galimybių, šiuolaikinio žiūrovo akims kurioziškų specialiųjų efektų ir tradicinio vaikų teatro stiliaus. BBC taip pat primena, kad spektaklio premjeros metais žlugo SSRS, o spektaklį reikėtų traktuoti kaip anų laikų reliktą.
Įdomiausia, kad tai ne pirmoji Tolkieno ekranizacija, sukurta SSRS. 1985-aisiais toje pat Leningrado televizijoje, „Lentelefilm“ susivienijime, buvo sukurtas spektaklis „Pasakiška misterio Bilbo Beginso, Hobito, kelionė per laukinį kraštą, juodą mišką į ūkanotus kalnus. Ten ir atgal“ („Skazočnoje putešestvije mistera Bilbo Begginsa, Chobbita, čerez dikij krai, čiornyj les, za tumannyje gory. Tuda ir obratno“). Vladimiro Latyševo režisūra menkai skyrėsi nuo kitų sovietinių televizijos spektaklių, nors čia atsirado net baleto intarpų. Šiame spektaklyje taip pat vaidina Leningrado teatrų aktoriai, o autoriaus tekstą skaito populiarus kino aktorius Zinovijus Gerdtas. Nuo pat pirmų kadrų, kuriuose pasirodo vilkėdamas griežtą kostiumą, aktorius suteikia tekstui savo nepakartojamos ironiškos intonacijos. 1991-aisiais SSRS prasidėjo darbai prie animacinės „Žiedų valdovo“ versijos, bet išliko tik šešios nufilmuotos medžiagos minutės.
Spektaklius galima pasižiūrėti čia:
https://www.youtube.com/watch?v=vquKyNdgH3s,
