7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Švelni paauglių realybė

Nauji filmai – „žeme, stop“

Elena Jasiūnaitė
Nr. 20 (1427), 2022-05-20
Kinas
„žeme, stop“
„žeme, stop“

Kartais belieka galvoti, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Praėjusią savaitę per keliuose Lietuvos miestuose vykusias Ukrainos kino dienas žiūrovai turėjo galimybę susipažinti su šiuolaikiniu Ukrainos kinu. Laikinai Lietuvoje apsistojusios ukrainietės kino kuratorės Annos Burdinos sudaryta programa, nors ir kukli, yra įvairiapusė: kruopščiai atrinkti filmai leido pamatyti retai pas mus rodomo kino temų ir žanrų įvairovę. Vienas programos filmų – Berlyno kino festivalyje jaunimo žiuri „Krištolinio lokio“ prizu apdovanotas režisierės Katerynos Gornostai „žeme, stop“ („stop-zemlia“, Ukraina, 2021) – nuo gegužės 26 d. kurį laiką bus rodomas „Skalvijoje“.

„žeme, stop“ pasakoja vienuoliktokės Mašos (Maria Fedorchenko) istoriją. Uždaro būdo mergina laiką leidžia kartu su dviem geriausiais draugais, tokiais pat atsiskyrėliais Jana (Yana Isaienko) ir Senia (Arsenii Markov). Tačiau Mašos gyvenimą sudrebina iki šiol dar nepatirti jausmai – ji įsimyli bendraklasį Sašą (Oleksandr Ivanov). Netrukus socialiniuose tinkluose mergina ima gauti anonimines žinutes ir tarp susirašinėjančių jaunuolių užsimezga artimas ryšys. Galbūt paslaptingasis anonimas – tas pats tylenis Saša? Tam, kad išsiaiškintų tiesą, Mašai teks įveikti savo baimes ir išeiti iš komforto zonos.

„žeme, stop“ – pirmas ilgametražis vaidybinis Gornostai filmas. Savo darbą kine režisierė pradėjo nuo dokumentikos. Atrodo, kad tai paliko įspaudą jos darbo stiliuje – „žeme, stop“ nuolat balansuoja ties vaidybinio kino ir improvizacijos riba. Rašydama scenarijų režisierė sukūrė tik personažų kontūrus – juos užpildyti turėjo patys filmo aktoriai. Kruopščiai atrinkti profesionalios patirties neturintys moksleiviai – tikri Ukrainos paaugliai, žinantys visas savo kartos aktualijas ir geriausiai suprantantys jos išgyvenimus. Filmo naratyvą lydi intarpai, kuriuose matome filmo aktorių veidus. Sėdėdami mokyklos sporto salėje jie atsakinėja į režisierės už kadro užduodamus klausimus – apie jausmus, meilę, baimes, ateitį. Aktoriai šiose scenose neturi parašyto scenarijaus ir improvizuoja, jie bando sugalvoti atsakymus, kurie tiktų jų vaidinamam personažui ir jį atskleistų, tačiau kartu, regis, kalba ir patys apie save – tai išduoda ir pagrindinės aktorės emocijos, kurios sukyla jai gavus galimybę užduoti klausimą režisierei. Galų gale juk ir filmo personažai yra aktorių ir jų draugų atspindys.

Filmo pavadinimas, kilęs iš vaikų kiemo žaidimo (jį žaidžia ir filmo herojai), – puiki metafora virsmui iš vaiko į suaugusįjį, kurį patiria visi filme matomi paskutinės klasės moksleiviai. Netrukus jiems teks rinktis ateities kelią, stoti į universitetus, kai kuriems – atlaikyti dar ir tėvų spaudimą pateisinti jų viltis. Virsmas palieka savo žaizdas, kasdienybę lydi ne tik džiaugsmas, bet ir nusivylimas. Tačiau filmo herojai mokosi žaisti pagal naujo gyvenimo taisykles – bendrauti tarpusavyje ir įveikti savo baimes, neleidžiančias judėti į priekį.

„žeme, stop“ nėra dramatiškų įvykių, aukštyn kojomis apverčiančių filmo veikėjų gyvenimus. Vietoj to stebime net labai įprastą paauglių gyvenimą, kuriame, regis, nieko ypatingo ir neįvyksta: nuo pamokų iki klasės ekskursijų ir vakarėlių su draugais, o filmo kulminacija tampa jau atgyvenę Valentino dienos šokiai mokykloje, į kuriuos susirenka net ir klasės atsiskyrėliai. Režisierė dėmesinga aplinkai – paauglių stiliui, klausomai muzikai (garso takelis sudarytas iš šiuolaikinių Ukrainos atlikėjų kūrinių), net socialiniams tinklams, nuo kurių filmo veikėjai yra priklausomi. Filmo temos skleidžiasi ne tik per Mašos, bet ir per Janos, Senios, Sašos portretus – kiekvieno jų istorija atskleidžia atskirą konfliktą. Filme matomų paauglių problemų spektras – tirštas. Jų, vos užčiuoptų, keliais žodžiais aptartų filmo herojų, gal net per daug, kad būtų spėta visavertiškai atskleisti. Tai – konfliktai su tėvais, pirmosios meilės, homoseksualumas, nepasitikėjimas savimi, besikeičiančio kūno priėmimas ar baimė būti atstumtam ir nerimas, kad ateities planai neišsipildys. Vietą filme neišvengiamai randa ir karas – subtiliai, per mokykloje vykstančias karinio pasirengimo pratybas ir šūvio garsus, kurie Seniai kelia nemalonias asociacijas. Kita vertus – tame aktualijų katile, kur viena tema tuojau pat keičia kitą, ir verda patys paaugliai.

Šiuolaikinių jaunimui skirtų, gal net agresyviai ekstensyvių (daug sekso, daug narkotikų, daug vakarėlių ir daug suicido) filmų ir serialų fone švelnus, trapus Gornostai kuriamas realizmas suskamba naujai ir kartu yra gerai atpažįstamas, keliantis nostalgiją metams, kurie jau kuris laikas likę už nugaros. Šiuolaikiniai paaugliai, žinoma, jau kitokie – atviresni, su naujais rūpesčiais ir džiaugsmais. Tačiau pirmų kartų, baimių ir maišto temos, matyt, tiesiog neišvengiamai universalios visoms kartoms. Tad ir „žeme, stop“ peržiūroje sau vietą tikrai ras ne tik tie, kurių amžius sutampa su filmų herojų.

„žeme, stop“
„žeme, stop“
„žeme, stop“
„žeme, stop“
„žeme, stop“
„žeme, stop“
„žeme, stop“
„žeme, stop“
„žeme, stop“
„žeme, stop“
„žeme, stop“
„žeme, stop“