Izoldai Keidošiūtei – 70

Iškili kino kritikė ir žurnalistė Izolda Keidošiūtė birželio 3 d. švenčia septyniasdešimtmetį. Šia proga siūlome paskaityti 2005 m. Sauliaus Macaičio, bičiulio ir kolegos, rašytą laišką-pagiriamąjį žodį jai. Ilgiausių metų, mieloji Izolda!

Vasarai prasidėjus, visi švenčia jubiliejus – net pavydas ima. Štai ir Izolda Keidošiūtė įsigudrino tuo pat kartu atšvęsti ir gimtadienį (nejubiliejinį), ir savojo darbo Lietuvos televizijoje 30-metį. Sugebėk tu net tris dešimtmečius vienoje vietoje nusėdėti, propaguojant gerą kiną, – na ir charakteris!

Neimsiu vardyti visų jos darbų darbelių „Kino pasaulyje“, „Elito kino“, dabar „25 kadro“ laidose, be kurių LRT ekranas tuojau taptų kažkoks nykesnis. Antai šiemečiam Berlyno kino festivaliui kažko – net nesupratau ko – labai stigo. Bet kai prašmatnaus viešbučio „Hyatt“ hole išvydau į Vokietiją vėlavusios Izoldos, sėdinčios kaip karalienė prie 4 eurus kaštavusio kavos puodelio (mane tenkindavo už pusę euro), povyzą, suvokiau: festivalis pagaliau prasidėjo.

Ne tik Lietuvoje Izoldą pažįsta visi, ir ji – visus. Nepaprastai nustebau, kai „Lietuvos ryto“ žurnalistė, paryžietė Edita Urmonaitė man pasakė tik šiemet Kanuose pagaliau susipažinusi su Izolda, kuri jai atrodžiusi labai griežta, tik į pabaigą „atitirpusi“, didžiulį įspūdį palikusi.

Už Izoldos griežtumo – ne visų ir ne iš karto įžvelgiama žudanti ironija. Jau kai pasakys ką – tiesiog kirviu nukirs. Po jos klasikinių aforizmų galima tos temos (to žmogaus) ir nebeliesti. Kartą namie laipiojau sienomis, pasibaisėjęs vienu lietuvišku filmu. Apie 1-ą valandą nakties pasigirdo Izoldos, irgi, kaip paaiškėjo, besinervinančios, skambutis. Rėžė tik: „Leninas 1918 metais!“ – abu ėmėme kvatoti, negera įtampa atslūgo, tema tapo išsemta visam laikui.

Ir į ką tas jos nepakartojamas charakteris? Lyg ir ne į tėvą Petrą, poetą žurnalistą. Ir ne visai į mamą Tamarą, kurios balsas, telefono laidais atskriejęs, gydo tavąsias žaizdas kaip balzamas. („Norėtum“, perskaičiusi turbūt atsikirs nesentimentali jubiliatė.) Gal Izolda kai kuo atsikartos dukroje Elenoje, su kuria irgi labai įdomu, po kurios jaunatvišku linksmumu panašus kryptingumas, naujos idėjos, žinių godumas, griežtumas – netgi mamai.

Dėl žinių apie kiną aruodo – atskira kalba. Didžiausiai interneto kino svetainei „IMDb“ nežinant kažkokių faktų – skambink Izoldai, ji pasakys.

Izolda Keidošiūtė dešimtmečiais ištikima ne vien „savo“ televizijai, o ir draugams, draugėms, tarp kurių – vienos įžymybės (bet ji ne kolekcionierė, ji, nuostabią uoslę individualybėms turėdama, susidraugavo dar tada, kai niekas nematė ateities). Įmanoma susipykti, bet žinai, kad iš esmės draugiškos nuostatos tai nepakeis. Visada galėsi ja pasikliauti, o tai tokia retenybė... Vienu žodžiu – unikumas. Kaip gerai, kad ji yra – ekrane ir gyvenime.