Ieškant laimės multivisatoje

Naujausias „Marvel“ filmas „Daktaras Streindžas beprotybės multivisatoje“ („Doctor Strange in the Multiverse of Madness“, JAV, 2022) vaizduoja kine sparčiai populiarėjančią temą – multivisatą. Režisierius Samas Raimi savo jėgas superherojų žanre paskutinį kartą bandė, kai kūrė „Žmogų-vorą 3“ („Spider-Man 3“, 2007). Tuo metu jis sulaukė kritikų ir žiūrovų nepasitenkinimo, todėl ne pernelyg entuziastingai ėmėsi dar vieno „Marvel“ filmo. Vis dėlto naujausias Raimi bandymas sėkmingas bent jau todėl, kad maišomi žanrų tropai – fantastikos, veiksmo, siaubo ir komedijos elementai.

Pasakojimo pradžioje Stivenas Streindžas (Benedict Cumberbatch) dalyvauja savo senos mylimosios Kristinos Palmer (Rachel McAdams) vestuvėse. Staiga ceremoniją nutraukia nežemiška pabaisa, Niujorko gatvėse persekiojanti merginą Ameriką Čavez (Xochitl Gomez). Išgelbėjęs ją Streindžas sužino, kad ši atvyko iš kitos visatos. Piktos jėgos kėsinasi atimti iš Amerikos gebėjimą keliauti multivisatoje, kad pavergtų visus paraleliai egzistuojančius pasaulius.

Pastaruoju metu kine matyti tikras filmų apie multivisatą bumas. Galima paminėti ne tik neseniai pasirodžiusį „Viskas iškart ir visur“ („Everything Everywhere All At Once“, 2022), bet ir ankstesnius „Marvel“ kūrinius, pavyzdžiui, „Keršytojai. Pabaiga“ („Avengers: Endgame“, 2019) ir „Žmogus-voras: nėra kelio atgal“ („Spider-Man: No Way Home“, 2021). Esminiai klausimai, kuriuos kelia multivisatos idėja, yra apie moralinį reliatyvumą, gyvenimo prasmę, „kas būtų, jeigu būtų“. Šiame filme Daktarą Streindžą taip pat kamuoja egzistenciniai pasvarstymai: kas nutiktų, jei aplinkybės būtų susiklosčiusios kitaip, gal jo santykiai su Kristina Palmer nebūtų nutrūkę. Pamažu Streindžas sau pripažįsta esantis nelaimingas būtent dėl to, kad negali būti su mylimu žmogumi.

Stebint nusivylusius superherojus, pasakojimas griebia už širdies. Liūdesys gali apimti net dėl antagonistės Vandos (Elizabeth Olsen), svajojančios apie savo vaikus, kuriuos augina jos versija kitoje visatoje. Taip pat žavios ir tam tikros pavienės scenos. Pavyzdžiui, užsiimdamas magija, Daktaras Streindžas demonstruoja dailią choreografiją, taip formuodamas specifinius ženklus. Lietuviams ir „Eurovizijos“ dainų konkurso mėgėjams tokie judesiai gali asocijuotis su Vaidoto Valiukevičiaus (grupės „The Roop“ solisto) maivymusi. Savo gebėjimus demonstruoja ne tik žymūs „Daktaro Streindžo beprotybės multivisatoje“ aktoriai, bet ir už kadro likę vizualinės srities specialistai. Kompiuterinė grafika, specialieji efektai ir montažas yra svarbi tokio žanro kūrinio sudedamoji dalis. Filme šiuolaikinių technologijų galimybės atsiskleidžia visu gražumu ir nepalieka abejingų.

Žiūrovas, kurio nedomina „Marvel“ kino visata ir superherojai, filmą „Daktaras Streindžas beprotybės multivisatoje“ gali žiūrėti be jokių įsipareigojimų. Linksmam laiko praleidimui išankstinių žinių apie šią kino visatą ir jos veikėjus nereikia. Tai „blokbasteris“, sukurtas masiniam vartojimui. Taip pat, kaip būdinga tikram „blokbasteriui“, šio filmo biudžetas milžiniškas – apie 200 milijonų dolerių. Nors ši suma neviršija kai kurių ankstesnių „Marvel“ kūrinių, grubiai paskaičiavus, filmas užima 45-ąją vietą brangiausių Holivudo filmų sąraše. Kai pagalvoji, kas būtų, jeigu... šie pinigai būtų buvę panaudoti rimtesniam tikslui, tampa aišku, kur slypi tikroji beprotybė.