7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Jonas Ūbis

Virėjos valdo

Krėsle prie televizoriaus

 

Praėjusį savaitgalį pabandžiau išgyventi be interneto ir pagaliau pažiūrėti televizorių. Prisipažinsiu, buvau sukrėstas. Ryte „perbėgau“ savo kabelinės televizijos kanalus. Dauguma rodė kulinarines laidas. Maistą gamino visi, kas tik netingi, – lietuviai, rusai, europiečiai ir kitų žemynų gyventojai. Menininkai ir „popsininkai“, virėjai ir apsišaukėliai. Toks įspūdis, kad pasaulis ilgai badavo ir dabar negali atsigrožėti maistu, įvairiausiomis jo variacijomis ir kombinacijomis. Maisto gaminimas tapo saviraiška, menu, privalomu „žvaigždės“ atributu. Bet lietuviai nebūtų lietuviai, jei to viso pasaulio neperspjautų. Juk tik mums pavyko įgyvendinti proletariato vado Vladimiro Lenino svajonę, esą ateityje kiekviena virėja galės valdyti valstybę. Žiūrėdamas lietuviškas žinias ar politikos laidas kaskart įsitikinu, kad vado svajonė tapo realybe.

 

„Santuoka“
„Santuoka“
„Apgaulė“
„Apgaulė“
Živilė Pipinytė

Pasiilgstu kitokio kino

Iš „Scanoramos“ dienoraščio

 

Per „Scanoramos“ lietuviškų filmų premjeras pasijutau lyg spąstuose: atrodė, kad tuos filmus jau mačiau anksčiau. Jausmas absurdiškas, bet tiksliai nusako būseną: lyg sapnuočiau sapną, kurio pabaigą gerai žinau.
 
Ričardas Marcinkus filme „Galutinis tikslas“ rodo žmogų, kuris kalėjime praleido didelę gyvenimo dalį, o paskui, tapęs neįgalus, atsidūrė invalido vežimėlyje ir senelių namuose. Čia Povilo ir režisieriaus keliai susikirto. Režisierius rengėsi kurti diplominį filmą apie senelių namus. Tad „Galutinis tikslas“ ir prasideda kaip tų namų kasdienybės mozaika. Žiaurūs vaizdai atskiedžiami linksmesniais, gyvenimas visur yra gyvenimas, tik gal senelių namų gyventojai atviresni, jų vidaus pasaulį dažnai tiesiog atspindi veidai, gestai ir žodžiai. Be abejo, spalvingiausias iš visų yra Povilas, todėl, manau, jis ir tapo Marcinkaus diplominio filmo herojumi. Režisierius jį net nuvežė prie Lukiškių kalėjimo, pabandė išgauti ką nors apie Povilo praeitį, bet, užuot atsivėręs, šis jam paskaitė savo grafomaniškų eilių. Tuo praeities tema ir pasibaigė. Prasidėjo monotoniška dabartis. Ji tapo dar monotoniškesnė, kai išmestas iš senelių namų Povilas pradėjo elgetauti ir sparčiai ristis žemyn. Didžiąją filmo dalį Marcinkus ir fiksuoja tą Povilo gyvenimą gatvėje su nauja „gyvenimo meile“ Snežana, kuri ne tik stumia vežimėlį, bet ir parūpina narkotikų.

 

„Pietūs Lipovkėje“
„Pietūs Lipovkėje“
„Julija“
„Julija“
„Kenofatas“
„Kenofatas“
„Trispalvis“
„Trispalvis“
Živilė Pipinytė

Gepardai ir deimantai

Nauji filmai – „Patarėjas“

Ridley Scottas kūrė filmus apie ateivius iš kosmoso ir maištingus robotus, Provanse laimę radusį Londono japį, kryžiaus karų riterius ir Robiną Hudą, Amerikos gangsterius ir CŽV agentus, bet naujausio jo filmo „Patarėjas“ („The Counselor“, JAV, D. Britanija, 2013) herojai tikrai į nieką nepanašūs. Galiu tik įtarti, kad specialiai kinui parašytas vieno didžiųjų gyvų JAV literatūros klasikų Cormaco McCarthy scenarijus tapo iššūkiu režisieriui, kuris kaip niekas kitas sugeba žadinti masinę vaizduotę ir priversti ją patirti aukšto lygio vaizdų poezijos įtampą. „Patarėją“ filmavęs Dariuszas Wolskis tai taip pat sugeba. Nežinau, ar kaltas tik scenarijus, bet po filmo dar teko mintyse dėlioti jo personažų linijas, kad suprasčiau, kas ir kodėl iš tikrųjų tarp jų įvyko. Filme gausu pasakojimo elipsių, sunku net pasakyti, kiek užtrunka veiksmas (mėnesį, pusę metų ar ilgiau), bet užtat pagrindinė mintis išaiškėja visai greitai. Nes „Patarėjas“ kalba apie tai, kad, pabandęs žaisti su blogiu, net nepajusi, kaip tapsi jo įkaitu.

„Patarėjas“
„Patarėjas“
7MD

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

 

Berlinalės retrospektyva bus skirta operatorių menui

Tradicinė Berlinalės retrospektyva 2014-aisiais bus skirta operatorių menui. Ji vadinsis „Šešėlio estetika. Apšvietimo stiliai 1915–1950“ („The Aesthetics of Shadow. Lighting Styles 1915–1950“). Festivalio rengėjai mano, kad žavėdamiesi garsiųjų meistrų filmais mes dažnai pamirštame operatorius ir apšvietėjus, kurie prisidėjo prie šedevro atsiradimo. Festivalis nusprendė pagerbti šiuos žmones ir priminti jų vardus. Retrospektyvoje bus rodomi ne tik žymių Europos ir JAV, bet ir japonų kinematografininkų filmai, iš viso 40 nebylių ir garsinių filmų. Retrospektyvos išeities tašku tapo Oregono universiteto (JAV) profesoriaus Daisuke Miyao knyga „Šešėlio estetika. Apšvietimas japonų kine“ („The Aesthetics of Shadow. Lighting and Japanese Cinema“, 2013). Kartu su juo retrospektyvos koncepciją rutuliojo Charlesas Silveris, Rajendra Roy (Modernaus meno muziejus, Niujorkas), Raineris Rotheris ir Connie Betz („Deutsche Kinemathek“, Berlynas). Jau antrą kartą retrospektyvą kartu su „Deutsche Kinemathek“ rengs ir Modernaus meno muziejus (MOMA), todėl ji bus pakartota Niujorke.

 

Anna May Wong ir Marlene Dietrich Josefo von Sternbergo filme „Šanchajaus ekspresas“ (1932 m.)
Anna May Wong ir Marlene Dietrich Josefo von Sternbergo filme „Šanchajaus ekspresas“ (1932 m.)
Vasilijus Sigarevas ir Ksenija Rapoport „Šalia“ filmavime
Vasilijus Sigarevas ir Ksenija Rapoport „Šalia“ filmavime
Jana Trojanova filmuojant „Šalia“
Jana Trojanova filmuojant „Šalia“
„Brangenybių medžiotojai“
„Brangenybių medžiotojai“
Jonas Ūbis

Priklausomi nuo aistros

Krėsle prie televizoriaus

 

Ko gero, teisūs tie lietuvių patriotai, kurie tikina, jog mūsų žiniasklaida visokių blogybių mokosi iš rusų. Štai LRT kultūra, iš visko sprendžiant, savo niekinamam elitui skirtus filmus anksčiau rodė trečiadienio vakarais, dabar jau naktį. Visai kaip tų patriotų nekenčiamas Pirmasis Baltijos kanalas, kuris įdomiausius filmus ir diskusijas apie juos rodo gerokai po vidurnakčio. Todėl ir pats kontroversiškiausias ateinančios savaitės filmas – Steve’o McQuinno „Gėda“ (LRT kultūra, 20 d. 24 val.), matyt, skirtas tik nemigos kamuojamiems piliečiams, arba smalsiems paaugliams, arba nedirbantiems žmonėms. Ar tai potenciali šio filmo auditorija? Žinoma, kad ne! Bet užtat koks puikus įrodymas, kai nori, kad geras filmas negautų jokio „reitingo“.

 

„Gėda“
„Gėda“
„Juodoji gulbė“
„Juodoji gulbė“
„Bagerio Vanso legenda“
„Bagerio Vanso legenda“
Jorė Janavičiūtė

Jei ieško keistuolio, skambina man

Pokalbis su estų teatro ir kino aktoriumi Juhanu Ulfsaku

 

Žymus estų teatro ir kino aktorius Juhanas Ulfsakas vasarą buvo atvykęs į Lietuvą, kur filmavosi jauno režisieriaus Vytauto Tinterio trumpametražiame filme „Smurtas“. Seksualumą nagrinėjanti drama pasakoja apie Juliją, kuri nori ištrūkti iš šaltos ir sterilios korporacijos aplinkos, bet neturi jokios dingsties žengti šį žingsnį. Nebent ji priims pavojingo žaidimo idėją iš kolegos Artūro, kurį ir vaidina Juhanas.
Šis filmas dar kuriamas, tačiau aktorių Lietuvos žiūrovai gali pamatyti ir naujausiame suomių režisierės Pirjo Honkasalo filme „Betoninė naktis“, kurį rodo „Scanorama“. Šiame apie dviejų brolių, klaidžiojančių po betonines džiungles, gyvenimo dieną pasakojančiame filme jis suvaidino herojų blogai suprastą menišką keistuolį.

 

Juhanas Ulfsakuas. L. Stasiulionytės nuotr.
Juhanas Ulfsakuas. L. Stasiulionytės nuotr.
Kora Ročkienė

Jau nebesu romantikas

Andrzejus Wajda apie naują filmą

 

„Scanorama“ ir Lenkijos institutas Vilniuje šią savaitę pristato lenkų kino klasiko Andrzejaus Wajdos filmą „Valensa. Vilties žmogus“ („Wałęsa. Człowiek z nadziei“). Jo premjera rugsėjį įvyko Venecijos kino festivalyje, kur filmas sulaukė ilgų ovacijų. „Valensa. Vilties žmogus“ – baigiamasis trilogijos, kurią pradėjo 1976 m. sukurtas „Žmogus iš marmuro“ ir 1981 m. pratęsė „Žmogus iš geležies“, dalis. Pateikiame fragmentus iš pokalbių su režisieriumi, kuriuos šį rudenį spausdino žurnalai „Magazyn filmowy SFP“ ir „Polityka“.

 

„Valensa. Vilties žmogus“
„Valensa. Vilties žmogus“
„Valensa. Vilties žmogus“
„Valensa. Vilties žmogus“

Tai filmas apie mus

Umberto Eco apie paskutinį Aleksejaus Germano filmą

 

Lapkričio 8–17 d. vystančiame Tarptautiniame Romos kino festivalyje – pasaulinė Aleksejaus Germano filmo „Sunku būti Dievu“ premjera. Filmas sukurtas pagal brolių Arkadijaus ir Boriso Strugackių 1964 m. parašytą to paties pavadinimo romaną. Pirmą kartą filmą pagal savo ir Svetlanos Karmalitos scenarijų Germanas rengėsi kurti 1968-aisiais. Tačiau po to, kai sovietų tankai įvažiavo į Prahos gatves, scenarijus atsidūrė ant lentynos. Antrąkart filmo pagal tą patį scenarijų ėmėsi kitas režisierius – vokietis Peteris Fleischmannas. Jo „Sunku būti Dievu“ pasirodė 1989-aisiais, tai buvo bendros Sovietų Sąjungos ir Vakarų Vokietijos gamybos filmas, kurtas netoli Jaltos specialiai pastatytose dekoracijose. Pagrindinį vaidmenį jame suvaidino lenkų aktorius Edwardas Żentara, taip pat vaidino Regimantas Adomaitis, režisierius Werneris Herzogas.

 

„Sunku būti Dievu“
„Sunku būti Dievu“
„Sunku būti Dievu“
„Sunku būti Dievu“
„Sunku būti Dievu“
„Sunku būti Dievu“
Živilė Pipinytė

Istorijos apie save

Iš „Scanoramos“ dienoraščio

 

Atidarydama „Scanoramą“ Europos kino forumo direktorė Gražina Arlickaitė pabrėžė, kad festivalis nesirengia pataikauti žiūrovams. Tai svarbu, nes vis dažniau nepalieka įspūdis, kad šiuolaikinio kino kūrėjai stengiasi visaip tiems žiūrovams įtikti: supaprastina kino kalbą, vengia sudėtingesnių minčių ir nori, kad jų filmo žiūrovas, neįdėjęs jokių intelektualinių pastangų, jaustųsi gražus ir protingas. Todėl, matyt, tokią paklausą tarp festivalių turi pseudofilosofija a la Kim ki-dukas.
 
Be abejo, šių dienų kinas yra kryžkelėje: postmodernizmas pastebimai išsisėmė, daug produktyvesnis atrodo grįžimas prie 7-ojo dešimtmečio modernaus kino formų ir idėjų. Paprastumas, bet ne supaprastinimas šiais laikais gali būti visai avangardiškas. Tai įrodo ir kol kas didžiausią įspūdį iš „Scanoramos“ programos filmų man padaręs prancūzų režisieriaus Alaino Guiraudie „Nepažįstamasis prie ežero“. Nuolat balansuojantis tarp grynos poezijos ir obsceniškumo, juodojo humoro ir tragedijos, šis erotinis trileris, kuris kartu dar yra ir pastišas, atrodo tikra kino puota.

 

„Nepažįstamasis prie ežero“
„Nepažįstamasis prie ežero“
„Belvilio kūdikis“
„Belvilio kūdikis“
„Pilis Italijoje“
„Pilis Italijoje“
7MD

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą
 

 

Catherine Deneuve vėl filmuosis Régis Wargnier filme
Praėjus 20 metų po „Indokinijos“, kuri buvo apdovanota „Oskaru“ geriausiam užsienio filmui, Catherine Deneuve filmuosis naujame Régis Wargnier filme. Tai bus François Bizotapsakymo „Pagrindinis įėjimas“ („Le Portail“) ekranizacija. Rašytojas 1971 m. buvo kalintas Raudonųjų khmerų valdomoje Kambodžoje. Trejus metus jis praleido sukaustytas grandinėmis. Ir kasdien buvo tardomas vieno didžiausių XX a. budelių, kuris atsakingas už milijonų žmonių nužudymą. Šioje istorinėje freskoje rašytoją vaidins RaphaëlisPersonnazas, vieną pagrindinių vaidmenų – Olivier Gourmet.
 
Aktorė taip pat pranešė, kad pratęs kūrybinę pažintį su EmmanuelleBercot ir filmuosis naujame režisierės filme. Pažintis prasidėjo komedijoje „Ji jau pakeliui“, kurią dabar rodo „Scanorama“. Šiame filme Deneuve suvaidino restorano savininkę, kuri vieną dieną netikėtai atsiduria kelyje. Iš pradžių ji ieško, kur nusipirkti cigarečių, bet painūs provincijos keliai ją atveda pas ilgus metus nematytą anūką, paskui į buvusių Prancūzijos gražuolių susitikimą, o galiausiai į naujos meilės glėbį.

 

 

„Ji jau pakeliui“
„Ji jau pakeliui“
„Stalingradas“
„Stalingradas“
„Grand Budapest Hotel“
„Grand Budapest Hotel“
Jerzy Stuhr
Jerzy Stuhr
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas