7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Jonas Ūbis

Laukiant varlių lietaus

Krėsle prie televizoriaus

Praėjusį savaitgalį leidau prie televizoriaus. Du didieji renginiai – „Eurovizijos“ finalas ir Prezidento rinkimų pirmasis turas – paliko neišdildomų įspūdžių, šį tą naujo sužinojau ir apie Lietuvą, tiksliau, apie jos humoro jausmą. LRT žurnalistas Ignas Krupavičius, pranešdamas Lietuvos balsavimo rezultatus, nusprendė pajuokauti. Jis išsiėmė skustuvą ir pareiškė, kad laikas skustis barzdą. Tai gana daug pasako ne tik apie juokautoją, bet ir apie šalį, kuri jaučia pareigą mokyti visus, kaip jie turi elgtis.
 
Maža šalis, dideli kompleksai, todėl ir humoras specifiškas. Tik keista, kad taip juokauja jaunas žmogus. Juk šių metų „Eurovizija“ tiksliai suformulavo „žinią“: kiekvienas yra laisvas būti savimi, kurti save, savo gyvenimą. Svarbu, kad suprastum, kas esi ir ko nori, ir visai nesvarbu, kokia tavo tautybė, odos spalva ir kaip tu atrodai. Svarbiausia, kad būtum savimi. Tą patį sakė ir „Eurovizijos“ nugalėtoja Conchita Wurst: „Šią naktį skiriu kiekvienam, kuris tiki taika ir laisve. Esame tuo, kuo esame. Mūsų nesustabdysi.“

Magnolija“
Magnolija“
„Malonus miestelis“
„Malonus miestelis“
„7md“ inf.

Globali kinematografinė laimė

Prasideda 67-asis Kanų kino festivalis

Trečiadienį Olivier Dahano filmu „Monako princesė“, pasakojančiu apie Holivudo žvaigždės Grace Kelly, tapusios Monako kunigaikštiene, gyvenimą, prasideda 67-asis Tarptautinis Kanų kino festivalis. Pradžia savaip simboliška, nes būtent čia, Kanuose, ir susitiko filmo herojų pora. Tačiau dar festivaliui neprasidėjus Monako valdovai įsižeidė, esą filmas iškraipo istoriją, ir atsisakė dalyvauti premjeroje. „Monako princesę“ iškart po festivalio, kurio rezultatai bus paskelbti gegužės 24 d., rodys ir Lietuvoje. Nugalėtojai šiemet bus skelbiami ne paskutinę festivalio dieną, o uždarymo išvakarėse, kad naujienos nesutaptų su Europos Parlamento rinkimais.

„Žvaigždžių žemėlapis“
„Žvaigždžių žemėlapis“
Kanų kino festivalio plakatas
Kanų kino festivalio plakatas
„Ponas Terneris“
„Ponas Terneris“
„Žiemos miegas“
„Žiemos miegas“
7MD

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Gegužės 4 d., 80-ojo gimtadienio naktį, mirė rusų kino aktorė Tatjana Samoilova. Tai buvo vienintelė sovietų kino žvaigždė, sulaukusi tarptautinio pripažinimo: jos vaidmuo Michailo Kalatozovo filme „Skrenda gervės“ (tai vienintelis rusų filmas, apdovanotas „Auksine palmės šakele“) sulaukė specialaus Kanų įvertinimo, aktorės portretą piešė Pablo Picasso, tvirtinęs, kad „šios rusų deivės akyse galima nuskęsti“, Samoilovos vardu pavadinta rožių alėja Paryžiuje, jos rankų atspaudas (vienintelis iš rusų aktorių) puikuojasi Holivude.

Tatjana Samoilova filme „Skrenda gervės“
Tatjana Samoilova filme „Skrenda gervės“
Tatjana Samoilova filme „Ana Karenina“
Tatjana Samoilova filme „Ana Karenina“
„Rozmari kūdikis“
„Rozmari kūdikis“
Serialo „Rozmari kūdikis“ plakatas
Serialo „Rozmari kūdikis“ plakatas
Louis de Funes
Louis de Funes
Charlie Chaplino vila Šveicarijoje
Charlie Chaplino vila Šveicarijoje
Ronaldas Reaganas – kylanti Holivudo žvaigždė
Ronaldas Reaganas – kylanti Holivudo žvaigždė
Živilė Pipinytė

Kinas saviems

Nauji filmai – „Greitasis „Maskva–Rusija“

Pasiklausiusi Ritos Miliūtės šio pirmadienio laidos svečių, taip aistringai kalbančių apie Rusijos propagandos galią bei blogą rusų filmų įtaką doriems tautiečiams, nusprendžiau pažiūrėti patriotinį rusų filmą „Greitasis „Maskva–Rusija“ („Skoryj „Moskva–Rossija“, Rusija, 2014).

Šią komediją sukūrė Igoris Vološinas. Jo pirmieji filmai „Nirvana“ (2008) ir „Aš“ (2009) įsiminė ne vienam art house kino gerbėjui ir Lietuvoje. Tai buvo savaip įžūlūs kūriniai: jaunas režisierius į juos perkėlė savo narkotines vizijas, vaikystės prisiminimus, rusų masinės kultūros simbolius ir akivaizdžią didybės maniją. Tačiau filmuose žavėjo absurdiškas humoras, temperamentingos šokių ar jaunatviško siautėjimo scenos, neįprasta scenografija

„Greitasis „Maskva–Rusija“
„Greitasis „Maskva–Rusija“
Jonas Ūbis

Buvęs angelas Kolambas

Krėsle prie televizoriaus

 

Michaelio Haneke’s „Meilė“ (LRT Kultūra, 14 d. 22.30) – iš tų filmų, kurie „privalomi“ kiekvienam išsilavinusiam žmogui. Žinoma, paskutiniais dešimtmečiais bet kokio kanono (literatūros, kino ir pan.) sąvoką sėkmingai išstūmė postmodernistai, tačiau ji atgimsta įvairiausių (ir masinei kultūra, regis, labiau priimtinų) „dešimtukų“, „šimtukų“, pavyzdžiui, geriausių metų filmų, sąrašais. Be abejo, bet koks sąrašas – žaidimas, tačiau žiniasklaida mėgsta žaidimus.
Manau, kad 2012-aisiais sukurta „Meilė“ tikrai pakliūtų į simbolišką svarbiausių šio dešimtmečio filmų „dešimtuką“. Haneke dar kartą įrodė, kad yra vienas intelektualiausių ir bekompromisiškiausių Europos kino kūrėjų. Jis pasakoja paprastą istoriją apie pagyvenusią porą, kurią senatvės negandos užklumpa staiga, kai, regis, jau susitaikyta su ramiu pensininkų gyvenimu gražiuose namuose, nutylimu pabaigos laukimu ir retais dukters vizitais. Tiesiog Ana (Emmanuelle Riva) pradeda viską pamiršti, o po insulto ir vis labiau grimzta į senatvinę negalią. Žoržas (Jean-Louis Trintignant) stojiškai rūpinasi žmona, bando ją apsaugoti nuo slaugių ir dukters abejingumo, bet vieną dieną ir jis nebeturi jėgų visko tęsti.

„Meilė“
„Meilė“
„Mielas draugas“
„Mielas draugas“
Peter Falk
Peter Falk
„7md“ inf.

Meno ir gyvenimo vienybė

Kino klasikos vakarai

Artimiausi Kino klasikos vakarai „Skalvijoje“ bus skirti Wernerio Herzogo filmui „Fickaraldas“ („Fitzcarraldo“, Vokietija, 1982). Tai vienas garsiausių režisieriaus filmų, atnešęs jam Kanų kino festivalio prizą už režisūrą. Filmas iki šiol laikomas gražiausiu kino himnu žmogaus beprotystei ir siekiui įgyvendinti svajonę.
Tikrais įvykiais paremtas „Fickaraldo“ veiksmas perkelia į XX a. pradžios Peru. Airių inžinierius, kurį vietiniai indėnai vadina Fickaraldu, yra didžiulis operos gerbėjas. Jis gali nukeliauti tūkstančius kilometrų Amazone ir jos intakais, kad pasiklausytų Enrico Caruso. Visas Fickaraldo gyvenimas Lotynų Amerikoje – nesibaigiančios nesėkmės: nepavyko nutiesti kelio per Andus, pastatyti ledo fabriko. Tačiau Fickaraldo melomanija pavirsta gigantomanija: jis nusprendžia pastatyti operos teatrą džiunglių glūdumoje ir pakviesti ten Caruso. Norėdamas surinkti tam pinigų, jis išsinuomoja kaučiuko plantaciją. Patekti į ją nelengva – kelių nėra, tik upės. Fickaraldas nusprendžia kartu su indėnais pervilkti laivą žeme iš vienos upės į kitą, per kalno viršūnę, kad išvengtų pavojaus. Atrodytų, beprotiška idėja sėkmingai įgyvendinama. Tačiau Fickaraldas nesuvokia indėnų mentaliteto. Jiems ir laivas, ir pats Fickaraldas yra galimybė sutramdyti upės slenksčius valdančius demonus. Naktį jie perkerta laivo grandinę...

„Fickaraldas“
„Fickaraldas“
„Fickaraldas“
„Fickaraldas“
„Fickaraldas“
„Fickaraldas“
Kora Ročkienė

Apie pabudimą iš letargo ir norą priešintis

Išskirtinis Agnieszkos Holland „Degančio krūmo“ seansas

Gegužės 14 d. 17 val. „Skalvijos“ kino centre bus parodytas Agnieszkos Holland serialas „Degantis krūmas“ („Horici ker“, Čekija, JAV, 2013). Jį pristato Čekijos ambasada ir Lenkijos institutas Vilniuje bei Lietuvos ir Čekijos draugija. „Degantis krūmas“ pasakoja apie čekų studento Jano Palacho susideginimą 1969-ųjų sausio 16 d. pačiame Prahos centre – Vaclavo aikštėje ir tai, kas įvyko paskui, – Palacho artimųjų bei draugų likimą, visuomenės reakciją į susideginimą, niūrią Čekijos gyvenimo po 1968-ųjų invazijos atmosferą. Palacho poelgis iki šiol laikomas kovos su režimu simboliu. Holland studijavo Prahos kino mokykloje FAMU ir pati buvo tų įvykių liudininkė. „Degančio krūmo“ rodymas skirtas Romo Kalantos susideginimo Kaune metinėms paminėti.

„Degantis krūmas“
„Degantis krūmas“
7MD

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Balandžio pabaigoje Rusijos ekranuose pasirodė Marinos Migunovos filmas „Veidrodžiai“ („Zerkala“), pasakojantis apie poetę Mariną Cvetajevą. Jo veiksmas prasideda 1911 m. Kryme, kur jauna poetė (Viktorija Isakova) sutinka gimnazistą Sergejų Efroną (Romanas Polianskis). Vėliau veiksmas perkelia į Maskvą, Paryžių, Prahą, kur didžiųjų istorijos įvykių fone vyksta poetės meilės istorijos. Filmas baigiasi Cvetajevos savižudybe 1941-aisiais.

„Veidrodžiai“
„Veidrodžiai“
Jessica Chastain
Jessica Chastain
„Meilė, gyvenimas ir juokas“
„Meilė, gyvenimas ir juokas“
„Leviatanas“
„Leviatanas“
Jonas Ūbis

Mūza – ne arklys

Krėsle prie televizoriaus

Šįvakar kino bus labai daug. Pavakare (LRT, gegužės 2 d. 18.30) prasidės tiesioginė „Sidabrinių gervių“ apdovanojimų transliacija. Kandidatų taip pat kaip niekad daug, nes ir lietuviškų filmų ekranuose pasirodė daugiau nei įprasta. Tačiau netikėkite bulvarinių leidinių pitijomis – lietuvių kino atgimimo tikrai dar teks palaukti. Kol kas vyksta tik paaugliška ambicijų kova, kur nereikia meninių argumentų, tik mokėjimo padaryti įspūdį. Ceremonijos įspūdžių, manau, taip pat bus daug, nes transliacija net pusvalandžiu pavėlins tautinę laidą „Duokim garo“. Ganysime akis į tautiško kino kūrėjus, juolab kad neseniai ir mūsų redakciją pasiekė spaudos pranešimas, esą vienas stilistas (deja, neprisimenu jo pavardės) visas vakaro aktores pažadėjo aprengti brangiomis suknelėmis. Galėsime rinkti gražiausią. Žinoma, suknelę.

„Šaltas kalnas“
„Šaltas kalnas“
„Pabandom iš naujo“
„Pabandom iš naujo“
„Gyvenimo užrašai“
„Gyvenimo užrašai“
Gediminas Kukta

Gyventi ir degti

Nauji filmai – „Violeta“

Pokario Prancūzijos provincija. Kambariu atokiame name dalijasi Violeta ir Morisas. Kad išgyventų, ji vagiliauja ir verčiasi nelegalia prekyba, jis rašo. Gyvenimas kartu yra lyg priedanga abiem: homoseksualiam Morisui, vienišai Violetai. Jie tik draugai, nors Violeta ir siekia fizinio artumo, nori būti mylima. Per vieną barnį Morisas ima rėkti, kad geriau ji rašytų: tai bus naudinga visiems. Užsispyrusi Violeta griebia užrašų knygutę, išbėga į lauką, atsisėda po medžiu ir pradeda skrebenti plunksna. Apie motiną, kuri niekada nelaikė jos už rankos. Tai bus pradžia – Violetos kūrybinio kelio ir dar didesnių kančių. Netrukus Morisas pabėgs. Likusi viena Violeta patrauks į Paryžių. Čia į jos rankas pateks Simone de Beauvoir knyga...

„Violeta“
„Violeta“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas