Krėsle prie televizoriaus
Prasideda 67-asis Kanų kino festivalis
Trečiadienį Olivier Dahano filmu „Monako princesė“, pasakojančiu apie Holivudo žvaigždės Grace Kelly, tapusios Monako kunigaikštiene, gyvenimą, prasideda 67-asis Tarptautinis Kanų kino festivalis. Pradžia savaip simboliška, nes būtent čia, Kanuose, ir susitiko filmo herojų pora. Tačiau dar festivaliui neprasidėjus Monako valdovai įsižeidė, esą filmas iškraipo istoriją, ir atsisakė dalyvauti premjeroje. „Monako princesę“ iškart po festivalio, kurio rezultatai bus paskelbti gegužės 24 d., rodys ir Lietuvoje. Nugalėtojai šiemet bus skelbiami ne paskutinę festivalio dieną, o uždarymo išvakarėse, kad naujienos nesutaptų su Europos Parlamento rinkimais.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Gegužės 4 d., 80-ojo gimtadienio naktį, mirė rusų kino aktorė Tatjana Samoilova. Tai buvo vienintelė sovietų kino žvaigždė, sulaukusi tarptautinio pripažinimo: jos vaidmuo Michailo Kalatozovo filme „Skrenda gervės“ (tai vienintelis rusų filmas, apdovanotas „Auksine palmės šakele“) sulaukė specialaus Kanų įvertinimo, aktorės portretą piešė Pablo Picasso, tvirtinęs, kad „šios rusų deivės akyse galima nuskęsti“, Samoilovos vardu pavadinta rožių alėja Paryžiuje, jos rankų atspaudas (vienintelis iš rusų aktorių) puikuojasi Holivude.
Nauji filmai – „Greitasis „Maskva–Rusija“
Pasiklausiusi Ritos Miliūtės šio pirmadienio laidos svečių, taip aistringai kalbančių apie Rusijos propagandos galią bei blogą rusų filmų įtaką doriems tautiečiams, nusprendžiau pažiūrėti patriotinį rusų filmą „Greitasis „Maskva–Rusija“ („Skoryj „Moskva–Rossija“, Rusija, 2014).
Šią komediją sukūrė Igoris Vološinas. Jo pirmieji filmai „Nirvana“ (2008) ir „Aš“ (2009) įsiminė ne vienam art house kino gerbėjui ir Lietuvoje. Tai buvo savaip įžūlūs kūriniai: jaunas režisierius į juos perkėlė savo narkotines vizijas, vaikystės prisiminimus, rusų masinės kultūros simbolius ir akivaizdžią didybės maniją. Tačiau filmuose žavėjo absurdiškas humoras, temperamentingos šokių ar jaunatviško siautėjimo scenos, neįprasta scenografija
Krėsle prie televizoriaus
Kino klasikos vakarai
Išskirtinis Agnieszkos Holland „Degančio krūmo“ seansas
Gegužės 14 d. 17 val. „Skalvijos“ kino centre bus parodytas Agnieszkos Holland serialas „Degantis krūmas“ („Horici ker“, Čekija, JAV, 2013). Jį pristato Čekijos ambasada ir Lenkijos institutas Vilniuje bei Lietuvos ir Čekijos draugija. „Degantis krūmas“ pasakoja apie čekų studento Jano Palacho susideginimą 1969-ųjų sausio 16 d. pačiame Prahos centre – Vaclavo aikštėje ir tai, kas įvyko paskui, – Palacho artimųjų bei draugų likimą, visuomenės reakciją į susideginimą, niūrią Čekijos gyvenimo po 1968-ųjų invazijos atmosferą. Palacho poelgis iki šiol laikomas kovos su režimu simboliu. Holland studijavo Prahos kino mokykloje FAMU ir pati buvo tų įvykių liudininkė. „Degančio krūmo“ rodymas skirtas Romo Kalantos susideginimo Kaune metinėms paminėti.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Balandžio pabaigoje Rusijos ekranuose pasirodė Marinos Migunovos filmas „Veidrodžiai“ („Zerkala“), pasakojantis apie poetę Mariną Cvetajevą. Jo veiksmas prasideda 1911 m. Kryme, kur jauna poetė (Viktorija Isakova) sutinka gimnazistą Sergejų Efroną (Romanas Polianskis). Vėliau veiksmas perkelia į Maskvą, Paryžių, Prahą, kur didžiųjų istorijos įvykių fone vyksta poetės meilės istorijos. Filmas baigiasi Cvetajevos savižudybe 1941-aisiais.
Krėsle prie televizoriaus
Šįvakar kino bus labai daug. Pavakare (LRT, gegužės 2 d. 18.30) prasidės tiesioginė „Sidabrinių gervių“ apdovanojimų transliacija. Kandidatų taip pat kaip niekad daug, nes ir lietuviškų filmų ekranuose pasirodė daugiau nei įprasta. Tačiau netikėkite bulvarinių leidinių pitijomis – lietuvių kino atgimimo tikrai dar teks palaukti. Kol kas vyksta tik paaugliška ambicijų kova, kur nereikia meninių argumentų, tik mokėjimo padaryti įspūdį. Ceremonijos įspūdžių, manau, taip pat bus daug, nes transliacija net pusvalandžiu pavėlins tautinę laidą „Duokim garo“. Ganysime akis į tautiško kino kūrėjus, juolab kad neseniai ir mūsų redakciją pasiekė spaudos pranešimas, esą vienas stilistas (deja, neprisimenu jo pavardės) visas vakaro aktores pažadėjo aprengti brangiomis suknelėmis. Galėsime rinkti gražiausią. Žinoma, suknelę.
Nauji filmai – „Violeta“
Pokario Prancūzijos provincija. Kambariu atokiame name dalijasi Violeta ir Morisas. Kad išgyventų, ji vagiliauja ir verčiasi nelegalia prekyba, jis rašo. Gyvenimas kartu yra lyg priedanga abiem: homoseksualiam Morisui, vienišai Violetai. Jie tik draugai, nors Violeta ir siekia fizinio artumo, nori būti mylima. Per vieną barnį Morisas ima rėkti, kad geriau ji rašytų: tai bus naudinga visiems. Užsispyrusi Violeta griebia užrašų knygutę, išbėga į lauką, atsisėda po medžiu ir pradeda skrebenti plunksna. Apie motiną, kuri niekada nelaikė jos už rankos. Tai bus pradžia – Violetos kūrybinio kelio ir dar didesnių kančių. Netrukus Morisas pabėgs. Likusi viena Violeta patrauks į Paryžių. Čia į jos rankas pateks Simone de Beauvoir knyga...