7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Živilė Pipinytė

Kinas saviems

Nauji filmai – „Greitasis „Maskva–Rusija“

Pasiklausiusi Ritos Miliūtės šio pirmadienio laidos svečių, taip aistringai kalbančių apie Rusijos propagandos galią bei blogą rusų filmų įtaką doriems tautiečiams, nusprendžiau pažiūrėti patriotinį rusų filmą „Greitasis „Maskva–Rusija“ („Skoryj „Moskva–Rossija“, Rusija, 2014).

Šią komediją sukūrė Igoris Vološinas. Jo pirmieji filmai „Nirvana“ (2008) ir „Aš“ (2009) įsiminė ne vienam art house kino gerbėjui ir Lietuvoje. Tai buvo savaip įžūlūs kūriniai: jaunas režisierius į juos perkėlė savo narkotines vizijas, vaikystės prisiminimus, rusų masinės kultūros simbolius ir akivaizdžią didybės maniją. Tačiau filmuose žavėjo absurdiškas humoras, temperamentingos šokių ar jaunatviško siautėjimo scenos, neįprasta scenografija

„Greitasis „Maskva–Rusija“
„Greitasis „Maskva–Rusija“
Jonas Ūbis

Buvęs angelas Kolambas

Krėsle prie televizoriaus

 

Michaelio Haneke’s „Meilė“ (LRT Kultūra, 14 d. 22.30) – iš tų filmų, kurie „privalomi“ kiekvienam išsilavinusiam žmogui. Žinoma, paskutiniais dešimtmečiais bet kokio kanono (literatūros, kino ir pan.) sąvoką sėkmingai išstūmė postmodernistai, tačiau ji atgimsta įvairiausių (ir masinei kultūra, regis, labiau priimtinų) „dešimtukų“, „šimtukų“, pavyzdžiui, geriausių metų filmų, sąrašais. Be abejo, bet koks sąrašas – žaidimas, tačiau žiniasklaida mėgsta žaidimus.
Manau, kad 2012-aisiais sukurta „Meilė“ tikrai pakliūtų į simbolišką svarbiausių šio dešimtmečio filmų „dešimtuką“. Haneke dar kartą įrodė, kad yra vienas intelektualiausių ir bekompromisiškiausių Europos kino kūrėjų. Jis pasakoja paprastą istoriją apie pagyvenusią porą, kurią senatvės negandos užklumpa staiga, kai, regis, jau susitaikyta su ramiu pensininkų gyvenimu gražiuose namuose, nutylimu pabaigos laukimu ir retais dukters vizitais. Tiesiog Ana (Emmanuelle Riva) pradeda viską pamiršti, o po insulto ir vis labiau grimzta į senatvinę negalią. Žoržas (Jean-Louis Trintignant) stojiškai rūpinasi žmona, bando ją apsaugoti nuo slaugių ir dukters abejingumo, bet vieną dieną ir jis nebeturi jėgų visko tęsti.

„Meilė“
„Meilė“
„Mielas draugas“
„Mielas draugas“
Peter Falk
Peter Falk
„7md“ inf.

Meno ir gyvenimo vienybė

Kino klasikos vakarai

Artimiausi Kino klasikos vakarai „Skalvijoje“ bus skirti Wernerio Herzogo filmui „Fickaraldas“ („Fitzcarraldo“, Vokietija, 1982). Tai vienas garsiausių režisieriaus filmų, atnešęs jam Kanų kino festivalio prizą už režisūrą. Filmas iki šiol laikomas gražiausiu kino himnu žmogaus beprotystei ir siekiui įgyvendinti svajonę.
Tikrais įvykiais paremtas „Fickaraldo“ veiksmas perkelia į XX a. pradžios Peru. Airių inžinierius, kurį vietiniai indėnai vadina Fickaraldu, yra didžiulis operos gerbėjas. Jis gali nukeliauti tūkstančius kilometrų Amazone ir jos intakais, kad pasiklausytų Enrico Caruso. Visas Fickaraldo gyvenimas Lotynų Amerikoje – nesibaigiančios nesėkmės: nepavyko nutiesti kelio per Andus, pastatyti ledo fabriko. Tačiau Fickaraldo melomanija pavirsta gigantomanija: jis nusprendžia pastatyti operos teatrą džiunglių glūdumoje ir pakviesti ten Caruso. Norėdamas surinkti tam pinigų, jis išsinuomoja kaučiuko plantaciją. Patekti į ją nelengva – kelių nėra, tik upės. Fickaraldas nusprendžia kartu su indėnais pervilkti laivą žeme iš vienos upės į kitą, per kalno viršūnę, kad išvengtų pavojaus. Atrodytų, beprotiška idėja sėkmingai įgyvendinama. Tačiau Fickaraldas nesuvokia indėnų mentaliteto. Jiems ir laivas, ir pats Fickaraldas yra galimybė sutramdyti upės slenksčius valdančius demonus. Naktį jie perkerta laivo grandinę...

„Fickaraldas“
„Fickaraldas“
„Fickaraldas“
„Fickaraldas“
„Fickaraldas“
„Fickaraldas“
Kora Ročkienė

Apie pabudimą iš letargo ir norą priešintis

Išskirtinis Agnieszkos Holland „Degančio krūmo“ seansas

Gegužės 14 d. 17 val. „Skalvijos“ kino centre bus parodytas Agnieszkos Holland serialas „Degantis krūmas“ („Horici ker“, Čekija, JAV, 2013). Jį pristato Čekijos ambasada ir Lenkijos institutas Vilniuje bei Lietuvos ir Čekijos draugija. „Degantis krūmas“ pasakoja apie čekų studento Jano Palacho susideginimą 1969-ųjų sausio 16 d. pačiame Prahos centre – Vaclavo aikštėje ir tai, kas įvyko paskui, – Palacho artimųjų bei draugų likimą, visuomenės reakciją į susideginimą, niūrią Čekijos gyvenimo po 1968-ųjų invazijos atmosferą. Palacho poelgis iki šiol laikomas kovos su režimu simboliu. Holland studijavo Prahos kino mokykloje FAMU ir pati buvo tų įvykių liudininkė. „Degančio krūmo“ rodymas skirtas Romo Kalantos susideginimo Kaune metinėms paminėti.

„Degantis krūmas“
„Degantis krūmas“
7MD

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Balandžio pabaigoje Rusijos ekranuose pasirodė Marinos Migunovos filmas „Veidrodžiai“ („Zerkala“), pasakojantis apie poetę Mariną Cvetajevą. Jo veiksmas prasideda 1911 m. Kryme, kur jauna poetė (Viktorija Isakova) sutinka gimnazistą Sergejų Efroną (Romanas Polianskis). Vėliau veiksmas perkelia į Maskvą, Paryžių, Prahą, kur didžiųjų istorijos įvykių fone vyksta poetės meilės istorijos. Filmas baigiasi Cvetajevos savižudybe 1941-aisiais.

„Veidrodžiai“
„Veidrodžiai“
Jessica Chastain
Jessica Chastain
„Meilė, gyvenimas ir juokas“
„Meilė, gyvenimas ir juokas“
„Leviatanas“
„Leviatanas“
Jonas Ūbis

Mūza – ne arklys

Krėsle prie televizoriaus

Šįvakar kino bus labai daug. Pavakare (LRT, gegužės 2 d. 18.30) prasidės tiesioginė „Sidabrinių gervių“ apdovanojimų transliacija. Kandidatų taip pat kaip niekad daug, nes ir lietuviškų filmų ekranuose pasirodė daugiau nei įprasta. Tačiau netikėkite bulvarinių leidinių pitijomis – lietuvių kino atgimimo tikrai dar teks palaukti. Kol kas vyksta tik paaugliška ambicijų kova, kur nereikia meninių argumentų, tik mokėjimo padaryti įspūdį. Ceremonijos įspūdžių, manau, taip pat bus daug, nes transliacija net pusvalandžiu pavėlins tautinę laidą „Duokim garo“. Ganysime akis į tautiško kino kūrėjus, juolab kad neseniai ir mūsų redakciją pasiekė spaudos pranešimas, esą vienas stilistas (deja, neprisimenu jo pavardės) visas vakaro aktores pažadėjo aprengti brangiomis suknelėmis. Galėsime rinkti gražiausią. Žinoma, suknelę.

„Šaltas kalnas“
„Šaltas kalnas“
„Pabandom iš naujo“
„Pabandom iš naujo“
„Gyvenimo užrašai“
„Gyvenimo užrašai“
Gediminas Kukta

Gyventi ir degti

Nauji filmai – „Violeta“

Pokario Prancūzijos provincija. Kambariu atokiame name dalijasi Violeta ir Morisas. Kad išgyventų, ji vagiliauja ir verčiasi nelegalia prekyba, jis rašo. Gyvenimas kartu yra lyg priedanga abiem: homoseksualiam Morisui, vienišai Violetai. Jie tik draugai, nors Violeta ir siekia fizinio artumo, nori būti mylima. Per vieną barnį Morisas ima rėkti, kad geriau ji rašytų: tai bus naudinga visiems. Užsispyrusi Violeta griebia užrašų knygutę, išbėga į lauką, atsisėda po medžiu ir pradeda skrebenti plunksna. Apie motiną, kuri niekada nelaikė jos už rankos. Tai bus pradžia – Violetos kūrybinio kelio ir dar didesnių kančių. Netrukus Morisas pabėgs. Likusi viena Violeta patrauks į Paryžių. Čia į jos rankas pateks Simone de Beauvoir knyga...

„Violeta“
„Violeta“
Kora Ročkienė

Įkraučiau savo artimuosius į kompiuterį

Johhny Deppas apie filmą „Viešpatavimas“

Šią savaitę Lietuvoje pradedamas rodyti Wally Pfisterio filmas „Viešpatavimas“ („Transcendence“, JAV, 2014), kuriame pagrindinius vaidmenis sukūrė Johhny Deppas, Morganas Freemanas, Paulas Bettany, Rebecca Hall ir Cillianas Murphy. Vienas filmo prodiuserių – Christopheris Nolanas, kurio filmus „Memento“, „Nemiga“, „Pradžia“ bei trilogiją apie Betmeną ir filmavo Pfisteris.
Vyresniems šių geografinių platumų žiūrovams „Viešpatavimo“ siužetas sukels prisiminimus apie kadaise populiarų rusų mokslinės fantastikos filmą „Profesoriaus Doelio galva“. Šiame filme mokslininko galva egzistuoja ir funkcionuoja po to, kai jos savininkas žuvo autokatastrofoje. „Viešpatavime“ idėja apie intelekto egzistavimą be fizinio kūno įgijo šiuolaikiškesnį sprendimą, labiau primenantį Spike’o Jonze’o filmą „Ji“.

„Viešpatavimas“
„Viešpatavimas“
7MD

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Prancūzų kino režisierius Lucas Bessonas vėl kuria filmą apie ateitį. „Liusi“ („Lucy“) herojė – jauna moteris, kontrabanda gabenanti kūne įsiūtas pavojingas substancijas. Tačiau organizmas jas atsitiktinai pasisavina, o mergina įgyja ypatingų psichofizinių galių. Filmas turėtų pasirodyti rudenį. Pagrindinį vaidmenį kuria Scarlett Johansson, jai šįkart teko filmuotis Taipėjuje.

Kadras iš Clinto Eastwoodo filmo „Džersio vaikinai“
Kadras iš Clinto Eastwoodo filmo „Džersio vaikinai“
Kadras iš Antono Corbijno filmo „Labai ieškomas žmogus“
Kadras iš Antono Corbijno filmo „Labai ieškomas žmogus“
Kadras iš Luco Bessono filmo „Liusi“
Kadras iš Luco Bessono filmo „Liusi“
Matthew McConaughey
Matthew McConaughey
Romain Duris
Romain Duris
Jonas Ūbis

Chamoseksualų džiaugsmas

Krėsle prie televizoriaus

Per šventes netikėtai aptikau, kad mano kabelinė televizija pradėjo rodyti rusų kanalą „Dožd“. Turiu pasakyti, kad jis mane nuteikė liūdnai, bet ne todėl, kad būtų blogas. Atvirkščiai. Žiūrėdamas į jaunus, protingus, inteligentiškus žmones, kurie veda laidas, klausydamasis jų pateikiamų žinių, gėrėdamasis vienos minutės rusų poezijos intarpais ir socialine reklama, nuliūdau, nes supratau, kad pas mus toks kanalas gali niekad neatsirasti. Neatsirasti, nes net ir protingi jauni žmonės, kurie kartais dirba lietuviškose televizijose, daro programas ne sau ar į save panašiems, o nežinomiems žiūrovams, kuriuos iš anksto niekina, nes šie yra liaudis, runkeliai ir t.t. Trumpai tariant, jie dirba reitingui ir mokosi iš tokių pat reitingų vergų. Dirba televizijoje, kad užsidirbtų ar net praturtėtų, išgarsėtų, taptų „žmonių“ žurnalų personažais ir pan., o ne todėl, kad jaustų pareigą skleisti tiesą, įrodyti, kad mąstantys ir kultūringi žmonės iš tikrųjų ir yra tautos žiedas. Juolab kad nuoširdžiai tuo netiki.

„Beždžioniautojos“
„Beždžioniautojos“
„Miegančioji gražuolė“
„Miegančioji gražuolė“
„Karaliaus kalba“
„Karaliaus kalba“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas