Kinas

Aneta Anra

Nauji filmai – „Katinas vaiduoklis Andzu“

Japonų animacinis filmas „Katinas vaiduoklis Andzu“ („Bakeneko Anzu-chan“, Japonija, Prancūzija, 2024) pasakoja magišką, bet kartu ir filosofinę istoriją apie vaikystės ir mitinio pasaulio susidūrimą. Režisierių Yōko Kuno ir Nobuhiro Yamashitos kūrinys remiasi Takashi Imashiro manga, tačiau jo vizualinė kalba ir siužetinė struktūra išeina už tradicinės japonų animacijos ribų.

Živilė Pipinytė

Iš „Kino pavasario“ dienoraščio

Lietuviškos premjeros – svarbi „Kino pavasario“ dalis. Seansai šventiški, skamba plojimai ir skambūs žodžiai, dalyvauja autoriai. Bet Vytauto Puidoko filmo „Murmančios širdys“ (Lietuva, Norvegija, Prancūzija, 2024) premjera nuteikė slogiai. Ir ne tik todėl, kad filmas pasakoja apie niekam nereikalingą vaiką, kurį likimas ir blogi žmonės nubloškė į kaimą, kur ūkininkas Žanas priglaudžia priklausomybių norinčius atsikratyti vyrus.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Pirmadieniais kantriai laukiu, kada televizijos atsiųs programas. Kai pagaliau jas gaunu, tikiuosi, kad bus anksčiau nerodytų filmų. Dažniausiai nusiviliu – dauguma vis tie patys, kai kuriuos rekomendavau jau po dešimt kartų. Todėl guodžiuosi, kad bet koks kartojimas ugdo saugumo jausmą. Žiūrėjai filmą prieš kelerius metus ir žiūri jį dabar – vadinasi, pasaulis nesikeičia taip sparčiai, kaip atrodo. Nesikeičia ir filmų herojai. Su kai kuriais iš jų verta pabendrauti.

Ilona Vitkauskaitė

Nauji filmai – „Rugsėjo penktoji“

1972-ųjų Miuncheno olimpinėse žaidynėse JAV plaukikas Markas Spitzas rugsėjo 4 d. pasiekė naują pasaulio rekordą. Amerikos kanalo „ABC Sports“ laikinajame valdymo kambaryje, esančiame prie pat olimpinio kaimelio, ši akimirka labai efektingai dramatizuojama. Jos pateikimo būdas yra toks pat svarbus kaip ir pats įvykis, nes informacija, įtampa ir emocijos turi būti suderintos – reikiamu momentu kamera pereina nuo nusivylusio pralaimėtojo prie džiūgaujančio nugalėtojo.

Santa Lingevičiūtė

Nauji filmai – „Mikis 17“

Pietų Korėjos režisierius Bong Joon-ho turi visus svarbiausius Vakarų pasaulio apdovanojimus: „Auksinę palmės šakelę“, „Auksinį gaublį“ ir „Oskarą“ už geriausią metų filmą („Parazitas“, 2019). Šis kūrėjas jau įrodė, kad gali imtis bet kokio žanro ir temos, nors, akivaizdu, labiausiai jį domina socialinė nelygybė. Taigi keistoka, jog, turėdamas tokį įdirbį ir žinomumą, ėmėsi Holivudo produkcijos, juo labiau kad kadaise su kitais korėjiečių kūrėjais aršiai priešinosi holivudiniam turiniui, uzurpavusiam jo šalies rinką, ir labai šmaikščiai pašiepė JAV kariuomenės veiksmus filme „Šeimininkas“ („Gwoemul“, 2006).

Naujas žurnalo „Kinas“ numeris

Pirmo šių metų numerio viršelyje – kadras iš Ginto Zilbalodžio animacinio filmo „Potvynis“. Tokios tarptautinės sėkmės, nominacijų ir apdovanojimų lietaus nėra sulaukęs joks kitas Baltijos šalių filmas. Tad šįkart dėmesio centre – Zilbalodžio reiškinys (žurnale rasite Aistės Račaitytės pokalbį su režisieriumi) ir lietuviškos animacijos situacijos apžvalga.

Živilė Pipinytė

Iš „Kino pavasario“ dienoraščio

„Kino pavasario“ atidarymo filmas – Ginto Zilbalodžio „Potvynis“ („Straume“, Latvija, Prancūzija, Belgija, 2024) – iškart pakelia kartelę. Ir ne tik todėl, kad retas filmas per visą kino istoriją surinko tiek svarbiausių prizų, pradedant Europos kino akademijos apdovanojimu ir baigiant „Oskaru“. Zilbalodis laužo animacinio kino taisykles, kurias jau atmintinai moka kelios saldžių filmų „visai šeimai“ išugdytos kartos.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Davidas Lynchas – iš tų režisierių, kurių filmai tampa asmeninės biografijos dalimi. Riba tarp asmeniškų prisiminimų bei norų ir filmo vaizdų nusitrina taip pat, kaip Lyncho veikėjams tikrovė ir fantazijos ar sapnai. Režisierius numodavo ranka į bandymus interpretuoti jo filmus ir buvo teisus, nes interpretacija visada susijusi su tuo, ką jauti žiūrėdamas, o visi Lyncho filmai bando panardinti į pasąmonę, į tai, kas tūno giliai.

Damianas Kocuras apie filmą „Po ugnikalniu“

2023-iaisiais „Kino pavasaris“ pristatė lenkų režisieriaus ir operatoriaus Damiano Kocuro debiutinį filmą „Duona ir druska“. Šiemet festivalio konkurse rodomas naujausias jo filmas „Po ugnikalniu“ („Pod wulkanem“, 2024). Tai pasakojimas apie ukrainiečių šeimą, kuri atostogaudama Tenerifėje sužino, kad prasidėjo karas. Pateikiame režisieriaus interviu, vasarį išspausdinto žurnale „Zwierciadlo“, fragmentus.

Neringa Kažukauskaitė

Nauji filmai – „Archyvų detektyvas“

Režisieriaus Mindaugo Meškausko domėjimasis fotografija atsispindi jo dokumentinėse juostose. Ankstesnė „XIX amžiaus fotografo palikimas“ (2022) pasakojo apie Juzefą Čechavičių – svarbiausią savojo laikmečio Vilniaus fotografą. Naujausia – „Archyvų detektyvas“ (Lietuva, 2025) – atranda tarpukario Kauno fotografą Antaną Ingelevičių (1892–1947). Filme režisierius retrospektyviu žvilgsniu atseka šio fotografo tapatybės nustatymo, atlikto Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) darbuotojų, istoriją.