7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Richardas Linklateris, kurio filmas „Vaikystė“ pernai sulaukė daug dėmesio visame pasaulyje, rengiasi ekranizuoti Marios Semple romaną „Kur dingai, Bernadete?“ („Where’d you go, Bernadette?“), išverstą į daugelį pasaulio kalbų. Romano forma gana neįprasta: jame nėra tiesioginio pasakojimo, tik romano herojės ir jos dukters laiškai, susirašinėjimas su psichoanalitiku, FTB dokumentai. Bernadetė – ekscentriška moteris. Per kelias dienas ji spėja susipykti su mokyklos tėvų komitetu, partrenkti automobiliu bjaurią kaimynę, pavesti darbus Indijoje esančiai padėjėjai. Jos vyras labai užimtas ir retai būna namuose, bet priprato prie žmonos netikėtumų. Tačiau kai likus dienai iki šeimos kelionės į Antarktidą Bernardetė dingsta, vyras kartu su dukterimi Bi pradeda jos paieškas. Pamažu duktė ima suprasti, kad jos mama kadaise buvo daug vilčių teikianti architektė, bet staiga dingo iš profesijos.

 

Linklateris susidomėjo šiuo projektu dar vasarį, bet netrukus jo atsisakė, nes norėjo kurti filmą „Projektas „Rouzi“ su Jennifer Lawrence. Tačiau kai aktorė atsisakė filmuotis, jis taip pat paliko filmą ir grįžo prie „Bernadetės...“, kurios vaidmuo siūlomas Cate Blanchett. Dabar aktorė baigia filmuotis naujame Terrence’o Malicko filme, kuris dar neturi pavadinimo, ir australų režisieriaus Juliano Rosefeldto filme „Manifesto“, kur jai teko 12 vaidmenų.

Aktorė Cate Blanchett
Aktorė Cate Blanchett
Kristen Stewart Olivier Assayso filme „Zils Marijos debesys“
Kristen Stewart Olivier Assayso filme „Zils Marijos debesys“
Režisierius Xavier Dolanas
Režisierius Xavier Dolanas
Režisierius Spike’as Lee
Režisierius Spike’as Lee
Aktorius Vladimiras Koševojus vaidins Velimirą Chlebnikovą
Aktorius Vladimiras Koševojus vaidins Velimirą Chlebnikovą
Živilė Pipinytė

Praeitis tikresnė

Nauji filmai – „007 Spectre“

Filmai apie Džeimsą Bondą – tai ritualas. Iš jų tikiesi to, kas būtinai bus: gaudynės, gražios moterys, pasaulį norintys užvaldyti piktadariai ir to pasaulio gelbėtojas agentas 007. Visa tai laukia ir naujame Samo Mendeso filme „007 Spectre“ („Spectre“, D. Britanija, JAV, 2015). Kai pagalvoji, 24 filmai apie Bondą – tai net kelios epochos: Šaltasis karas, sovietų imperijos žlugimas, naujų technologijų įsigalėjimas. Filmai apie Bondą, žinoma, į visa tai reagavo, tad dažnai net nežinodama, kada sukurtas vienas ar kitas filmas, galiu apytiksliai pasakyti metus. „007 Spectre“ po daugelio metų, be abejo, primins apie pasikeitusią įvairių pasaulio žvalgybų situaciją, atsiradus naujausioms informacinėms technologijoms, kai didžiulę grėsmę joms ėmė kelti programišiai. Tačiau šįkart pagrindinis Bondo priešas bus ne programišiai, o jų idėjomis pasinaudojęs toks Francas (Christoph Waltz), kuris nori kontroliuoti viso pasaulio informaciją ir taip jį valdyti. Jis sako: „Informacija yra viskas!“ Todėl dykumoje, meteorito krateryje įsikūręs jo centras, nors iš pirmo žvilgsnio ir primena didžiulę gamyklą, iš tikrųjų yra prigrūstas kompiuterių. Galingoji „Spektro“ organizacija valdo padirbtų vaistų platinimą, prekybą žmonėmis, bet daugiausia pelno jai žada totalus sekimas, t.y. informacinės technologijos.

„007 Spectre“
„007 Spectre“
Jonas Ūbis

Kai gali įvertinti

Krėsle prie televizoriaus

Spike’o Jonze’o „Ji“ (TV3, 13 d., šiąnakt, 00.20) perkels į netolimą ateitį, kai visas žmonių užgaidas vykdys kompiuteriai. Koks nors pesimistas režisieriaus vietoje sukurtų drastišką filmą, bet Jonze’as vis dar tiki šviesia žmogaus ateitimi. Todėl ir filmo herojus – melancholiškasis Teodoras (Joquin Phoenix) – dirba laiškų rašytoju. Jis rašo laiškus pagal užsakymą. Jie literatūriški, sentimentalūs, suteikiantys adresatui viltį ir paguodą. „Jos“ ateitis neišsižada jausmų. O čia ir slypi konfliktas: žmonės nori mylėti, jausti vienas kito palaikymą, bet yra vieniši, nemoka užmegzti ryšių, pernelyg priklauso nuo kompiuterių. Kas jiems trukdo atsisakyti pastarųjų, Jonze’as nesvarsto. Gal jis ir pats neįsivaizduoja, kaip tai reikėtų padaryti.

 

Neseniai išsiskyręs Teodoras ilgisi artumo, todėl suprantama, kodėl jis prisiriš prie moters balsu kalbančio, Samanta pasivadinusio kompiuterio. Užteko kelių paslaugos operatoriaus klausimų, kad Samanta tobulai atitiktų Teodoro svajones apie idealią moterį. Ji protinga, jautri, mąstanti, diskretiška, organizuota ir nesugeba nuvilti. Žiūrovams tai taip pat suprantama, nes, kitaip nei Teodoras, mes dar galime įsivaizduoti ir to balso savininkę Scarlett Johansson, nors aktorė ir nepasirodo ekrane. Teodoras ir Samanta pagreitintai pereina visus įsimylėjimo, abejonių, praradimo etapus, patiria palaimą ir skausmą. Jausmai tokie pat nematomi kaip ir Samanta, bet Jonze’as bando juos išgryninti, maksimaliai prie jų priartėti.

„Merginų vargai“
„Merginų vargai“
„Tūkstantį kartų labanakt“
„Tūkstantį kartų labanakt“
„Rimti vyrai“
„Rimti vyrai“

Meilė – tai teatras

Andrzejus Żuławskis apie „Kosmosą“ ir save

„Kosmosas“ – vienas originaliausių ir jaunatviškiausių šiųmetės „Scanoramos“ filmų. Po 15 metų į kiną sugrįžęs Andrzejus Żuławskis, kuriam lapkričio 22 d. sukaks septyniasdešimt penkeri, perkėlė į ekraną paskutinį Witoldo Gombrowicziaus romaną. Gombrowicziui kine iki šiol nesisekė: jo prozos originalumo nepavyko perteikti nei „Ferdydurkę“ ekranizavusiam Jerzy Skolimowskiui, nei „Pornografiją“ į ekraną perkėlusiam Janui Jakubui Kolskiui. Pateikiame šių metų rugpjūtį savaitraštyje „Newsweek“ išspausdinto Żuławskio interviu fragmentus. Su režisieriumi kalbėjosi Małgorzata Sadowska.

„Kosmosas“
„Kosmosas“
Andrzej Żuławski
Andrzej Żuławski
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Sevilijos kino festivalyje šeštadienį paskelbti šių metų Europos kino akademijos apdovanojimų nominantai. Juos išrinko daugiau nei 3 tūkstančiai balsavusių akademijos narių. Į šias nominacijas pretendavo 52 europietiški filmai, tarp jų buvo Šarūno Barto „Ramybė mūsų sapnuose“ ir Alantės Kavaitės „Sangailės vasara“. Laureatai paaiškės gruodžio 12 d. per iškilmingą apdovanojimų teikimo ceremoniją, kuri šiemet vyks Berlyne.

Geriausio 2015 m. Europos filmo apdovanojimui nominuoti šie filmai: „Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“ (rež. Roy Andersson, Švedija, Prancūzija, Vokietija, Norvegija), „Mustangės“ (rež. Deniz Gamze Ergüven, Prancūzija, Vokietija, Turkija), „Avinai“ („Rams“, „Hrutar“, rež. Grímur Hákonarson, Islandija, Danija), „Omaras“ („The Lobster“, rež. Yorgos Lanthimos, D. Britanija, Airija, Graikija, Prancūzija, Olandija), „Viktorija“ (rež. Sebastian Schipper, Vokietija), „Jaunystė“ (rež. Paolo Sorrentino, Italija, Prancūzija, D. Britanija, Šveicarija).

Geriausios Europos komedijos apdovanojimui nominuoti filmai: „Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“, „Beljė šeima“ („La Famille Belier“, rež. Eric Lartigau, Prancūzija), „Visai naujas testamentas“ („Le Tout nouveau testament“, rež. Jaco Van Dormael, Belgija, Prancūzija, Liuksemburgas).

Kadras iš filmo „Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“
Kadras iš filmo „Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“
Kadras iš filmo „Mano motina“
Kadras iš filmo „Mano motina“
Kadras iš filmo „Mustangės“
Kadras iš filmo „Mustangės“
Rooney Mara filme „Mergina su drakono tatuiruote“
Rooney Mara filme „Mergina su drakono tatuiruote“
Mia Wasikowska filme „Ponia Bovari“
Mia Wasikowska filme „Ponia Bovari“
Režisierė Malgorzata Szumowska
Režisierė Malgorzata Szumowska

Pasakoju apie jausmus

Pokalbis su filmo „45 metai“ režisieriumi Andrew Haigh

Lapkričio 5 d. prasidėjusi „Scanorama“ žada ne vieną psichologinę dramą. Viena įsimintiniausių – britų režisieriaus Andrew Haigh filmas „45 metai“ („45 Years“). Jis prasideda banaliai: Keit ir Džefas rengiasi 45-ųjų santuokos metinių paminėjimui. Iš pat pradžių akivaizdu, kad priemiestyje gyvenanti inteligentų pora iš tikrųjų myli vienas kitą, o ne tik gyvena šalia vienas kito. Tačiau netrukus ateina laiškas, kuriame rašoma, kad Alpėse rastas prieš pusę amžiaus dingusios Džefo merginos kūnas. Mirusi moteris įsiveržia į poros gyvenimą ir pradeda griauti jos pamatus, skatina Keit susimąstyti, ką jai reiškia ryšys su Džefu. Pagrindinius vaidmenis filme sukūrę Charlotte Rempling ir Tomas Courtney’us šiemet Berlyne buvo apdovanoti „Sidabriniais lokiais“ už geriausius moters ir vyro vaidmenis. Pateikiame Krzysztofo Kwiatkowskio pokalbio su režisieriumi fragmentus.

„45 metai“
„45 metai“
„45 metai“
„45 metai“
„45 metai“
„45 metai“
Jonas Ūbis

Žudiko vietoje

Krėsle prie televizoriaus

Žemdirbių partijos atstovas sako Nilsui Dikmanui: „Mums reikalingi tokie žmonės: juk tu imigrantas, sėkmingai integravęsis į mūsų visuomenę!“ Žodis „imigrantas“ netrukus Lietuvoje skambės daug dažniau, tad laikas prisiminti Hanso Petterio Molando juodąją komediją „Metų pilietis“ (LRT Kultūra, 11 d. 22.30). Iš kur į Norvegiją imigravo Nilsas (Stelan Skarsgård), nelabai aišku, bet „metų piliečio“ premija šiam sniego valytuvo vairuotojui akivaizdžiai kutena savimeilę. Tik neilgai. Kai jo miestelio policija atsisakys tirti esą nuo narkotikų perdozavimo mirusio Nilso sūnaus bylą, jis imsis šautuvo ir kruvino keršto. Tačiau „savų“ ir „svetimų“ tema liks filme.

 

Žiūrėdamas „Metų pilietį“ prisiminiau Norvegijon išvykusius lietuvius ir susimąsčiau, kada jie taps filmų veikėjais. Tik, matyt, godūs lietuviai norvegams ne tokie egzotiški kaip arti poliarinio rato atsidūrę albanų arba serbų gangsteriai, rimtai svarstantys, kodėl vietiniai renka šunų išmatas, ir nesiliaujantys stebėtis socialine parama imigrantams, kuri, jų galva, būtų neįmanoma šiltoje šalyje.

„Metų pilietis“
„Metų pilietis“
„Ledo žmogus“
„Ledo žmogus“
„Lapkričio žmogus“
„Lapkričio žmogus“

Prieš srovę

„Scanorama“ rodo Jano Nĕmeco filmų retrospektyvą

Kasmet „Scanorama“ lietuvių sinefilams siūlo atrasti originalius kino kūrėjus. Šiemet tai bus Janas Nĕmecas (g. 1936). Tai vienas iš nedaugelio čekų Naujosios bangos autorių, kurio filmai nepasiduoda klasifikuojami. Maištininkas ir vienišius Nĕmecas niekad neplaukė pasroviui. Gal todėl jo filmai ir dabar žada daug atradimų. „Scanorama“ pristatys tris režisieriaus filmus: ilgametražį debiutą „Nakties deimantai“ („Démanty noci“, 1964), komišką dramą „Ataskaita apie banketą ir jo svečius“ („О slavnosti a hostech“, 1966) ir siurrealistinės lyrikos kupinus „Meilės kankinius“ („Mučedníci lásky“, 1967).

Informacija parengta pagal Peterio Hameso knygą „The Czechoslovak New Wave“ (2005).

„Nakties deimantai“
„Nakties deimantai“
„Ataskaita apie banketą ir jo svečius“
„Ataskaita apie banketą ir jo svečius“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Honkongo režisierius ir prodiuseris Johnas Woo rengiasi grįžti į Holivudą ir kurti savo garsiojo filmo „Samdomas žudikas“ („The Killer“, 1989) perdirbinį. 1946 m. pabėgėlių iš komunistinės Kinijos šeimoje gimęs Woo karjerą pradėjo 1969 m. garsiojoje brolių Shaw kino studijoje, 1973 m. jis sukūrė pirmąjį filmą. Kung fu filmai atnešė jaunam režisieriui sėkmę, tačiau tarptautinė šlovė atėjo 9-ajame dešimtmetyje, kai pasirodė filmas „Geresnis rytojus“ (1986) ir prasidėjo kūrybinis bendradarbiavimas su aktoriumi Chow Yun-Fatu. Tada visi žavėjosi ypatingu Woo stiliumi ir ypač sulėtintai nufilmuotomis susišaudymų scenomis. Iš Woo filmų mokėsi Robertas Rodriguezas ir Quentinas Tarantino.

 

1993 m. Woo debiutavo Holivude filmu „Bėgantis taikinys“, kuriame pagrindinį vaidmenį suvaidino Jeanas-Claude’as Van Damme’as. 1997 m. Woo sukūrė vieną geriausių savo filmų „Dviveidis“ („Face Off“) – fantastinį pasakojimą, kuriame Johno Travoltos ir Nicholaso Cage’o suvaidinti policininkas ir nusikaltėlis apsikeičia veidais. Po to buvo „Misija neįmanoma II“, „Kalbantys vėjui“, „Prisiminti pavojinga“. Po pastarojo filmo Woo grįžo į Kiniją, čia sukūrė kelias istorines dramas, tarp jų filmą „Raudonoji uola“ (2008) ir 2014 m. pasirodžiusį „The Crossing“. Neseniai interviu „Screen Daily“ režisierius prisipažino, kad norėtų grįžti į Holivudą ir pats užsiimti „Samdomo žudiko“ projektu. Tačiau vis dar neaišku, ar kaip prodiuseris, ar kaip režisierius.

Kadras iš filmo „Samdomas žudikas“
Kadras iš filmo „Samdomas žudikas“
Severija Janušauskaitė ir Sergejus Puskepalis filmuojant „Krikštatėvį“
Severija Janušauskaitė ir Sergejus Puskepalis filmuojant „Krikštatėvį“
Aktorius Benas Affleckas
Aktorius Benas Affleckas
Aktorė Jelizaveta Bojarskaja
Aktorė Jelizaveta Bojarskaja
Dainininkė Rihanna
Dainininkė Rihanna
Aktorė Rooney Mara
Aktorė Rooney Mara
Kadras iš filmo „Švytėjimas“
Kadras iš filmo „Švytėjimas“
Jonas Ūbis

Leiskime jiems džiaugtis

Krėsle prie televizoriaus

Xavier Durringero filmas „Užkariavimas“ (LRT, lapkričio 5 d. 21.30) – kol kas vienintelis vaidybinis, kurio herojus – šalies prezidentas (šiuo atveju tai Nicolas Sarkozy) – filmo pasirodymo metais dar ėjo savo pareigas. „Užkariavimas“ rodo 2007-ųjų gegužės 6 d., kai vyko antrasis Prancūzijos prezidento rinkimų turas. Prancūzai dar tik sužinos, kas valdys šalį, bet filmo herojus Nikolia Sarkozi (Denis Podalydès) savo pergale neabejoja ir sėdi namuose paniuręs, nes visą dieną bandė prisiskambinti žmonai Sesilei.

 

Prieš filmo herojaus akis praslenka paskutiniai penkeri gyvenimo metai – iškilimas, machinacijos, užkulisinės kovos... Tačiau dokumentinio filmo estetiką imituojantis „Užkariavimas“ vis dėlto – ne filmas apie politiką, nors jame gana tiksliai parodyti būsimo prezidento santykiai su kitais politikais, jo buvimas vidaus reikalų ministru. Tai filmas apie vyrą, kuris pasiekia aukštą valdžios postą, bet praranda mylimą moterį – ši nori gyventi su kitu.

„Užkariavimas“
„Užkariavimas“
„Kovotojas“
„Kovotojas“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas