Kinas
Vesternai sukūrė vieną svarbiausių mitų apie JAV pradžią. Laukinių Vakarų užkariavimo vaizdai klasikiniuose vesternuose įtikinamai iliustruoja mitą apie šalies gimimą: teigiami kaubojai ir šerifai žingsnis po žingsnio kuria naują šalį, pagrįstą amžinomis vertybėmis ir civilizacijos pažanga. Atkakliai su indėnais už naują tėvynę kovoję pionieriai gerai žino, kur praeina gėrio ir blogio riba. Tai gerą pusšimtį metų maitino steigiamojo mito kūrėjų vaizduotę. Broliai Joelis ir Ethanas Coenai panašiais mitais abejoja ir siūlo ironišką požiūrį į savo šalies atsiradimą. Kai LRT klipe po Vilnių su lietuviška trispalve patetiškai blaškosi pramogų verslo žvaigždės Marijonas Mikutavičius ir Andrius Mamontovas, o pasirengimas Lietuvos šimtmečiui kartais panašus į sovietinių propagandinių ritualų parodiją, šįvakar bus visai neprošal prisiminti 2010 m. Coenų vesterną „Tikras išbandymas“ (TV1, 26 d. 23 val.). Jis apie tai, kas dažnai lieka didžiosios istorijos paraštėse.
Pirmasis filmo epizodas savaip simboliškas. Traukinys sustoja ten, kur baigiasi bėgiai. Didysis geležinkelis dar tiesiamas, čia yra naujojo pasaulio, kuris dar neatvėso po pilietinio karo, riba. Iš traukinio tą vėlyvo 1873-ųjų rudens dieną išlipa ryžtinga keturiolikmetė Metė Ros (Hailee Steinfield). Ji atvyko pasiimti savo tėvo palaikų. Tėvą dėl kelių aukso plokštelių nužudė perėjūnas Čeinis. Mergaitė nori, kad žudikas būtų sugautas ir nuteistas pakarti miestelio aikštėje, kur vos atvykusi ji stebi trijų nusikaltėlių egzekuciją. Čeinis pabėgo į indėnų teritoriją ir niekas nedega noru jį sugauti. Metė nusprendžia pasamdyti patį nuožmiausią nusikaltėlių persekiotoją Rusterį Koburną (Jeff Bridges). Tai – prasigėręs vienaakis. Jo „sąskaitoje“ – per dvidešimt nušautų nusikaltėlių. Netrukus prie jų prisijungs Teksaso reindžeris Labefas (Matt Damon).
Pasaulis, kuriame gyvena filmo herojai, labiau primena biblinį, nes čia dar tik pradeda formuotis teisingumo, teisės, keršto ir atpirkimo sąvokos. Teisus tas, kuris sugebės iššauti pirmas. Tik keršto angelas Metė tiki, kad nusikaltėlis turi būti teisiamas ir nubaustas. Todėl ji ištvers didžiausius išbandymus. Bet susidūrusi akis į akį su taip ilgai persekiotu Čeiniu staiga sutriks ir ilgai nedrįs iššauti.
Nors itin ironiškas „Tikras išbandymas“ (miestelyje pats masiškiausias „menas“ yra teismas ir mirties bausmės vykdymas, kurį stebi gyvai reaguojantys „sirgaliai“) neišsklaido abejonių dėl žmogaus prigimtyje slypinčio blogio, filmas priverčia patikėti kiekvieno personažo pastangų jį nugalėti prasmingumu.
Mitus apie gangsterius išnaudojanti Fisherio Stevenso kriminalinė komedija „Tvirti vyrukai“ (LRT, 27 d. 23.20) teigia, kad niekad nevėlu nuveikti ką nors svarbaus. Valas (Al Pacino) išeina į laisvę po dvidešimt aštuonerių metų, praleistų kalėjime. Jo laukia geriausias draugas Dokas (Christopher Walken). Jis gavo užduotį nužudyti Valą. Situacija ne iš paprastųjų, todėl norėdami ją gerai apsvarstyti abu gangsteriai kartu su prisijungusiu jaunystės draugu Hiršu (Alan Arkin) nusprendžia pasidžiaugti gyvenimo malonumais ir atsiduria viešnamyje.
Senatvės tema kine madinga jau ne pirmus metus. Laimė, aktoriai nenori atrodyti jaunesni nei yra iš tikrųjų (visiems jau per septyniasdešimt), todėl taip žaviai nuskamba jų dialogas: „Tai lyg senais laikais?“ – „Ne, geriau!“ – „Kodėl?“ – „Todėl, kad dabar galime tai įvertinti iš tikrųjų.“
Davido Swifto „Gerasis kaimynas Semas“ (TV1, 28 d. 18.30) – būtent iš tų senų laikų. 1963-aisiais pasirodžiusi komedija pasakoja apie padorų šeimos žmogų Semą (Jack Lemmon). Jis myli žmoną ir dvi dukreles, bet žmonos įkalbėtas turi apsimesti kaimynės (Romy Schneider) vyru – ši nori gauti senelio palikimą, o jis skirtas tik ištekėjusiai moteriai. Antraip milžiniška suma atiteks godiems giminaičiams.
„Gerasis kaimynas Semas“ – iš tų naftalinu dvelkiančių filmų, kurie vis dar gali sužadinti ir nostalgiją. Schneider biografijoje perskaičiau, kad šis filmas turėjo paversti aktorę antrąja Doris Day, kuri tada buvo tarp populiariausių Holivudo aktorių. Tačiau Schneider prastai jautėsi vaidindama komedijose ir jau žinojo, ką reiškia dirbti su Luchinu Visconti ar Orsonu Wellesu, todėl atsisakė karjeros Holivude. Vis dėlto kartais pagalvoju, kad gyvenimas tarp mitų ir su mitais gal būtų buvęs daug laimingesnis, nei tas, kuris jos laukė grįžus į Europą.
Jūsų – Jonas Ūbis
