Kinas

Ilona Vitkauskaitė

Nauji filmai – „Šventojo elnio nužudymas“

Turiu prisipažinti, niekada nebuvau graiko Yorgoso Lanthimoso filmų gerbėja, nors režisierius turi išties keistą, trikdantį humoro jausmą, kuris kartais gali patraukti dėmesį ir išprovokuoti nervingą juoką. Naujame savo filme „Šventojo elnio nužudymas“ („The Killing of a Sacred Deer“, JAV, Airija, D. Britanija, 2017) Lanthimosas siekia išlaikyti kur kas rimtesnį toną nei, pavyzdžiui, ankstesniame „Omare“, tačiau ir čia matome ne vieną absurdišką sceną su juodojo humoro atspalviais. Nors, atrodo, būtent režisieriaus rimtumas, pretenzingumas, bandymai gąsdinti žiūrovą labiausiai kuria šį humoristinį efektą. Todėl filmas gali palikti juodosios komedijos, sukurtos kuo rimčiausiu veidu, įspūdį.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Saviveiklinis politikų teatras vis dėlto įtraukia, nors, atrodytų, viską apie juos ir jų ketinimus suprantu. Bandau sau drausti žiūrėti politines laidas, tenkintis žiniomis ir vis prisimenu vieną amerikiečių rašytoją, kuri „The New York Times“ aprašė savo pažadą metus nepirkti jokių daiktų, tik knygas. Po metų ji jautėsi laiminga. Įdomu, kas būtų, jei metus nežiūrėčiau laidų apie politikus ir politiką?

Ilona Vitkauskaitė

Pokalbis su Antoine’u Barraud

Sausio pabaigoje Vilniuje lankėsi prancūzų kino režisierius, scenaristas, prodiuseris Antoine’as Barraud. Jis žiūrovams pristatė prancūzų kino festivalio „Žiemos ekranai“ pagrindinėje programoje rodytą savo antrą ilgametražį filmą „Menininko portretas“ („Le Dos rouge“, 2015), kuriame pagrindinį vaidmenį sukūrė vienas įdomiausių šių dienų prancūzų kino režisierių Bertrand’as Bonello. Tikras sinefilas, Barraud gali daugiau kalbėti apie kitų filmus nei apie paslėptas savo filmų prasmes.

Živilė Pipinytė

Nauji filmai – „Valstybės paslaptis“

Prieš daug metų į rankas pateko „Sotheby’s“ aukciono katalogas, kuriame buvo pristatomi ir lotai iš Katharine Graham namų – Edwardo Steicheno nuotraukos, XIX a. baldai ir porcelianas, plokštelė, kurioje Trumanas Capote skaito „Pusryčių pas Tifanį“ ištrauką, su rašytojo autografu, daugybė Graham portretų, darytų „The Washington Post“ redakcijoje ir namuose. Portretuose tiesiai į fotokamerą žiūrinti pusamžė moteris atrodo švelni, bet ryžtinga. Tada nežinojau, koks Graham vaidmuo JAV istorijoje, bet supratau, kad ji gerbiama.

Gediminas Kukta

Trumpos kino recenzijos

Kadaise viena lietuviška televizija labai mėgo komediją „Brangioji, aš sumažinau vaikus“ (1989). Keistuolis išradėjas sukonstruoja žmones mažinantį lazerį. Po jo spinduliu pakliūva sūnus su dukra ir du kaimynų vaikai. Sumažėję iki sprindžio dydžio dabar jie turi bėgti nuo milžiniškų skruzdėlių, nepasimesti džiunglėmis tapusioje vejoje ir nepaskęsti ežeru virtusioje dribsnių su pienu lėkštėje. Naiviai žavu.

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Sausio 23 d. Amerikos kino akademija paskelbė „Oskarų“ nominantus. Daugiausia – trylikos nominacijų sulaukė Guillermo del Toro filmas „Vandens forma“. Juosta nominuota geriausio filmo, režisieriaus, geriausios pirmo plano aktorės (Sally Hawkins), antro plano aktorės (Octavia Spencer), antro plano aktoriaus (Richard Jenkins), originalaus scenarijaus (Guillermo del Toro, Vanessa Taylor), operatoriaus (Dan Laustsen), muzikos (Alexandre Desplat), montažo (Sidney Wolinsky), garso (Glen Gauthier, Christian Cooke, Brad Zoern), garso montažo (Nathan Robitaille), scenografijos (Paul D. Austerberry, Jeffrey A. Melvin, Shane Vieau), kostiumų (Luis Sequeira) kategorijose.

Apichatpongo Weerasethakulo videoinstaliacijų paroda ir kino retrospektyva

Pirmosiomis vasario dienomis „Meno avilys“ ir Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) kviečia susipažinti su vienu originaliausių šiuolaikinio kino ir meno pasaulio balsų laikomo tailandiečių kino režisieriaus ir menininko Apichatpongo Weerasethakulo kūryba. Projektas „Švytintys šešėliai“ – du mėnesius truksianti videoinstaliacijų paroda Šiuolaikinio meno centre ir filmų retrospektyva ŠMC kino salėje bei „Skalvijos“ kino centre. Šis išsamus Weerasethakulo kūrybos pristatymas yra pirmasis ne tik Lietuvoje, bet ir visame Rytų Europos regione.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Vesternai sukūrė vieną svarbiausių mitų apie JAV pradžią. Laukinių Vakarų užkariavimo vaizdai klasikiniuose vesternuose įtikinamai iliustruoja mitą apie šalies gimimą: teigiami kaubojai ir šerifai žingsnis po žingsnio kuria naują šalį, pagrįstą amžinomis vertybėmis ir civilizacijos pažanga. Atkakliai su indėnais už naują tėvynę kovoję pionieriai gerai žino, kur praeina gėrio ir blogio riba. Tai gerą pusšimtį metų maitino steigiamojo mito kūrėjų vaizduotę. Broliai Joelis ir Ethanas Coenai panašiais mitais abejoja ir siūlo ironišką požiūrį į savo šalies atsiradimą. Kai LRT klipe po Vilnių su lietuviška trispalve patetiškai blaškosi pramogų verslo žvaigždės Marijonas Mikutavičius ir Andrius Mamontovas, o pasirengimas Lietuvos šimtmečiui kartais panašus į sovietinių propagandinių ritualų parodiją, šįvakar bus visai neprošal prisiminti 2010 m. Coenų vesterną „Tikras išbandymas“ (TV1, 26 d. 23 val.). Jis apie tai, kas dažnai lieka didžiosios istorijos paraštėse.

Ilona Vitkauskaitė

Nauji filmai – „Grąžinti nepriklausomybę“

Moralinis jaunimo balsas, komikas Olegas Šurajevas sako, kad „Grąžinti nepriklausomybę“ – universali, viena geriausių komedijų Lietuvos istorijoje. Akivaizdu, kartais net komikams ar save tokiais laikantiems pritrūksta autoironijos. Filmo idėjos ir scenarijaus autorius, panašiai kaip ir prieš metus pasirodžiusios „Emilijos iš Laisvės alėjos“ kūrėjai, per daug nesikuklindamas sako sukūręs šventinį filmą valstybės šimtmečio proga. Regis, filmai tautinių ar valstybinių švenčių proga tuoj taps tradicija. Keisčiausia, kad tuo užsiima jauni, progresyviais save laikantys socialinių tinklų veikėjai ir kino kūrėjai.

Guillermo del Toro apie „Vandens formą“

Sausį ir vasarį kino teatruose pasirodo filmai, kurie taps „Oskarų“ favoritais. Vienas tokių – meksikiečių režisieriaus Guillermo del Toro „Vandens forma“. Pateikiame interviu, išspausdinto meduza.io, fragmentus. Su režisieriumi kalbėjosi Antonas Dolinas.