Žvilgsnis į Michaelo Manno veiksmo filmų klasiką
Vienas neįprastesnių filmų, kurį itin pamėgau žiūrėti artėjant šventėms, yra Michaelo Manno veiksmo filmų šedevras „Karštis“ („Heat“, 1995). Šalia „Kieto riešutėlio“ ir „Vienas namuose“ – filmų, kuriuose žaidžiami katės ir pelės žaidimai tarp geriečių ir blogiečių uždarose patalpose, Los Andželo dangoraižyje ar prabangiame name Čikagoje, – „Karštis“ išsiskiria tuo, jog vyksta pirmiausia atvirose (tiesa, taip pat Los Andželo) postmodernaus metropolio nužmoginančiose erdvėse.
Krėsle prie televizoriaus
Psichologai tvirtina, kad viena pagrindinių žmogiškųjų iliuzijų yra tikėjimas teisingu pasauliu. Šį teiginį turi patvirtinti ir kalėdiniai filmai, kurių veiksmas vienaip ar kitaip susietas su didžiausiomis metų šventėmis. Jie primena apie beveik kiekviename tūnantį vaiką, kuriam kadaise padėjo įsivaizduojami draugai, tapę gelbėjimosi ratu besiformuojančiai asmenybei, o kartu ir paauglio fantazijai.
Nauji filmai – „Niurnbergas“
„Tai taps didžiausia visų laikų nesėkme“, – teisėjui Robertui Džeksonui (Michael Shannon) taria kolega, kai išgirsta jo ambicingą planą nuteisti aukščiausius nacių vadus. Ironiška, kad šis teiginys tampa pranašyste pačiam „Niurnbergui“ („Nuremberg“, rež. James Vanderbilt, JAV, Vengrija, 2025), kuris, kaip filmas, galbūt ir nėra didžiausia, tačiau tikrai nesėkmė.
Keturios lietuviškos premjeros
Baigiantis metams žvaigždės danguje išsidėstė taip, kad per dvi savaites teko pasižiūrėti net keturis lietuviškus filmus. Nuteikė jie ne visai optimistiškai – tiek dėl tematikos, tiek dėl režisūrinių sprendimų.
Krėsle prie televizoriaus
Nuo sezoninės depresijos kiekvienas gelbstisi, kaip išmano, bet mintis apie gerą kavą gali priversti atsikelti iš lovos. Kad maistas suteikia džiaugsmo, žino visi. Todėl televizijos prisigalvojo kulinarinių laidų su keistais vedėjais, kurie gamina kartu su garsiais žmonėmis. Gal jie ir garsūs, bet nykūs.
Lucrecia Martel apie filmą „Mūsų žemė“
Kai kalbame apie „mus“ kaip visuomenę, apie ką iš tikrųjų kalbame? Kas lieka už šio „mes“ ribų? Tai vienas svarbiausių klausimų, keliamų Lucrecios Martel dokumentiniame filme „Mūsų žemė“ („Nuestra Tierra“), kurio ilgai laukta pasaulinė premjera šiemet įvyko Venecijos kino festivalyje.
Baltijos šalių vaidybinių filmų konkursinė programa Talino „Juodosiose naktyse“
29-ajame tarptautiniame Talino „Juodųjų naktų“ kino festivalyje ryškiai švietė lietuviškas kinas, atstovaujamas rekordinio skaičiaus (net 17) ilgametražių juostų, o kur dar pristatyti šiuo metu vystomi projektai. Lietuviškas kinas buvo rodomas kone visose festivalio programose ir išskirtinėmis progomis.
Krėsle prie televizoriaus
JAV gyvenančios ir kuriančios Celine Song filme „Praėję gyvenimai“ (LRT Plius, gruodžio 11 d. 21.33) susilieja meilės trikampio, dvigubos – amerikietiškos ir korėjietiškos – tapatybės, neišnaudotų gyvenimo galimybių motyvai. Noros (Greta Lee) ir Hae-Sungo (Teo Yoo) keliai išsiskyrė vaikystėje, kai Noros tėvai nusprendė emigruoti. Po keliolikos metų jie surado vienas kitą feisbuke ir prasidėjo kažkas panašaus į meilės istoriją, bet pokalbiai nutrūko.
Krėsle prie televizoriaus
Žiemos vakarais televizijos seka pasakas ne tik mažiesiems, o prisiminti vieną garsiausių 9-ojo dešimtmečio siaubo filmų – Davido Cronenbergo „Musę“ (LRT, šiąnakt, 29 d., 00.50) – visada pravartu. Tai baisus, juokingas, groteskiškas ir savaip bjaurus filmas.
Pierre’as Cretonas ir Vincentas Barré apie filmą „Septyni pasivaikščiojimai su Marku Brownu“
Filme „Septyni pasivaikščiojimai su Marku Brownu“ („Sept promenades avec Mark Brown“, 2024) gyvenimo ir kūrybos partneriai – kino režisierius ir sodininkas Pierre’as Cretonas bei skulptorius Vincentas Barré – pakviečia seną bičiulį paleobotaniką Marką Browną į nedidelę ekspediciją Ko krašte Normandijoje (Pays de Caux) ieškoti natūraliai tose vietovėse paplitusių priešistorinių augalų.