Kinas

Santa Lingevičiūtė

Lietuviškos „Scanoramos“ premjeros

Šiemet „Scanoramoje“ įvyko net šešios nacionalinių filmų premjeros. Kodėl net? Todėl, kad, regis, ne taip seniai didieji Lietuvos festivaliai konkuruodavo, kam atiteks teisė parodyti vieną ar du svarbiausius ir laukiamiausius metų filmus, o dabar ne tik didžiųjų, bet ir mažesnių kino festivalių programoje būna ne po vieną nacionalinę premjerą. Džiugu matyti gausėjančią produkciją ir vis platesnį balsų spektrą – belieka tikėtis, kad šis gausėjimas nenuves prie kokybės kompromisų.

Živilė Pipinytė

Iš „Scanoramos“ dienoraščio

Maciejaus Drygaso „Traukiniai“ („Pociągi“, 2024) per „Scanoramos“ uždarymą paskatino giliam susikaupimui ir privertė išgyventi filmą kaip asmeninę istoriją. Pasinaudojęs kino archyvuose sukaupta medžiaga režisierius rodo, kaip traukiniai pakeitė laiko ir erdvės suvokimą, kaip pasaulis tapo atviras keliaujančiam ir nuotykių troškulį patiriančiam žmogui.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Rengdamasis filmuoti „Bramo Stokerio Drakulą“ (LRT Plius, 22 d. 21 val.) Francis Fordas Coppola pasižiūrėjo daug klasikinių kūrinių, tarp jų W.F. Murnau „Nosferatu. Siaubo simfoniją“, Sergejaus Eizenšteino „Ivaną Rūstųjį“, Orsono Welleso, Akiros Kurosawos filmus.

Pokalbis su Radu Jude

Humoras – gynybos forma prieš bejėgiškumą istorijos, kuri yra begalinė žudynių serija, akivaizdoje, sako Radu Jude, vienas įdomiausių šiuolaikinių režisierių. „Scanoramoje“ galite pamatyti net du šio rumunų režisieriaus filmus – „Drakula“ ir „Kontinentalis, 2025-ieji“. Pateikiame Januszo Wróblewskio ir Jude pokalbio, publikuoto savaitraštyje „Polityka“, fragmentus.

Živilė Pipinytė

Iš „Scanoramos“ dienoraščio

„Scanorama“ žymi tamsiausio ir ilgiausio (bent jau man) metų laiko pradžią, bet, priversdamas tamsų vakarą išsirengti į kiną, festivalis primena, kad joks mažas ekranas, net jei tai ir išpampęs namų kino televizorius, negali sužadinti keisto jausmo, kai kino teatre pradeda atgimti prisiminimai.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Jonathano Glazerio „Interesų zonos“ (LRT Plius, 20 d. 21.33) veikėjai yra Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos komendantas Rudolfas Hössas ir jo žmona Hedwig, laimingai gyvenantys gražioje viloje su daugybe tarnų – lagerio kalinių, tarp gražių baldų ir daiktų, nusavintų iš kalinių.

Justinas Šuliokas

Nauji filmai – „Irena“

Aprašydama Adolfo Eichmanno teismą Jeruzalėje Hannah Arendt užsimena, kaip nelengva įtaigiai papasakoti istoriją. Patosas, obskurantizmas ir klišės, kurių pernelyg paranku griebtis siekiant sukurti dramatišką momentą, pasiekia priešingą efektą.

Pasirodė naujas „Kinas“

Permanentinė krizė tapo mūsų epochą nusakančia būsena. Ar dar pamenate, kad vasarą buvome prie trečiojo pasaulinio karo ribos? Lietuva neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir čia politiniai skandalai veja vienas kitą.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

1939-aisiais atostogų iš Paryžiaus į Varšuvą grįžusį studentą Leopoldą Tyrmandą Antrasis pasaulinis karas iš pradžių nubloškė į Lvovą, paskui į Vilnių. Jis gyveno dabartinėje Pamėnkalnio gatvėje, kur ir buvo suimtas NKVD. Iš Lukiškių kalėjimo atsidūrė traukinyje, vežančiame kalinius į Rytus.

Santa Lingevičiūtė

„Nepatogaus kino“ lietuviškos premjeros

Kad gyvename globaliame pasaulyje, rodo ir Lietuvos kino festivalių lietuviškų filmų programos. Į jas įtraukti filmai jau kurį laiką peržengia „nacionalinio“ kino suvokimo ribas, mat kūrėjai orientuojasi ne tik į lietuviškas realijas, juo labiau ir kūrybinės filmų grupės tampa tarptautinės. Šių metų „Nepatogaus kino“ lietuviškos premjeros šias tendencijas ir atskleidė.