Europos Parlamente įteiktas LUX kino apdovanojimas

Lapkričio 26–27 d. Strasbūre, vykstant Europos Parlamento sesijai, buvo įteiktas kasmetis LUX kino prizas bei surengtas specialus LUX kino seminaras šios srities žurnalistams. Vienas iš šio renginio akcentų – pernykščio Sacharovo premijos laureato kino režisieriaus Olego Sencovo dalyvavimas seminare.

LUX prizas įsteigtas 2007 m., Europos Parlamentui nusprendus atkreipti dėmesį į europinį kiną ir jo sklaidą. Europos šalių filmai retai rodomi ne tik šalyje, kurioje yra sukurti. Jie sunkiai kerta sienas ir patenka į kitų ES šalių kino sales, juos žiūri tik nedidelė auditorijos dalis. Europos Parlamento įsteigtas apdovanojimas – LUX prizas – prisideda prie europinio kino sklaidos, remia nominuotų juostų rodymą visose ES šalyse ir vertimą į 24 oficialias ES kalbas. Laimėjęs filmas taip pat pritaikomas žiūrėti turintiems regos ar klausos negalią, parengiamas jo DCP – skaitmeninio kino paketas. Nuo gyvavimo pradžios LUX apdovanojimai padėjo patekti į visų ES šalių kino sales daugiau nei šimtui europietiškų filmų.

Tarp įvairių metų LUX laureatų yra aukštos meninės kokybės ir jautrūs dabarties aktualijoms filmai: „Ida“ (rež. P.  Pawlikowski, 2013), „Tonis Erdmannas“ (rež. M. Ade, 2016), „Mustangės“ (rež. D. Gamze Ergüven, 2015) ir kt.

LUX kasmet teikiamas filmui, atskleidžiančiam europinių vertybių universalumą bei kultūrinę žemyno įvairovę. Kinas yra galinga, paveiki priemonė skleisti ir įtvirtinti ES politines gaires.

Šiemet LUX buvo nominuoti danų žurnalisto ir režisieriaus Madso Bruggerio dokumentinė juosta „Nebaigta Hammarskjöldo byla“ („Cold case Hammarskjöld“) ir du vaidybiniai filmai – makedonietės režisierės Teonos Strugar Mitevskos „Dievas yra, jos vardas Petrunija“ („God Exists, her name is Petrunya“) ir ispanų režisieriaus Rodrigo Sorogoyeno „Karalystė“ („El Reino“).

Nominuoti filmai gilinasi į jautrias ir aktualias temas: tai moterų diskriminacija, socialinė atskirtis, politikų korupcija, tamsios kolonializmo istorijos paslaptys. Jie kelia nepatogius klausimus, į kuriuos tik diskutuojant ir susitelkus galima rasti atsakymus.

Filmų atranka prasidėjo vasarą, kai Tarptautiniame Karlovi Varų kino festivalyje buvo paskelbti 10 filmų, pretenduojančių į LUX kino apdovanojimą. Rugsėjį Venecijos festivalyje buvo paskelbti trys nominantai. Europarlamentarai balsavo už geriausią iki vėlaus lapkričio 26-osios vakaro.

LUX kino apdovanojimas šiemet atiteko filmui „Dievas yra, jos vardas Petrunija“, kurį Lietuvos žiūrovai neseniai galėjo pamatyti ir „Scanoramos“ programoje. Strasbūro Europos Parlamento posėdžių salėje per iškilmingą ceremoniją EP pirmininkas Davidas Sassoli apdovanojimą įteikė filmo kūrėjoms – režisierei, aktorei Zoricai Nushevai ir prodiuserei Labinai Mitevskai.

„LUX apdovanojimas suteikia galimybę kino kalba kalbėtis apie imigraciją, klimato kaitą, kolonijinę praeitį, socialines bei politines teises, feminizmą, etiką ir kitus Europai svarbius klausimus. Esame vienintelis parlamentas pasaulyje, teikiantis kino apdovanojimą. Galime tuo didžiuotis, o kartu atiduoti duoklę Europos režisieriams ir kūrėjams, kuriuos turime garbę pažinti. Tegyvuoja minties laisvė, Europos kinas ir LUX apdovanojimas!“ – sveikinimo kalboje sakė D. Sassoli.

Režisierės T. Strugar Mitevskos juosta yra bendros Šiaurės Makedonijos, Belgijos, Kroatijos, Slovėnijos ir Prancūzijos gamybos. Ji pasakoja apie trisdešimtmetę moterį Petruniją, vis dar gyvenančią su tėvais, neturinčią nei savo šeimos, nei darbo. Eidama po nesėkmingo darbo pokalbio, ji netyčia patenka į stačiatikių religinę ceremoniją, kurioje dalyvauja tik vyrai, ir spontaniškai sugriebia metamą kryžių. Šis jos poelgis tampa mieste didžiuliu įvykiu, laužančiu vyraujančias patriarchalines normas, priešinančiu žmones ir net keliančiu riaušes. „Dievas yra, jos vardas Petrunija“ priverčia iš naujo apmąstyti vyrų ir moterų santykius, žmogaus teises ir universalias vertybes.

Priimdama apdovanojimą režisierė T. Strugar Mitevska ragino politikus užtikrinti išraiškos laisvę, kad menininkai ir visi žmonės galėtų reikšti nuomonę laisvai ir be baimės: „Esu moteris, makedonietė, europietė ir tvirtai tikiu, kad Europos ateitis yra solidarumas ir susitelkimas, o ne atskirtis ir susiskaidymas.“

Antras pagal surinktus balsus liko Skandinavijos šalis ir Belgiją bendra produkcija sujungęs filmas „Nebaigta Hammarskjöldo byla“. Jį sukūrė žurnalistas M. Brüggeris, susidomėjęs generalinio JTO sekretoriaus švedo Dago Hammarskjöldo žūtimi 1961 m. per lėktuvo katastrofą Šiaurės Rodezijoje, pakeliui į taikos derybas tarp JTO pajėgų ir atskilusios Katangos karių. Hammarskjöldas buvo kontroversiškas politikas, pasisakęs prieš kolonializmą Šaltojo karo laikais. Tai, kas prasidėjo kaip mažai tikėtina sąmokslo teorija apie tam tikrų grupių kovą dėl mineralų ir metalo atsargų, išaugo į sutarimą, kad Hammarskjöldas ir 15 kitų žmonių bus nušauti. Gali būti, kad JTO inicijavo nužudymo bylą. Filme tiriamos politiko žūties aplinkybės atskleidžia vis daugiau nusikaltimų ir baisių paslapčių tamsioje kolonializmo istorijoje.

Trečia liko ispanų juosta „Karalystė“, atkleidžianti korumpuotų politikų veiklą. Apie šį filmą kalbėjusi Europos Parlamento viceprezidentė Klara Dobrev pajuokavo, kad filmo herojai nepatiktų daugeliui šiame pastate. Filmas pelnė net septynis nacionalinius Ispanijos kino apdovanojimus už geriausią režisūrą, scenarijų, geriausius pagrindinį ir antraplanį vaidmenis, muziką, montažą, garsą.

EP biuras Lietuvoje nemokamai kvietė pamatyti tris šių metų LUX apdovanojimui nominuotus filmus lapkričio 28–30 d. Kaune, Marijampolėje ir Utenoje.