Krėsle prie televizoriaus
Tai, kas vyko 2000-ųjų rugpjūtį Barenco jūroje, gali būti ne vieno filmo tema. Atominį rusų povandeninį laivą „Kurskas“ ištiko katastrofa: sprogusi torpeda sunaikino didžiąją įgulos dalį, o likę gyvi dvidešimt trys jūreiviai taip ir nesulaukė gelbėtojų. Tai liudijo ir politikų abejingumą (garsioji Putino frazė „Jis nuskendo“ geriausiai apibūdina Rusijos prezidentą), ir karinio jūrų laivyno situaciją, ir žuvusiųjų artimųjų dramą.
77-ajam Venecijos kino festivaliui pasibaigus
Rugsėjo 10 d. 77-ajame Venecijos kino festivalyje įvyko Marato Sargsyano debiutinio ilgametražio vaidybinio filmo „Tvano nebus“ pasaulinė premjera. Filmą pristatė režisierius ir prodiuserė Ieva Norvilienė. Režisierius sakė: „Labai jaudinausi prieš premjerą. Džiaugiuosi, kad susirinkę žiūrovai atidžiai žiūrėjo filmą iki pat pabaigos. Po premjeros sulaukėme daug pozityvių atsiliepimų ir dėmesio.“ „Kino kritikų savaitėje“ šiemet beveik iš dviejų tūkstančių filmų buvo atrinkti tik septyni. Ši gretutinė konkursinė programa dėmesį skiria jaunų talentų atradimui. Čia debiutavo žinomi režisieriai Olivier Assayasas, Mike’as Leigh, Pedro Costa, Harmony Korine’as, Kennethas Lonerganas.
Trumpos kino recenzijos
„Šarlis Aznavūras“ („Le regard de Charles“), rež. Marc di Domenico, Charles Aznavour, Prancūzija
Tai nėra vienas iš tų dokumenių filmų apie garsias asmenybes, kuriuos įdomu žiūrėti nebent tik ištikimiems tų asmenybių gerbėjams. Nors dainininką ir aktorių Charles’į Aznavourą geriausiai žinau iš François Truffaut juostos „Šaukite į pianistą“ (1960), o galvoje skamba tik daina „Emmenez-moi“, tai nesutrukdė žiūrint į ekraną jausti kažką panašaus į malonumą.
Gong Li apie „Mulan“ ir save
Keliskart atidėta dėl pandemijos, šį savaitgalį Lietuvos kino teatruose pagaliau įvyks Niki Caro filmo „Mulan“ (JAV, Kanada, Honkongas, 2020) premjera. Iš Naujosios Zelandijos kilusi režisierė perkėlė į ekraną vieną populiariausių kinų legendų apie narsiąją Mulan, kuri užima sergančio tėvo vietą kariuomenėje.
Krėsle prie televizoriaus
Pilnametražis trisdešimtmečio dano Gustavo Möllerio debiutas „Kaltė“ („LRT Plius“, 17 d. 21.33) pritvinkęs įtampos. Ne vieno festivalio žiūrovus sužavėjusio filmo veiksmas neperžengia uždaros pagalbos telefono būstinės sienų, o pagrindinis veikėjas – policininkas Asgeris (Jakob Cedergren) – visą filmą kalba telefonu. Jis neturi laiko svarstyti gėrio ir blogio problemų, nes jas sprendžia kiekvieną akimirką priimdamas sprendimus. Savaime suprantama, sprendimai gali būti ir klaidingi.
Nauji filmai – „Tenet“
Kelionei į kino teatrą – pirmyn atgal – sugaišau beveik valandą. Christopherio Nolano filmas „Tenet“ (JAV, 2020) trunka dvi su puse, dar maždaug pusę – reklama prieš seansą. Pusės dienos ir nebėra, nors „Tenet“ žiūrėti verta, be abejo, tik kino teatre. Tačiau atmintyje liks gal tik kelios scenos, keli kadrai ar žodžiai. Keista, kad taip kruopščiai buvo slepiamas filmo siužetas.
Aleksas Gilaitis apie šių metų „Pirmąją bangą“
Artėja ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“. Šiemet jau penktą kartą rengiamas festivalis Vilniaus „Skalvijoje“ ir Kauno „Romuvoje“ vyks rugsėjo 17–29 dienomis. Apie šių metų festivalio ypatybes su jo rengėju archyvaru Aleksu Gilaičiu kalbėjosi Brigita Bielskė.
Krėsle prie televizoriaus
Kriminalinė Romaino Gavraso komedija „Pasaulis priklauso tau“ (TV3, 5 d. 22 val.) prieš porą metų sužavėjo Kanus. Tai pasakojimas apie Paryžiaus pakraščių gyventoją, trisdešimtmetį Fransua (Karim Leklou), kuris svajoja apie butą prie jūros ir ramų verslą. Tačiau svajones apie prekybą šaldytais batonėliais Šiaurės Afrikoje sugriauna žinia, kad visas Fransua santaupas iššvaistė mama (Isabelle Adjani).
Naujo „Kino“ skaitymo malonumai
Vasarą tradiciškai užbaigia lietuviškam kinui skirtas žurnalo numeris, kurį būsimo leidinio „Lietuvių kinas: filmai, asmenybės, kontekstai“ pagrindu parengė kino kritikė Rasa Paukštytė. Įžangos žodyje ji rašo: „Lietuvos kino raida ir menininkų kūrybinės biografijos pilnos nuotykių, kuriuose įsiamžino laikas, asmenybės, kontekstai. Kai kuriuos rašytinius šaltinius šiandien skaitome kaip intriguojantį romaną apie visuomenę ar detektyvinę istoriją. Laikraščiai, interviu, žurnalai, posėdžių protokolai išsaugojo leksiką, elgesio papročius, žodžius, terpę, kurioje kūrė kino menininkai ir ne tik jie.“
Nauji filmai – „Advokatas“
Tokie filmai kaip Romo Zabarausko „Advokatas“ (Lietuva, 2020) iškart remia prie sienos: parašysiu, kad tai naivus, mėgėjiškas kūrinėlis, – rizikuosiu būti apšaukta homofobe. Jei pasinaudosiu marksistinės kritikos patirtimi ir atkreipsiu dėmesį į angažuotą autorių, jo aktyvizmą bei aktualią filmo temą, jausiuosi kvailai, nes rašant apie kiną vis dėlto ne tema yra svarbiausia.