Tai, kas vyko 2000-ųjų rugpjūtį Barenco jūroje, gali būti ne vieno filmo tema. Atominį rusų povandeninį laivą „Kurskas“ ištiko katastrofa: sprogusi torpeda sunaikino didžiąją įgulos dalį, o likę gyvi dvidešimt trys jūreiviai taip ir nesulaukė gelbėtojų. Tai liudijo ir politikų abejingumą (garsioji Putino frazė „Jis nuskendo“ geriausiai apibūdina Rusijos prezidentą), ir karinio jūrų laivyno situaciją, ir žuvusiųjų artimųjų dramą. Rinktis yra iš ko. Vienas „Dogmos ’95“ autorių, filmų „Šventė“, „Medžioklė“, „Komuna“ režisierius Thomas Vinterbergas visada daug dėmesio skiria personažų šeimos ryšiams, plika akimi nematomoms herojų dvejonėms. Kai jis ėmėsi filmo „Kurskas“ (LNK, 18 d. 21 val.), pamaniau, kad jam pavyks išvengti katastrofų filmams būdingų schemų ir pigaus patoso. Deja, filme viso to su kaupu. Režisierius ir scenarijaus autorius Robertas Rodatas (apdovanotas „Oskaru“ už „Gelbstint eilinį Rajaną“ scenarijų) atsisakė politinio konteksto, labiau akcentuodami valdžios abejingumą žmonių likimams ir demagogiją.
Filmas prasideda vestuvėmis, kuriose iš arčiau susipažįstame su pagrindiniais filmo veikėjais ir pirmiausia su kapitonu Averinu (Matthias Schoenaerts) bei jo žmona Tania (Lea Seydoux). Tania laukiasi, o vyresnėlis sūnus Miša (Artemijus Spiridonovas) įdėmiai stebi viską ir visus. Jis ir taps tuo nebyliuoju liudininku ir kaltintoju dėl visko, kas rodoma filme, jo moraliniu kamertonu. Per laidotuves Miša atsisakys ištiesti ranką apsimelavusiam rusų admirolui (vienas paskutinių Maxo von Sydowo vaidmenų) – tėvo mirties kaltininkui.
Daug kas filme atrodo jau matyta: idealistai jūreiviai, iki paskutinės akimirkos laukiantys išsigelbėjimo, artimųjų nuotrauką rankose laikantis mirštantis kapitonas, apie karinę paslaptį ir geresnę rusų techniką postringaujantys pareigūnai, siūlantis pagalbą kilnusis anglas Davidas Russellas (Colin Firth). Aktoriaus veide atsispindintis siaubas atrodo tikras. Užuojautos filmo kūrėjams nestinga, bet trikdo stereotipinis rusų buities ir moterų vaizdavimas. „Kurskas“, nors ir gana universali, vis dėlto paviršutiniška tragedijos iliustracija.
Šiųmetis dokumentinis Cédrico Tourbe’o filmas „Stalino budeliai. Katynė, 1940-ieji“ („LRT Plius“, 23 d. 21.30) primins kitą tragediją. 1940-ųjų pavasarį SSRS vadas įsakė surengti 22 tūkstančių lenkų belaisvių, kurių didžioji dalis buvo inteligentai rezervo karininkai, egzekuciją. Per keturis tūkstančius jų balandį buvo nužudyta Katynės miške Rusijoje. Prancūzų ir lenkų dokumentininkai žudynių Katynėje istoriją pasakoja lyg pamatytą iš abiejų pusių – aukų ir budelių. Režisierius atskleidžia sovietų valstybės bei NKVD funkcionavimo mechanizmus ir parodo, kaip galėjo įvykti toks nusikaltimas. Kartu bandoma suprasti, kodėl SSRS sąjungininkės JAV ir Didžioji Britanija sutiko nutylėti šį nusikaltimą, leisdamos sovietams skelbti, kad lenkų elitą sušaudė vokiečiai. Oficialūs archyvai tapo prieinami tik „perestroikos“ metais – tada Rusija ir pripažino tiesą, bet dabar vėl grįžtama prie sovietinės versijos.
Vienas pirmųjų Katynės žudynių tyrėjų buvo dailininkas, rašytojas Józefas Czapskis, kuris ir pats 1939 m. buvo rusų paimtas į nelaisvę, kalėjo Starobielsko ir kituose lageriuose. Jį cituoja ir „Stalino budeliai. Katynė, 1940-ieji“ autoriai.
Kitas dailininkas 1890-ųjų liepos 27-osios pavakare eina mieguista Pietų Prancūzijos miestelio Overo gatve. Vyras ranka spaudžia žaizdą, iš kurios sunkiasi kraujas. Tai Vincentas van Goghas – tada mažai kam žinomas dailininkas. Apie tragišką jo mirtį dabar yra girdėję visi, bet iki šiol neaiškios visos jos aplinkybės. Dorotos Kobielos ir Hugh Welchmano animacinis filmas „Jūsų Vincentas“ („LRT Plius“, 24 d. 21.33) bando tai išsiaiškinti. Filmas sulaukė milžiniško dėmesio, bet ne dėl detektyvinės istorijos. Tai pirmasis filmas, kurio kiekvienas iš 65 tūkstančių kadrų nutapytas ranka, jį kuriant dalyvavo 125 profesionalūs tapytojai iš viso pasaulio, atgaivindami iš van Gogho paveikslų žinomą pasaulį.
Detektyvų mėgėjams labiau tiks Briano DeCubelliso „Manhatanas naktį“ (LNK, 22 d. 22.30). Filmo veikėjas – bulvarinio dienraščio feljetonistas Porteris (Adrien Brody) – pardavinėja skaitytojams skandalus, žmogžudystes ir mirtį. Jis kuria košmaro kroniką mieste, kuriame visi tikisi amerikietiškos svajonės išsipildymo. Tačiau yra istorijų, kurių Porteris niekad neaprašys, nes pats jose dalyvauja. Kad ir ta apie griaunamame name atrastus garsaus režisieriaus palaikus. Kai režisieriaus našlė įteiks Porteriui raktą į slaptą jo vaizdų archyvą, žurnalistas neįsivaizduos, kad susidurs akis į akį su savo dienraščio paslaptimis. Kad ir kaip vertintume šį filmą, jis aiškiai kalba apie tai, ką kasdien matome televizorių, kompiuterių ar telefonų ekranuose: prekyba mirtimi yra kasdienybė.
Jūsų – Jonas Ūbis
