7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Geri ketinimai

Trumpos kino recenzijos

 

Gediminas Kukta
Nr. 31 (1352), 2020-09-18
Kinas
Kadras iš filmo „Šarlis Aznavūras“
Kadras iš filmo „Šarlis Aznavūras“

„Šarlis Aznavūras“ („Le regard de Charles“), rež. Marc di Domenico, Charles Aznavour, Prancūzija

 

Tai nėra vienas iš tų dokumenių filmų apie garsias asmenybes, kuriuos įdomu žiūrėti nebent tik ištikimiems tų asmenybių gerbėjams. Nors dainininką ir aktorių Charles’į Aznavourą geriausiai žinau iš François Truffaut juostos „Šaukite į pianistą“ (1960), o galvoje skamba tik daina „Emmenez-moi“, tai nesutrukdė žiūrint į ekraną jausti kažką panašaus į malonumą. 

 

Taip nutiko dėl kelių paprastų, bet panašiuose dokumentiniuose pasakojimuose nedažnai pasitaikančių priežasčių. Pirma, matome paties Aznavouro užfiksuotus kadrus, kuriuos jis įamžino, kaip teigiama, Édith Piaf padovanota kamera, o tai suteikia autentiškumo ir į kūrėjo gyvenimą leidžia pasižiūrėti jo paties akimis. Antra, girdime aktoriaus Romaino Duris skaitomas menininko dienoraščių, užrašų ir laiškų ištraukas, o tai kuria istorijos iš pirmų lūpų įspūdį. Trečia, filmas, man regis, yra ne tiek apie Aznavouro gyvenimą, kiek apie gyvenimą apskritai, o tai kviečia žvelgti plačiau.

 

Visai nesvarbu, kad nesi kilęs iš armėnų pabėgėlių šeimos, niekada neatostogavai prie saulėtos Viduržemio jūros, neplaukei laivu į Niujorką, nebuvai apsuptas kino ir muzikos garsenybių ar nepasiekei pasaulinės šlovės. Užtenka pasiklausyti, kaip dainininkas pasakoja apie vaikystę Monmartre, nelaimingas meiles, dėl paprastų dalykų patirtą pilnatvės jausmą ar suvokimą, kaip greitai bėga laikas, kad įžvelgtum istorijos universalumą, atrastum panašumų į savo gyvenimą, savas patirtis.

 

Tačiau kad ir kaip iš pradžių akį traukia nostalgiška archyvinė medžiaga, filmui persiritus į antrąją pusę vaizdai ir užkadrinis balsas ima erzinti. Visko pasidaro tiesiog per daug. Per daug iš skaitomo teksto plūstančios poezijos, netgi kažkokios egzaltacijos. Per daug noro kiekvieną akimirką apibūdinti lyg meno kūrinį, su keletu palyginimų ir metaforų. Per daug Aznavouro, kuris į mylėtas moteris žvelgia tik kaip į mūzas – tolimas ir paslaptingas, bet, regis, taip niekada ir nebandytas iš tikrųjų artimiau pažinti. Per daug to, ką pavadintume prancūziškumu ir kas daliai žmonių, matyt, vis dar labai imponuoja.

 

Galiausiai per daug bandymų apibendrinti ir noro įsprausti į kiekvieną kasdienę situaciją prasmę ar bent kažkokią reikšmę. Bet, matyt, kitaip ir negali būti, kai į savo gyvenimą žvelgi iš laiko perspektyvos. Turbūt vartydami nuotraukų albumus, žiūrėdami namudinius videovaizdelius ar instagramą, kiekvienas iš mūsų palinguojame galvą: ak, koks įdomus mano gyvenimas, kiek mačiau ir patyriau!

 

„Imperatorius basas“ („The Barefoot Emperor“), rež. Peter Brosens, Jessica Woodworth, Belgija, Nyderlandai, Kroatija, Bulgarija

 

Pirmajame filme „Belgų karalius“ (2016) pagrindiniai personažai – Belgijos karalius Nikolia III su svita – leidosi į neplanuotą kelionę per Balkanus, kurios metu netrūko sveikos autoironijos belgų tautos atžvilgiu. Naujajame filme personažai apsistoja Kroatijos saloje įsikūrusioje sanatorijoje – buvusioje diktatoriaus Josipo Broz Tito rezidencijoje, kurią prižiūri pamišęs daktaras Krolis (Udo Kier), su sėbrais puoselėjantis naujosios Europos idėją, ir kurioje gyvena garsių istorinių asmenybių vardais pavadinti pacientai. Nuo Leonido Brežnevo su Fideliu Castro iki Indiros Gandhi su Elizabeth Taylor, kadaise realiame gyvenime aplankiusių tikrąjį šios salos šeimininką.

 

Antrasis pasakojimas apie Belgijos karaliaus nuotykius toli nuo namų yra satyra apie šiuolaikinę Europą ir visus jos skaudulius: nuo stiprėjančio nacionalizmo, diktatoriškų režimų, nuojautų apie didėjančią Europos Sąjungos krizę iki primirštos, bet vis dar pūliuojančios pabėgėlių žaizdos. Režisierius galima pagirti, kad kine imasi sudėtingų temų ir į jas žvelgia su sveiku humoru, nes, kaip patys finale ir parodo, jis yra bene pagrindinis priešnuodis nuo šiandieninio absurdo, tačiau gaila, kad šįkart visas šis aktualumas atrodo tik paviršinis, kažkoks parodomasis, statiškas ir be jėgos, kurią dar buvo galima justi pirmajame filme.

 

Režisieriai nori suprasti, kas liko iš europietiškų vertybių ir koks apskritai žemyno likimas, kai istorija vėl kartojasi, tačiau iki realių, o ne tokiais besidedančių apmąstymų, manau, pritrūko dar vieno judesio. Susidaro įspūdis, kad kūrėjai pasirinko aktualią temą, pakvietė išskirtinių aktorių (be Udo Kier, vaidina ir Geraldine Chaplin), tada plačiai užsimojo, bet mostas taip ir sustingo kažkur pusiaukelėje. Lyg pabijojo būti nepatogūs ir išties politiški. Bet, matyt, toks jau tas ramių belgų būdas.

 

„Tenet“, rež. Christopher Nolan, Didžioji Britanija, JAV

 

Kitaip nei ankstesniuose filmuose, šįkart Nolanas nebando formuluoti kažin kokių tiesų apie laiką ir visatą, nesistengia užimti šiuolaikinio kino filosofo kėdės, o koncentruojasi į patį sumanymą – sukonstruoti palindromišką pasakojimą, kuris užkoduotas jau pačiame pavadinime.

 

Keisčiau, kad novatorišku dažnai vadinamas ir, neabejoju, save tokiu laikantis Nolanas šį sumanymą imasi pasakoti šimtą kartų kine matytais ir stereotipais virtusiais įvaizdžiais. Čia ir pasaulio pabaiga (žinoma, branduolinė), ir žmoniją gelbstintis amerikietis, ir blogietis rusas bei jo gražuolė blondinė žmona, kurią pamilsta amerikietis. Ką jau kalbėti apie sceną su greitkeliu lekiančiais automobiliais bei sunkvežimiais ir visu iš to išplaukiančiu veiksmo atrakcionu.

 

Be to, kad iki smulkiausių detalių apgalvotą siužetą žiūrovui būtų lengviau sekti ir nesprogtų galva nuo fizikos, dalį tolimesnių ėjimų Nolanas įdeda į personažų lūpas. Todėl kartkartėmis ausų būgnelius ir širdies ritmą talžantį gigantomanišką užmojį pertraukia pasišnekėjimai iš serijos „ką darysime toliau“, kuriuose gausu mokslinių terminų, bet mažai prasmės.

 

Gaila, bet Nolano pasirinktos priemonės finale nepateisina tikslo, ir po peržiūros „Tenet“ palieka įmantraus, bet tuščiavidurio kūrinio įspūdį.

 

Kadras iš filmo „Šarlis Aznavūras“
Kadras iš filmo „Šarlis Aznavūras“
Kadras iš filmo „Imperatorius basas“
Kadras iš filmo „Imperatorius basas“
Kadras iš filmo „Tenet“
Kadras iš filmo „Tenet“