Povilas Ričardas Vaitiekūnui (1940–2025)
Bandant retrospektyviai apžvelgti Povilo Ričardo Vaitiekūno nueitą tapybos (ir ne tik) kelią, tiesiog galima paskaityti apie jo kūrybą rašytų tekstų antraštes.






Krėsle prie televizoriaus
Skaičiau ne visus Joe Nesbø romanus apie Harį Holą, bet mėgstu šį prasigėrusį, pavargusį, savo tautiečiais besišlykštintį ir egzistencinius klausimus užduodantį policininką. Kad tai vaidmuo Michaelui Fassbenderiui – net nesuabejojau.
Krėsle prie televizoriaus
Rudenį lyg vitaminų reikia tokių filmų kaip visais požiūriais tobuli Aki Kaurismäki „Nukritę lapai“ (LRT Plius, 23 d. 21.33). Užuojautos gyvenimo paraštėse likusiems suvirintojui Holapui ir darbininkei Ansai, subtilaus humoro, dainų, liūdnų žinių iš Ukrainos ir ryškių spalvų pilnas filmas melancholiškas lyg Jacques’o Prévert’o dainos (filmo pabaigoje ją dainuoja ne Yves’as Montand’as, o dar lėtesnis dainininkas suomis) žodžiai, kad gyvenimas išskiria tuos, kurie myli.
Arba kaip Trojos arklį paversti asilu
Įspėjamasis streikas įvyko. Daugiau nei 300 akcijų 81 Lietuvos mieste ir miestelyje, 23 užsienio šalyse. Kiek žmonių – nesuskaičiuota. Nes gal ir neįmanoma – „mes esam grūdai valstybės aruode“, skelbia Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės atmintinė. Grūdai byra, o pavasarį sudygsta ir išaugina gausybę naujų grūdų, kurie vėl užpildo aruodus.
Krėsle prie televizoriaus
Ryte Garis Džonsonas (Glen Powell) dėsto filosofiją ir psichologiją Naujojo Orleano universitete, popiet instaliuoja kameras ir pasiklausymo įrangą policininkams. Garis yra namisėda, turi du katinus, mėgsta skaityti knygas ir lesinti paukščius. Jis patenkintas gyvenimu. Garis – Richardo Linklaterio filmo „Hit Man“ (LNK, 11 d. 21.30) veikėjas, o Linklateris – iš tų režisierių, kurie mėgsta drumsti žiūrovų lūkesčius.
Esame lūžį kuriančio proceso stebėtojai ir dalyviai. Atsainiau stebint gali atrodyti, kad kultūros bendruomenė tiesiog nepatenkinta jai primestu nekompetentingu ministru. Tokį stebėtoją gal net įtikins komentatoriai socialiniuose tinkluose, kritikuojantys protestuojančius menininkus, mokslininkus, architektus, kuratorius, muzikus, dizainerius, teatralus, šokėjus, prodiuserius, bibliotekininkus už tai, kad neleidžiame žmogui net pabandyti dirbti.
Krėsle prie televizoriaus
Alicios Rohrwacher „Chimera“ (LRT Plius, 9 d. 21.33) – iš tų filmų, kuriuos malonu gliaudyti mintyse, kurie tampa vaistais nuo nevilties ar neapykantos ir asmeniniu patyrimu. Filmo herojus archeologas Arturas (Josh O’Connor) Toskanos požemiuose ieško etruskų brangenybių, bet iš tikrųjų – kelio pas mylimąją Benjaminą.
Do Ho Suh paroda „Walk the House“ „Tate Modern“ galerijoje Londone
Į parodą įžengiu kaip į nebylų skirtingų laikmečių ir kultūrų labirintą. Architektūra čia susipynusi su tekstile, o į namų konceptą žvelgiama ne tiek kaip į geografinę vietą, kiek į emocijų ir išgyvenimų pripildytą erdvę. Tai pati korėjiečio menininko Do Ho Suh (g. 1962) kūrybos šerdis. Tiksliai skenuodamas erdves, kuriose gyveno ir tebegyvena, ir skrupulingai jas replikuodamas skirtingose medijose, menininkas atveria duris į itin asmenišką savo migracijos istoriją ir nepaliaujamą norą dokumentuoti po visą pasaulį išsibarsčiusių namų užuominas.








Krėsle prie televizoriaus
2018-aisiais Oksfordo žodyne atsirado būdvardis lynchian, reiškiantis kažką „primenantį arba imituojantį Davido Lyncho filmus ir serialus“. Tai reiškia, jog režisieriaus stilius toks originalus, kad jį aprašyti galima tik pasinaudojus kūrėjo vardu. Šįvakar (26 d. 23.30) LRT Plius siūlo prisiminti, kaip atsirado šis stilius, ir rodo pirmą ilgametražį Lyncho filmą „Trintukas“ (1977).
Krėsle prie televizoriaus
Justino Kurzelio filmo „Tylioji brolija“ (LNK, šįvakar, 19 d., 21 val.) pagrindu tapo realūs įvykiai, kai 1983 m. vienas Aidacho FTB agentas suprato, kad visą Vakarų pakrantę terorizuoja, apiplėšinėja bankus, vagia šarvuotus automobilius, sprogdina pornografinius filmus rodančius kino teatrus ir t.t. ne tradiciniai nusikaltėliai, o charizmatiško lyderio vadovaujamos radikalios grupuotės „Order“ (toks ir originalus filmo pavadinimas) nariai – baltieji supremacistai.