Protestais dramatiškai prasidėjusi megaparoda, kaip ir visas neramus šių dienų pasaulis, nežada ramybės ir poilsio. Čia nerasite „lėto kuravimo“, kurio galbūt tikėjotės perskaitę a.a. kuratorės Koyo Kouoh parodos koncepciją. Vargu ar jis ir įmanomas tokioje neapglėbiamoje meno dozėje. Neskaitant, aišku, kartkartėmis pasitaikančių eilėraščių ir menininkams adresuotų klausimų parodos gide („ką jums reiškia šviesaus atminimo Koyo idėjos?“).
Florentina Holzinger, „Seaworld Venice", Austrijos paviljono 61-ojoje Venecijos meno bienalėje instaliacijos fragmentas. 2026 m. M. Wytyczak nuotr.Florentina Holzinger, „Seaworld Venice", Austrijos paviljono 61-ojoje Venecijos meno bienalėje instaliacijos fragmentas. 2026 m. M. Wytyczak nuotr.Florentina Holzinger, „Seaworld Venice", Austrijos paviljono 61-ojoje Venecijos meno bienalėje instaliacijos fragmentas. 2026 m. M. Wytyczak nuotr.Florentina Holzinger, „Seaworld Venice", Austrijos paviljono 61-ojoje Venecijos meno bienalėje instaliacijos fragmentas. 2026 m. M. Wytyczak nuotr.Eglė Budvytytė, „gyva gyva-ta" („animism sings anarchy"), Lietuvos paviljono 61-ojoje Venecijos meno bienalėje instaliacijos fragmentas. 2026 m. A. Vasilenko nuotr.Eglė Budvytytė, „gyva gyva-ta" („animism sings anarchy"), Lietuvos paviljono 61-ojoje Venecijos meno bienalėje instaliacijos fragmentas. 2026 m. A. Vasilenko nuotr.Eglė Budvytytė, „gyva gyva-ta" („animism sings anarchy"), Lietuvos paviljono 61-ojoje Venecijos meno bienalėje instaliacijos fragmentas. 2026 m. A. Vasilenko nuotr.Eglė Budvytytė, „gyva gyva-ta" („animism sings anarchy"), Lietuvos paviljono 61-ojoje Venecijos meno bienalėje instaliacijos fragmentas. 2026 m. A. Vasilenko nuotr.
Apsilankiusi VDA erdvėse, nuo rašymo apie Adomo Jacovskio parodą (kuratorius Karolis Gužas) ir bėgau, ir mintyse vis sugrįždavau. Pamačius tokią jo drobių gausą, išgyvenus jų patirtį, negalima negrįžti. Primerktų akių žvilgsniai, užmerktos akys, ovalios galvos, tiesios nosys, ritualiniai rankų judesiai, tas figūros ir su ja kontrastuojančio fono jautrumas. Prieš eidama į parodą kiek abejojau, ar neteks patirti stagnacijos – juk nuo pastarojo viešo rodymo praėjo 18 metų.
Adomas Jacovskis, „(ne)retrospektyva“, parodos fragmentas. 2026 m. R. Šimulynaitės nuotr.Adomas Jacovskis, „(ne)retrospektyva“, parodos fragmentas. 2026 m. R. Šimulynaitės nuotr.Adomas Jacovskis, „(ne)retrospektyva“, parodos fragmentas. 2026 m. R. Šimulynaitės nuotr.Adomas Jacovskis, „Fudzijamos papėdėje“. 2025–2026 m. „InterSe“ nuotr.Adomas Jacovskis, „Pirma padavė man vyšnių šaką, o laišką po to". 2005 m. „InterSe" nuotr.Adomas Jacovskis, „Laukiantis lietaus“. 2009 m. „InterSe“ nuotr.Adomas Jacovskis, „Mėlynas veidas“. 2025–2026 m. „InterSe“ nuotr.Adomas Jacovskis, „Profilis mėlyname fone“. 2025 m. „InterSe“ nuotr.
Iš pradžių būna ankstyvas pavasaris: pamažu išeina įšalas, nuo šakų dingsta sniegas, išbrinksta pumpurai, upeliais virsta ir išplaukia ledas, žemę dengia vien parudavę pušų spygliai, išryškėja nupjauti medžiai. Pavasarį miške vis dar daug erdvės. Yra vietų, kur pakyla vanduo, apsemia samanas, parudavusius žolynus ir krūmynus. Traukte traukia tankumynai, kur galima paskęsti. Į dangų tiesiasi medžių kamienai.
Manau, kad kiekvienas parodų lankytojas, meno mylėtojas, menotyrininkas turi savo istoriją apie Dalią Kasčiūnaitę, savo santykį su jos paveikslais ir jų paliktais prisiminimais. Prisimenami ankstyvieji darbai, vėliau – jų transformacijos, pastebėtos ypatingos detalės ir jų kaita: vienų išnykimas, kitų evoliucija. Kiekvienas gali turėti ir savas ištarmes, skirtas Dalios paveikslų kategorizavimui.
Rašydama apie šių metų Kauno bienalę nenoriu būti skeptiška. Tai motyvuoja bendras gyvybingas ir raiškus įspūdis, prasidedantis nuo pat pradžių – laiptų iš pastolių konstrukcijos per „Stumbro“ gamyklą juosiančią tvorą. Negudrauta pasirenkant įeiti vingiuotai ir mandagiai, pro vartelius, – smūgiuojama iš esmės ir nuo pat pirmo žingsnio.
Įėjimas į pagrindinę Kauno bienalės parodą istorinėje „Stumbro“ gamykloje. 2025 m. B. Pankūnaitės nuotr.Ruoru Mou, „Išdžiūti pakabinti, rankinę laiko“. 2025 m. Kauno bienalė „Gyvenimas po gyvenimo“, parodos fragmentas. Kauno bienalės, G. Jovaišos nuotr.Brianna Leatherbury, „Našta“. 2024 m. Kauno bienalė „Gyvenimas po gyvenimo“, parodos fragmentas. 2025 m. B. Pankūnaitės nuotr.Liudmila (Milda Januševičiūtė ir Miša Skalskis), „Not yet under“. 2025 m. Kauno bienalė „Gyvenimas po gyvenimo“, parodos fragmentas. B. Pankūnaitės nuotr.Kauno bienalė „Gyvenimas po gyvenimo“, parodos fragmentas. 2025 m. B. Pankūnaitės nuotr.Patricija Baronaitė, „Lietuva Votum“. 2025 m. Kauno bienalė „Gyvenimas po gyvenimo“, parodos fragmentas. Kauno bienalės, G. Jovaišos nuotr.Gediminas G. Akstinas, „Miesto laikrodis“ ir „Kiautai“. 2024 m. Kauno bienalė „Gyvenimas po gyvenimo“, parodos fragmentas. 2025 m. B. Pankūnaitės nuotr.Linos Lapelytės, Augusto Serapino, Gabrielės Adomaitytės ir kitų menininkų kartu surištas šiaudinis sodas pagal Violetos Dabrilienės instrukciją ir pavyzdį. Kauno bienalė „Gyvenimas po gyvenimo“, parodos fragmentas. 2025 m. B. Pankūnaitės nuotr.
Pamėnkalnio galerija turi sėkmingų parodų tradiciją. Joje dažnai tebepuoselėjamos tapybos ekspozicijos. Galerijos veiklą pravartu sekti, nors neretas autorius paburba dėl erdvę skaidančių kolonų viduje. Tačiau kokybiškai kūrybai tai dažniausiai nesutrukdo. Šį pavasarį iki balandžio 8 d. čia eksponuojami kuris laikas nematyti Vidmanto Jusionio paveikslai, sukurti per pastaruosius trejus metus.
Kiekviena karta turi savo požiūrį į šalies istoriją ir teisę į tos istorijos interpretaciją. Jaunas menininkas Kazimieras Brazdžiūnas (g. 1991) kūriniu „Žalgirio mūšio projektas“ siūlo drąsią legendinio įvykio traktuotę ir išsikeltą ribinę užduotį įgyvendina. Užmojį atitinka ir erdvi salė neseniai rekonstruotame muziejaus pietiniame korpuse.
Kazimieras Brazdžiūnas, „Žalgirio mūšio projektas“, ekspozicijos fragmentas. 2025 m. G. Grigėnaitės nuotr.Kazimieras Brazdžiūnas, „Žalgirio mūšio projektas“, ekspozicijos fragmentas. 2025 m. G. Grigėnaitės nuotr.Kazimieras Brazdžiūnas, „Žalgirio mūšio projektas“, kūrinio fragmentas. 2025 m. G. Grigėnaitės nuotr.Kazimieras Brazdžiūnas, „Žalgirio mūšio projektas“, kūrinio fragmentas. 2025 m. G. Grigėnaitės nuotr.Kazimieras Brazdžiūnas, „Žalgirio mūšio projektas“, kūrinio fragmentas. 2025 m. G. Grigėnaitės nuotr.Kazimieras Brazdžiūnas, „Žalgirio mūšio projektas“, kūrinio fragmentas. 2025 m. G. Grigėnaitės nuotr.Kazimieras Brazdžiūnas, „Žalgirio mūšio projektas“, kūrinio fragmentas. 2025 m. G. Grigėnaitės nuotr.Kazimieras Brazdžiūnas, „Žalgirio mūšio projektas“, kūrinio fragmentas. 2025 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Maloniai kviečiame į Evaldo Janso parodą. Apsilankykite – pamatysite tapybos, objektų, instaliacijų, performansų fotodokumentacijų ir kt., susipažinsite su margu menininko gyvenimu šiuolaikinėje Lietuvoje nuo apytiksliai 1993-iųjų iki pat 2024-ųjų. Gali būti, kad apie Jansą jau esate kažką girdėję, bet gal ir ne, tačiau tai nėra svarbu – užeikite, susipažinsite, palaikysiu jus už rankos, jei žinote apie jį baisių dalykų, baisu nebus.
Ketinu, jei pavyks, aprašyti Gedimino G. Akstino asmeninę parodą „prieš plaukiant“ Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Medūza“ ir bandysiu įrodyti, kad ji sukurta pagal menininko pasirinktą nepralošiantį tobulos parodos formatą.
Gediminas G. Akstinas, „prieš plaukiant“, parodos fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.Gediminas G. Akstinas, „prieš plaukiant“, parodos fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.Gediminas G. Akstinas, „prieš plaukiant“, parodos fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.Gediminas G. Akstinas, „prieš plaukiant“, parodos fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.Gediminas G. Akstinas, „prieš plaukiant“, parodos fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.Gediminas G. Akstinas, „prieš plaukiant“, parodos fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.Gediminas G. Akstinas, „prieš plaukiant“, parodos fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.Gediminas G. Akstinas, „prieš plaukiant“, parodos fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Tapytojas Žygimantas Augustinas – gerai žinoma figūra Lietuvos meno padangėje, reguliariai primenanti apie save konceptualiomis parodomis. Gegužės 28 – spalio 20 d. LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje vykstanti jo darbų ekspozicija išskirtinė savo apibendrinamuoju užmoju – joje rodoma praktiškai visa kūryba nuo ankstyvesnių iki paskutinių paveikslų ir instaliacijų.
Žygimantas Augustinas, „Garantija“, parodos fragmentas, Vilniaus paveikslų galerija. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.Žygimantas Augustinas, „Garantija“, parodos fragmentas, Vilniaus paveikslų galerija. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.Žygimantas Augustinas, „Garantija“, parodos fragmentas, Vilniaus paveikslų galerija. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.Žygimantas Augustinas, „Garantija“, parodos fragmentas, Vilniaus paveikslų galerija. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.Žygimantas Augustinas, „Garantija“, parodos fragmentas, Vilniaus paveikslų galerija. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.Žygimantas Augustinas, „Garantija“, parodos fragmentas, Vilniaus paveikslų galerija. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.Žygimantas Augustinas, „Garantija“, parodos fragmentas, Vilniaus paveikslų galerija. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.Žygimantas Augustinas, „Garantija“, parodos fragmentas, Vilniaus paveikslų galerija. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.