Lenkų menininkė Katarzyna Józefowicz (g. 1959) savo darbams kurti naudoja popieriaus atliekas – senus žurnalus, laikraščius, lankstinukus ir reklamines brošiūras – visą kol kas dar gyvą spausdinto informacinio srauto balastą, kuris, atlikęs savo pirminę funkciją, su retomis išimtimis paprastai patiria žiaurią žūtį ir keliauja į žydrąjį konteinerį arba krosnį. Tiesa, jis dar gali prisidėti ir prie gyvenamųjų ar darbo interjerų puošybos subkultūros, tik neilgam, nes yra nepatvarus ir trumpalaikis. Menininkės sumanymas paprastas kaip vaikystės žaidimai ir kartu reikalauja nepaprastos kantrybės ir kruopštumo. Katarzyna iškerpa atspausdintus žodžius, žmonių nuotraukas ir atsargiai suklijuoja juos į naują daiktą – kilimą, staltiesę, voratinklį. Jos „Juodai baltas kilimas“ (2001–2003, 12 metrų, eksponuojamas fragmentas, kurta 3 metus) – tai milžiniškas ant gofruoto kartono pagrindo priklijuotų garsenybių ir nežinomų žmonių mažučių portretų rinkinys, ištisinė bevardė minia.