Autorius: Rasa Murauskaitė

Rasa Murauskaitė

Įspūdžiai iš choro „Brevis“ 25-mečio koncerto Šv. Kazimiero bažnyčioje

Šventiniu laikotarpiu kultūrinių renginių koncentracija smarkiai sutirštėja, o šioje pasiūloje gana paprasta pasiklysti – ne visada sugebama subtiliai perteikti santūrią, o kartu nepaprasto džiaugsmo kupiną šv. Kalėdų laukimo nuotaiką, kuri gali tapti įkvėpimu visiems artėjantiems metams. Todėl norėčiau prisiminti, kaip harmoningai ir nepaprastai šventiškai Vilniaus prieškalėdinį koncertinį gyvenimą praturtino gruodžio 20 d. Šv. Kazimiero bažnyčioje suskambėjęs choro „Brevis“ (meno vadovas ir dirigentas Gintautas Venislovas) jubiliejinis 25-mečio koncertas.

Ryškiausi Lietuvos chorai savo „sidabrinius“ gimtadienius mini panašiu metu kaip ir mūsų jauna valstybė – simboliška, kad chorinė kultūra žengia koja kojon su nepriklausoma Lietuva. Choras „Brevis“ – profesionalus šios kultūros reprezentantas, ilgus metus džiuginantis meistriškai atliekama, nepaprastai įvairia muzika. Jų programose išgirstame ir ankstyvąjį Renesansą siekiančius vokalinės polifonijos kūrinius, ir įdomiausius šiuolaikinės muzikos opusus, nesvetima šiam kolektyvui ir įvairių, net mūsų kultūrai itin egzotiškų tautų muzika.

Rasa Murauskaitė

Pianistė Indrė Baikštytė, smuikininkė Rūta Lipinaitytė, birbynininkas Egidijus Ališauskas, dainininkai– sopranas Raminta Vaicekauskaitė, mecosopranas Ieva Prudnikovaitė ir tenoras Mindaugas Zimkus. Tokiu ryškiausių šalies atlikėjų sambūriu gali pasidžiaugti retas renginys. Gruodžio 6 d., 19 val. juos visus kartu išgirsti bus galima „Piano.lt” salėje, koncerte „Pianistė Indrė Baikštytė ir draugai”. Vakaro metu skambės įdomiausi šiuolaikinės lietuvių ir užsienio kompozitorių muzikos opusai.                     

Šis renginys – tai pianistės, tarptautinių konkursų, valstybinės premijos laureatės, LMTA docentės, garsios lietuvių muzikų šeimos narės I. Baikštytės meno doktorantūros projekto „Pianisto akompaniatoriaus vaidmuo solisto meninėje veikloje: fiziologiniai ir psichologiniai aspektai” kūrybinės dalies (vadovė – profesorė Irena Armonienė)  pristatymas.            

„Labai mėgstu „Piano.lt” salę, o dar labiau – joje esantį „Fazioli” instrumentą, todėl nusprendžiau suderinti egzaminą su malonumu koncertuoti šioje erdvėje. Tuo labiau, kad man pasisekė suburti fantastiškų, vienų geriausių Lietuvoje atlikėjų komandą. Visi jie – žvaigždės”, – džiaugiasi I. Baikštytė.

Rasa Murauskaitė

„Šiuolaikinės sakralinės muzikos ciklų“ koncerto įspūdžiai

 

Profesionalios sakralinės muzikos laukas daugeliui vis dar nepažįstamas. Bažnyčiose dažniausiai girdime tradicines, nuo seno visiems žinomas mėgėjiško pobūdžio giesmes arba tarp tikinčio jaunimo populiarias giesmes, dažniausiai atliekamas pritariant gitara. Šios dvi šv. Mišių metu skambančios „kryptys“ neabejotinai yra reikalingos dėl savo artumo bendruomenei. Tačiau gaila, o ir paradoksalu, kad dažnai yra pamirštama, jog būtent po bažnyčių skliautais ilgą laiką vystėsi ir brendo ilga ir turtinga profesionaliosios muzikos tradicija, kurią ataidint maldos namuose tenka išgirsti per retai.

Turtinti profesionalų, liturgijai tinkamą repertuarą, Lietuvoje jau kelerius metus siekia projektas „Šiuolaikinės sakralinės muzikos ciklai“. Jame dalyvaujantys kompozitoriai yra parengę originalios muzikos skirtingiems liturginiams laikotarpiams, o pastarajame, Panevėžio Kristaus karaliaus katedroje, lapkričio 8 d. vykusiame koncerte, buvo pristatyti penki kūriniai, parašyti Vėlinių oktavai. Šiam liturginiam laikotarpiui muzikos sukurti rekomendavo kunigas dr. Vilius Sikorskas, teigdamas, jog Vėlinių oktavai skirtos profesionaliosios muzikos išties stokojama. Šį kartą naujus kūrinius sukūrė kompozitoriai Ričardas Kabelis, Raimundas Martinkėnas, Gintaras Samsonas, Monika Sokaitė ir Arūnas Navakas, o jų atlikimas patikėtas kameriniam chorui „Aidija“ (meno vadovas ir dirigentas Romualdas Gražinis) bei vargonininkei Jurgitai Kazakevičiūtei.

Rasa Murauskaitė, Darius Kučinskas

VII tarptautiniam Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursui pasibaigus

 10 dienų trukęs konkursas ne tik padovanojo gausybę puikių koncertų, bet ir ilgam paliko gilių įspūdžių konkurso dalyvių, komisijos narių atmintyje. Džiugiausia, kad ir pianistų, ir vargonininkų I premijos atiteko lietuviams – Robertui Lozinskiui ir Monai Roždestvenskytei. Nuo pat pirmųjų perklausų buvo galima pastebėti, kad šie atlikėjai ir talentingi, ir darbštūs, ir brandūs.

Konkurso kulminacija – apdovanojimų ceremonija ir laureatų koncertas – įvyko Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje rugsėjo 22 dieną. Tądien minėtos 140-osios Čiurlionio gimimo ir 50-osios konkurso metines. Iškilmingoje ceremonijoje dar kartą pristatytos pianistų ir vargonininkų komisijos, sveikinimo žodį tarė vargonininkų žiuri vicepirmininkė Renata Marcinkutė-Lesieur (pirmininkas Andrzejus Chorosinskis jau buvo išvykęs) bei prancūzų pianistas Denis Pascalis, šiemet vadovavęs pianistų komisijos darbui. Neilgai trukus apdovanoti ir laureatai bei diplomus pelnę atlikėjai: vargonininkų konkurso I premijos laureatė Mona Roždestvenskytė (Lietuva), II – Mateuszas Rzewuskis (Lenkija), III – Soyon Park (Pietų Korėja) bei diplomus pelnę Markusas Kaufmannas (Vokietija), Rimvydas Mitkus (Lietuva) ir Ioanna Solomonidou (Graikija). Prizu už geriausią Čiurlionio kūrinių atlikimą bei pirmą kartą skirtu publikos simpatijų prizu džiaugėsi diplomantas R. Mitkus. Geriausiu pianistu pripažintam I premijos laureatui Robertui Lozinskiui (Lietuva) pasisekė trigubai – jis gavo ir publikos simpatijų apdovanojimą, ir specialųjį Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo prizą už geriausią Čiurlionio kūrinių atlikimą. II vieta džiaugėsi pianistė Darija Parchomenko (Rusija), III premija dalinosi Guillaume’as Durand’as (Prancūzija), apdovanotas ir už geriausią lietuvių šiuolaikinio kūrinio atlikimą, bei Jeanas Selimas Abdelmoula (Šveicarija). Diplomais apdovanoti pianistai Joris Sodeika (Lietuva) ir Motiejus Bazaras (Lietuva), pastarasis tokį įvertinimą gauna jau antrą kartą iš eilės.

Rasa Murauskaitė

VII tarptautinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas jau gerokai įsibėgėjo – baigėsi I turas. 38 pianistai ir 17 vargonininkų – tiek jaunų atlikėjų iš viso pasaulio pristatė savo programas per tris pirmąsias konkurso dienas.

Šiųmetis renginys tiek dalyvius, tiek žiūrovus pasitiko su naujienomis – pirmą kartą atlikėjų pasirodymus galima tiesiogiai stebėti internetu. Dėl to sekti perklausas, o ir finalinius koncertus gali daug platesnė auditorija. Taip pat renginio naujienomis ir pastebėjimais aktyviai dalijamasi socialiniuose tinkluose, siekiant įtraukti fortepijono ir vargonų menu besidominčią bendruomenę į konstruktyvias diskusijas, skatinant domėtis ir skleisti žinią apie didžiausią Lietuvoje profesionaliosios muzikos konkursą.

Rasa Murauskaitė

Pokalbis su VII tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų konkurso žiuri pirmininku profesoriumi Denis Pascaliu

VII tarptautinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas jau  įpusėjo. Jo vertinimo komisijose – ne vienas žymus muzikas. Pianistų komisijos pirmininkas – žinomas pianistas, Nacionalinės Paryžiaus muzikos ir šokio konservatorijos profesorius Denis Pascalis, vienas ryškiausių savo kartos prancūzų pianistų, daugelio tarptautinių konkursų laureatas, skambinęs solo ir kamerinės muzikos koncertus Europoje, Azijoje, JAV. Ypatingai žavi jo domėjimasis retai atliekama muzika – atlikėjas mėgsta ja pagyvinti savo koncertinį repertuarą, o daugybė kompozitorių muziką yra rašę būtent jam. Menininkas, pedagogas, patyręs konkursų žiuri narys Denis Pascalis pokalbyje dalijasi mintimis apie šiuos savo veiklos aspektus.

Rasa Murauskaitė

Rasa Murauskaitė

Jonas Sakalauskas apie Baltijos kamerinio operos teatro premjerą „Eugenijus Oneginas“

Gegužės 24 d. rengiamas pokylis – Verkių dvaro rūmuose bus netradiciškai papasakota „Eugenijaus Onegino“ istorija, į kurią pasinerti kviečia Baltijos kamerinis operos teatras. Apie artėjančią premjerą ir kolektyvo planus kalbamės su šio renginio idėjos autoriumi, dainininku Jonu Sakalausku.

Brigita Jurkonytė, Rasa Murauskaitė, Paulina Nalivaikaitė

XIII Baltijos muzikos akademijų studentų fortepijono festivalio įspūdžiai, pamokos, gairės

Tradicija tapęs Baltijos aukštųjų mokyklų fortepijoninės muzikos festivalis šių metų pavasarį surengtas jau tryliktąjį kartą. Festivalio istorija siekia net tris dešimtmečius. Vienas šios ilgametės istorijos pradininkų – Klaipėdos universiteto Menų fakulteto profesorius Stanislovas Žilevičius prisimena, kad šios muzikų kelionės į Baltijos šalių aukštąsias mokyklas prasidėjo dar 1984 m. Tuomet bendrojo fortepijono dėstytojai vykdavo į metodines konferencijas, kuriose aptardavo studentų atlikėjų muzikinio lavinimo ypatumus. Dauguma Lietuvos profesorių aukštesnes kvalifikacijas įgydavo Sankt Peterburgo (tuomet Leningrado) konservatorijose. Kai kurie nuspręsdavo vykti kur kas arčiau – į Rygą ar Taliną. Šių pedagogų susitikimų metu tik vienas kitas studentas paskambindavo fortepijonu. Tokie jaunųjų muzikų pasirodymai dar neturėjo koncertinės potekstės. Profesoriaus Žilevičiaus teigimu, ilgainiui tokių metodinio pobūdžio išvykų metu Baltijos akademijų dėstytojams kilo idėja šias konferencijas pakeisti diskusijomis ir pirmenybę teikti bendrojo fortepijono studentų pasirodymams, suteikiant galimybes dalyvauti net keliuose koncertuose. Nuspręsta pradėti organizuoti fortepijoninės muzikos festivalį. Nuo 9-ojo dešimtmečio iki šių dienų, festivalis rengiamas (su pertraukomis) kas dvejus metus vis kitoje Baltijos aukštojoje mokykloje.

Rasa Murauskaitė

Įspūdis iš Birutės Vainiūnaitės fortepijono muzikos koncerto Vytauto Kasiulio muziejuje