7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Vėlinių oktavos premjeros

„Šiuolaikinės sakralinės muzikos ciklų“ koncerto įspūdžiai

 

Rasa Murauskaitė
Nr. 41 (1147), 2015-11-20
Muzika
Koncertas  Panevėžio Kristaus karaliaus katedroje
Koncertas Panevėžio Kristaus karaliaus katedroje

Profesionalios sakralinės muzikos laukas daugeliui vis dar nepažįstamas. Bažnyčiose dažniausiai girdime tradicines, nuo seno visiems žinomas mėgėjiško pobūdžio giesmes arba tarp tikinčio jaunimo populiarias giesmes, dažniausiai atliekamas pritariant gitara. Šios dvi šv. Mišių metu skambančios „kryptys“ neabejotinai yra reikalingos dėl savo artumo bendruomenei. Tačiau gaila, o ir paradoksalu, kad dažnai yra pamirštama, jog būtent po bažnyčių skliautais ilgą laiką vystėsi ir brendo ilga ir turtinga profesionaliosios muzikos tradicija, kurią ataidint maldos namuose tenka išgirsti per retai.

 

Turtinti profesionalų, liturgijai tinkamą repertuarą, Lietuvoje jau kelerius metus siekia projektas „Šiuolaikinės sakralinės muzikos ciklai“. Jame dalyvaujantys kompozitoriai yra parengę originalios muzikos skirtingiems liturginiams laikotarpiams, o pastarajame, Panevėžio Kristaus karaliaus katedroje, lapkričio 8 d. vykusiame koncerte, buvo pristatyti penki kūriniai, parašyti Vėlinių oktavai. Šiam liturginiam laikotarpiui muzikos sukurti rekomendavo kunigas dr. Vilius Sikorskas, teigdamas, jog Vėlinių oktavai skirtos profesionaliosios muzikos išties stokojama. Šį kartą naujus kūrinius sukūrė kompozitoriai Ričardas Kabelis, Raimundas Martinkėnas, Gintaras Samsonas, Monika Sokaitė ir Arūnas Navakas, o jų atlikimas patikėtas kameriniam chorui „Aidija“ (meno vadovas ir dirigentas Romualdas Gražinis) bei vargonininkei Jurgitai Kazakevičiūtei.

 

Jaunosios kartos kompozitorės Monikos Sokaitės kūrinys „Psalmė“ chorui a cappella, sužavėjęs turtinga harmonija, perdėm neįniko į muzikinės kalbos painumą, pagarbiai atsižvelgdamas į tekstą, tačiau skambėjo šiuolaikiškai ir gaiviai. Šiai kūrėjai choras – pažįstama erdvė: ne kartą jos choriniai kūriniai jau yra atlikti konkursuose ir ten laimėję prizines vietas. Ramus, sutelktas, tačiau pilnas šviesios emocijos – taip galima kalbėti apie šį opusą. Kompozitorė prieš koncertą minėjo, kad pagrindiniu kompozicinio proceso elementu tapo muzikinė-retorinė figūra „Koks didis Dievas!“, randama 69(70) psalmėje, pagal kurią kūrinys buvo parašytas. Šios frazės semantiniame turinyje slypintis didingumas, pasitikėjimas ir šviesos energija ryškiai persmelkė muzikinę kompozicijos kalbą.

 

Savo pomėgį redukuoti muzikinę medžiagą kompozitorius R. Kabelis išsaugojo ir rašydamas kūrinį „Pagarbinimas“ lygių balsų chorui. Visi keturi faktūros balsai dainuoja ritminiu unisonu, kuris sudėliotas iš nedidelių ritminių motyvų. Kūrinio melodika ir harmonija – taip pat gana nuosaikios, o visų šių parametrų sintezė susilieja į sukauptą ir santūrią emociją sukeliančią muziką.

 

Raimundo Martinkėno kompoziciją „O, Kristau, šaukiamės tavęs“ lengva įsivaizduoti dažnai skambant bažnyčiose. Harmoniškai turtinga homofoniška pradžia pereina į polifoninę imitacinę faktūrą, kurioje plėtojami pagrindiniai teksto elementai („Nes kur pagalbą siela ras šiurpioj akivaizdoj mirties“ ir „Kaip nugalėtojas visus iš liūdesio nuvesk tenai“), paskui vėl grįžtama prie homofonijos ir kūrinys iškilmingai užbaigiamas. Šioje kompozicijoje galima pastebėti tinkamai išlaikytą balansą tarp kompozicinių ambicijų ir liturginės kūrinio paskirties.

 

„Iš žemės mus, Viešpatie, sukūrei“ – taip pavadintas kompozitoriaus G. Samsono Vėlinių oktavai parašytas kūrinys. Kompozicija gana marga, tarsi sudaryta iš nedidelių pasakojimų su savo semantiniu-muzikiniu turiniu, skirtingose tonacijose, skirtingiems balsams patikint pagrindinę partiją. Tačiau visą kūrinį jungia jam būdingas judėjimas triolėmis bei faktūros dėliojimo principas, kai vienas arba du choro balsai dainuoja pagrindinę melodiją, o kiti laiko harmoninį pagrindą. Pats kompozitorius prieš koncertą pasakojo, jog šiame kūrinyje ryškūs du pradai, kaip ir pasaulyje, kuriame yra ir statikos – amžinybės, ir dinamikos – laiko.

 

Penktoji premjera – A. Navako „Gedulinės valandos. Aušrinė“ chorui ir vargonams. Choras čia tarsi pasakotojas, muzika ir tekstu plėtojantis idėją, o vargonai – komentatorius, spalvinantis iš esmės paprasta muzikine kalba parašytą giesmę kiek modernesniais atspalviais.

 

Panevėžiečiams, susirinkusiems pasiklausyti šio koncerto, pasisekė išgirsti išties profesionalų naujų sakralinių kūrinių atlikimą – kamerinio choro „Aidija“ choristai atskleidė gražiausias šių nedidelės apimties kūrinių spalvas. Kompozitoriaus R. Martinkėno kūrinio atlikimą net galima pavadinti dviguba premjera, nes dirigento pultą R. Gražinis trumpam užleido savo mokiniui Mantui Jarašūnui. Beje, šalia lietuvių kompozitorių muzikos koncerte išgirdome ir žymiausių XX a. prancūzų kompozitorių sakralinės muzikos kūrinių chorui bei vargonams. Skambėjo Maurice’o Durufle „Ubi caritas“, parašytas pagal itin seną krikščionių bažnyčios himną, Olivier Messiaeno „O sacrum convivium“ – ypatingai įdomios ir spalvingos harmonijos, pakylėjanti, nežemiška kompozicija. Išskirtinis kūrinys – Franciso Poulenco „Trys Šv. Pranciškaus Asyžiečio giesmės“ vyrų chorui, kuriame išlaikoma sakrali rimtis, bet išsaugomas ir kompozitoriui būdingas savitas estetizmas. Magiškai skambėjo vargonininkės J. Kazakevičiūtės atlikta O. Messiaeno „Amžinosios bažnyčios vizija“ – koncerto kontekste ne tik dėl instrumento, bet ir dėl kūrinio muzikinės kalbos, minties plėtojimo smarkiai išsiskyręs kūrinys. Popietės programą užbaigė trys fragmentai („Requiem aeternam, Kyrie, In paradisum“) iš įspūdingojo M. Durufle Requiem, op. 9.

 

Visuomet smagu, kad skamba nauja muzika, o dar smagiau, kai ji pasitinkama ne abejingai, o susižavėjus, nuoširdžiai šypsant – būtent tuo šiame koncerte galėjo pasidžiaugti ir kompozitoriai, ir atlikėjai. Nors kartais abejojama, ar žmonėms reikia naujo, o ypač – sakralus meno, tokia reakcija leidžia į šį klausimą atsakyti teigiamai.

Koncertas  Panevėžio Kristaus karaliaus katedroje
Koncertas Panevėžio Kristaus karaliaus katedroje