7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rita Nomicaitė

Rita Nomicaitė

Praeinantis ir amžinasis laikas

Pokalbis su kompozitore Raminta Šerkšnyte

Rugsėjo pabaigoje Kronbergo (Vokietija) akademijos festivalyje „Frau macht Musik“ ypatingos sėkmės sulaukė naujausias kompozitorės Ramintos Šerkšnyės opusas „...ir tai praeis...“ smuikui, violončelei, vibrafonui ir styginių orkestrui. Kūrinį premjerai parengė kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“ ir solistai smuikininkas Gidonas Kremeris (orkestro įkūrėjas ir vadovas), violončelininkė Erica Piccotti bei vibrafonininkas Andrejus Puškariovas. Spalio pradžioje šis kūrinys taip pat nuskambėjo Kijeve, iškilmingame renginyje, skirtame paminėti Babij Jaro masinių žudynių 80-metį. Ta proga Raminta Šerkšnytė mielai sutiko pasidalyti keliomis mintimis.

Raminta Šerkšnyė. M. Ežerskio nuotr.
Raminta Šerkšnyė. M. Ežerskio nuotr.
Raminta Šerkšnyė. M. Ežerskio nuotr.
Raminta Šerkšnyė. M. Ežerskio nuotr.
Raminta Šerkšnytė ir Gidonas Kremeris. Asmeninio archyvo nuotr.
Raminta Šerkšnytė ir Gidonas Kremeris. Asmeninio archyvo nuotr.
Raminta Šerkšnytė. D. Matvejevo nuotr.
Raminta Šerkšnytė. D. Matvejevo nuotr.
Raminta Šerkšnytė ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Raminta Šerkšnytė ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Rita Nomicaitė

Koncertas-divertismentas

VII Vilniaus fortepijono festivalio koncertas „Fortepijono perlai su Jeanu-François Heisseriu ir Mūza Rubackyte“

Lapkričio 27-osios Vilniaus fortepijono festivalio koncertas įvyko pilnoje Nacionalinės filharmonijos salėje. Pastebėtina, kad festivalis turi savo publiką, išsiskiriančią išprusimu bei susitelkimu, sukuriančią rafinuotą atmosferą. Tuo alsuojant šeštadienio vakarą, pirmiausia nuaidėjo Josepho Haydno simfonija. Vėliau nuskambėjo Wolfgango Amadeus Mozarto ir Camille’io Saint-Saënso kūriniai – su orkestru soluojant vienam, paskui dviem fortepijonams. Solo partijas atliko festivalio svečias iš Prancūzijos Jeanas-François Heisseris ir Mūza Rubackytė. Kartu muzikavo Lietuvos kamerinis orkestras. Dirigavo iš Hamburgo atskridęs Vilmantas Kaliūnas.

Mūza Rubackytė, Vilmantas Kaliūnas, Jean-François Heisser ir LKO. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Vilmantas Kaliūnas, Jean-François Heisser ir LKO. D. Matvejevo nuotr.
Jean-François Heisser, Vilmantas Kaliūnas ir LKO. D. Matvejevo nuotr.
Jean-François Heisser, Vilmantas Kaliūnas ir LKO. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas, Jean-François Heisser ir LKO. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas, Jean-François Heisser ir LKO. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir LKO. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir LKO. D. Matvejevo nuotr.
Rita Nomicaitė

Kvėpuoti muzika!

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, Sergejaus Krylovo ir Vilmanto Kaliūno koncertas Vilniaus festivalyje

„Jau galiu kvėpuoti muzika! Kvėpuoti menu!“ – iš visos širdies džiūgavo dirigentas Vilmantas Kaliūnas, Nacionalinės filharmonijos tinklalaidėje anonsuodamas savo diriguojamą programą „Nuo Bacho iki Glasso“ (tinklalaidė publikuojama Nacionalinės filharmonijos „Facebook“ paskyroje).

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Sergejus Krylovas ir Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Sergejus Krylovas ir Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas, Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas, Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Rita Nomicaitė

Filosofiškas minimalizmas

Mintys po Žibuoklės Martinaitytės autorinio koncerto Vilniaus festivalyje

Jau ketvirtį amžiaus vykstančio Vilniaus festivalio išskirtiniu bruožu lieka ypatingas dėmesys lietuvių kompozitorių muzikai. Įprastomis sąlygomis festivalis užsakydavo net ir oratorinių žanrų opusus, pasirūpindamas ir premjerų parengimu. Šiemet panašiam monografiniam žanrui atstovavo Žibuoklės Martinaitytės autorinis koncertas, kurį parengė Lietuvos kamerinis orkestras, su akcentu – festivalio užsakytu kūriniu „Ex Tenebris Lux“ (2021).

Pavelas Giunteris, Karolis Variakojis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Pavelas Giunteris, Karolis Variakojis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Karolis Variakojis. D. Matvejevo nuotr.
Karolis Variakojis. D. Matvejevo nuotr.
Pavelas Giunteris, Karolis Variakojis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Pavelas Giunteris, Karolis Variakojis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas, Karolis Variakojis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas, Karolis Variakojis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Karolis Variakojis, Žibuoklė Martinaitytė, Petras Geniušas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Karolis Variakojis, Žibuoklė Martinaitytė, Petras Geniušas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rita Nomicaitė

Dermės kelias

Pokalbis su dirigentu Robertu Šerveniku

Kalbiname Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Lietuvos nacionalinės filharmonijos dirigentą, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorių Robertą Šerveniką.

Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas ir Onutė Narbutaitė. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas ir Onutė Narbutaitė. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas. M. Aleksos nuotr.
Rita Nomicaitė

Girdėti garsą

Aurelija Arlauskienė. Operos legenda Irena Milkevičiūtė. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020, 206 p.

Vilniaus knygų mugėje šiemet buvo pristatyta knyga apie mūsų brangiąją operos primadoną profesorę Ireną Milkevičiūtę. Veikalą parengusi Aurelija Arlauskienė yra profesionali žurnalistė, todėl jo vertingosios savybės skiriasi nuo tų, kurias suformuoja muzikologai. Kitaip tariant, pirmame plane matome mėginimą atspindėti žmogiškąsias operos solistės emocijas, profesinei veiklai skiriant mažėlesnį interesą. Šią monografiją galėtume laikyti pradinės informacijos „laikmena“, įžangine faktų ir požiūrių santrauka – o turint tokį pagrindą, vaizdą būtų nesunku ir papildyti.

Aurelija Arlauskienė ir Irena Milkevičiūtė knygos pristatyme Vilniaus knygų mugėje. V. Žukauskio nuotr.
Aurelija Arlauskienė ir Irena Milkevičiūtė knygos pristatyme Vilniaus knygų mugėje. V. Žukauskio nuotr.
Asmik Grigorian, Irena Milkevičiūtė ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Asmik Grigorian, Irena Milkevičiūtė ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Irena Milkevičiūtė, Gehamas Grigorianas operoje „Don Karlas“. Asmeninio archyvo nuotr.
Irena Milkevičiūtė, Gehamas Grigorianas operoje „Don Karlas“. Asmeninio archyvo nuotr.
Irena Milkevičiūtė (Violeta) operoje „Traviata“. Asmeninio archyvo nuotr.
Irena Milkevičiūtė (Violeta) operoje „Traviata“. Asmeninio archyvo nuotr.
Irena Milkevičiūtė. Asmeninio archyvo nuotr.
Irena Milkevičiūtė. Asmeninio archyvo nuotr.
Knygos viršelis
Knygos viršelis
Rita Nomicaitė

Subtiliai suskambėję galingieji

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, diriguojamo Giedrės Šlekytės, ir violončelininko Kiano Soltani koncertas „Didieji vokiečių romantikai“ Nacionalinėje filharmonijoje

Mūsų muzikos kultūrai taip trūkstamą vakarietišką skonį įtakingiausiai skiepija didžiosiose Europos šalyse išsilavinę ir besidarbuojantys lietuviai – orkestro dirigentai ir dirigentės. Viena jų – Giedrė Šlekytė. Jos publikai pristatyti nebereikia, dirigentė namuose gražiai koncertuoja ne vienus metus. Iš puošniausių pastarųjų Šlekytės pasirodymų prisiminkime Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirto Vilniaus festivalio koncertą Nacionalinėje filharmonijoje, kai greta suomio Essa-Pekka Saloneno Koncerto fortepijonui ir orkestrui nuaidėjo Ramintos Šerkšnytės kantata-oratorija „Saulėlydžio ir aušros giesmės“ keturiems solistams, chorui ir simfoniniam orkestrui (Rabindranato Tagorės tekstais). Netrukus šio opuso įrašas su tais pačiais atlikėjais buvo atrinktas Šerkšnytės autorinei kompaktinei plokštelei, išleistai etaloninės garbiausios firmos „Deutsche Grammophon“!

Giedrė Šlekytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kian Soltani. D. Matvejevo nuotr.
Kian Soltani. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Kian Soltani. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Kian Soltani. D. Matvejevo nuotr.
Kian Soltani ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kian Soltani ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rita Nomicaitė

„Vien Dievas kelią į ją težino“

Įspūdžiai iš Vidmanto Bartulio oratorijos „Nelaimėlis Jobas“ atlikimo Sausio 13-ąją

LNOBT ir Nacionalinė filharmonija jau keletą metų iš eilės rengia koncertus Laisvės gynėjų dienai. Abiejų institucijų atlikėjai kuria išskirtinius lietuvių muzikos vakarus – teatro scenoje Sausio 13-osios pergalei švęsti skiriami prakilnūs, dvasią sutelkiantys veikalai. Itin gražu, kad skamba ne stilių „šiupininė“, o vienas stambaus žanro kūrinys. Taip esame girdėję Algirdo Martinaičio „Pietą“, Onutės Narbutaitės „Tris Dievo Motinos simfonijas“. Koncertus rengiantis ir jiems diriguojantis Robertas Šervenikas šiemet priminė Vidmanto Bartulio oratoriją „Nelaimėlis Jobas“.

Nacionalinis simfoninis orkestras. M. Aleksos nuotr.
Nacionalinis simfoninis orkestras. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Nacionalinio operos ir baleto teatro choras. M. Aleksos nuotr.
Nacionalinio operos ir baleto teatro choras. M. Aleksos nuotr.
Arūnas Malikėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. M. Aleksos nuotr.
Arūnas Malikėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas ir Arūnas Malikėnas. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas ir Arūnas Malikėnas. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Rita Nomicaitė

Felikso Romualdo Bajoro dedikacija

Mintys po jubiliejinių autorinių koncertų

„Kas daržely žydėjo“ – taip kadaise sovietmečiu straipsnį apie Felikso Romualdo Bajoro kūrybą pavadino prof. Vytautas Landsbergis. Viena šios metaforos reikšmių – pabrėžti Bajoro muzikoje atsispindintį mūsų gimtosios padangės lopinėlį – ne mažiau svarbiai skamba dabartiniame globaliame pasaulyje.

Feliksas Bajoras. M. Raškovskio nuotr.
Feliksas Bajoras. M. Raškovskio nuotr.
Rita Nomicaitė

Beethovenas ir Baltija

Orkestro „Accademia Baltica“ koncertas Vilniuje

Minėdami atkurtų valstybių 100-metį, trijų Baltijos sesių muzikai, mažiau ar daugiau dairydamiesi vieni į kitus, parengė, dabar galime apibendrinti, savojo meno spektrą, įtraukdami nacionalinio masto kūrinius bei atlikėjus ir pristatydami jaunuosius talentus. Kalbant apie pastaruosius ypač verta paminėti neišblėsusį prisiminimą palikusį 2018 m. Thomo Manno festivalio sumanymą: studijų savaitę, per kurią kamerinis choras „Aidija“ (vadovas Romualdas Gražinis) rengė estų, latvių bei lietuvių choro muzikos koncertą, padedamas trijų jaunųjų dirigentų iš kiekvienos šalies. Estijos muzikos ir teatro akademija atsiuntė studentę Leiu Tõnissaar, iš Latvijos Jāzepo Vītolio muzikos akademijos atvyko Matīss Pēteris Circenis, taip pat girdėjome LMTA auklėtinį Mantvydą Drūlią.

Orkestras „Accademia Baltica“, dir. M. Barkauskas. M. Endriuškos nuotr.
Orkestras „Accademia Baltica“, dir. M. Barkauskas. M. Endriuškos nuotr.
 Egilas Upatniekas ir Robertas Beinaris
Egilas Upatniekas ir Robertas Beinaris
Orkestro „Accademia Baltica“ repeticija LMTA, dir. M. Barkauskas. M. Endriuškos nuotr.
Orkestro „Accademia Baltica“ repeticija LMTA, dir. M. Barkauskas. M. Endriuškos nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 6  >>> Archyvas