7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Marija Martinaitytė

Marija Martinaitytė

Dingę Vilniaus labirintai

Paroda „Vilniaus pokeris“ MO muziejuje

Gaveliškas Vilnius jau nebe toks kaip manasis – pasikeitęs, išlikę tik senojo fragmentai. Labirintiškos Vilniaus miesto erdvės nebe tokios labirintiškos kaip romane, o galbūt tie labirintai tik man nebepasiekiami, nes juos slepia privačios nuosavybės užraktai. MO muziejuje esančią parodą „Vilniaus pokeris“ pristatantys tekstai lyg ir pažada suteikti galimybę palandžioti po atkurtą painią Ričardo Gavelio Vilniaus erdvę. Kažkiek susigundau, o MO atstovai toliau žada ypatingą patirtį, kartodami, kad prie išskirtinės parodos prisideda išskirtiniai asmenys – parodą „režisuoja“ iš teatro atėjęs Oskaras Koršunovas su dviejų kuratorių Dovilės Barcytės ir Algės Gudaitytės pagalba.

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marija Martinaitytė

Susitikime laiške!

Dalios Mikonytės personalinė paroda „Migle“

Fotografija kaip draugystės išraiška ar liudijimas. Tai tikriausiai pirma mintis, man kilusi įžengus į Dalios Mikonytės parodą „Migle“, vykstančią Vilniaus fotografijos galerijoje. Tačiau greitai ši pirminė idėja šiek tiek transformuojasi ir pradedu matyti Mikonytės fotografijas kaip savitą ir labai intymų komunikacijos būdą.

Dalia Mikonytė, parodos „Migle“ fragmentas
Dalia Mikonytė, parodos „Migle“ fragmentas
Dalia Mikonytė, parodos „Migle“ fragmentas
Dalia Mikonytė, parodos „Migle“ fragmentas
Dalia Mikonytė, parodos „Migle“ fragmentas
Dalia Mikonytė, parodos „Migle“ fragmentas
Dalia Mikonytė, parodos „Migle“ fragmentas
Dalia Mikonytė, parodos „Migle“ fragmentas
Dalia Mikonytė, parodos „Migle“ fragmentas
Dalia Mikonytė, parodos „Migle“ fragmentas
Dalia Mikonytė, parodos „Migle“ fragmentas
Dalia Mikonytė, parodos „Migle“ fragmentas
Dalia Mikonytė, parodos „Migle“ fragmentas
Dalia Mikonytė, parodos „Migle“ fragmentas
Dalia Mikonytė, parodos „Migle“ fragmentas
Dalia Mikonytė, parodos „Migle“ fragmentas
Marija Martinaitytė

Sekant pėdsakais

Dvi parodos Vilniuje

Yra daug būdų keliauti po nežinomas vietoves, jausmus, pasaulius, tačiau į galvą pirmiausia ateina dviejų rūšių kelionės: vedant kitus (ir savo pėdsakais minant naujus takus) bei sekant paskui jau išmėtytas ir ne visada iškart suprantamas užuominas, kažkieno kito jau paliktus pėdsakus. Abi parodos, apie kurias pasakosiu, siūlo antrąjį kelionės būdą – sekti kažkieno paliktais pėdsakais ir takais, neatmetant galimybės paklajoti.

Vytenis Burokas, ekspozicijos fragmentas. V. Jonušytės nuotr.
Vytenis Burokas, ekspozicijos fragmentas. V. Jonušytės nuotr.
Vytenis Burokas, ekspozicijos fragmentas. V. Jonušytės nuotr.
Vytenis Burokas, ekspozicijos fragmentas. V. Jonušytės nuotr.
Vytenis Burokas, ekspozicijos fragmentas. V. Jonušytės nuotr.
Vytenis Burokas, ekspozicijos fragmentas. V. Jonušytės nuotr.
Vytenis Burokas, ekspozicijos fragmentas. V. Jonušytės nuotr.
Vytenis Burokas, ekspozicijos fragmentas. V. Jonušytės nuotr.
Vytenis Burokas, ekspozicijos fragmentas. V. Jonušytės nuotr.
Vytenis Burokas, ekspozicijos fragmentas. V. Jonušytės nuotr.
Vytenis Burokas, ekspozicijos fragmentas. V. Jonušytės nuotr.
Vytenis Burokas, ekspozicijos fragmentas. V. Jonušytės nuotr.
Vytenis Burokas, ekspozicijos fragmentas. V. Jonušytės nuotr.
Vytenis Burokas, ekspozicijos fragmentas. V. Jonušytės nuotr.
Vytenis Burokas, ekspozicijos fragmentas. V. Jonušytės nuotr.
Vytenis Burokas, ekspozicijos fragmentas. V. Jonušytės nuotr.
Marija Martinaitytė

Judančių vaizdų kismas (II)

Paroda „Mediaramos“ VDA parodų salėse „Titanikas“

Gimtadienis tęsiasi – privalgę pyragų, plaukiame siūbuojančiu laivu, prikimštu įvairių vaizdų vaizdelių, siužetų ir kontekstų. VDA Fotografijos, animacijos ir medijų meno katedros 25-mečio (savi)refleksijai skirtos parodos „Mediaramos“ dalys atsiranda vis nenuskęstančiame „Titanike“. Dviejuose parodų salių aukštuose susijungia dabartinių studentų (pirmame aukšte parodą jie – Viktorija Balkutė, Dovydas Černiauskas, Natalija Lokcikaitė bei Julija Kuprijaškinaitė – ir kuruoja) ir jos formavimąsi stebėti galėjusių dėstytojų (antro aukšto parodos kuratorės – akademijoje dėstančios Irma Stanaitytė-Bazienė ir Laura Stasiulytė-Gudaitė) vizijos.

Parodos „Mediaramos“ VDA parodų salėse „Titanikas“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Mediaramos“ VDA parodų salėse „Titanikas“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Mediaramos“ VDA parodų salėse „Titanikas“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Mediaramos“ VDA parodų salėse „Titanikas“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Mediaramos“ VDA parodų salėse „Titanikas“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Mediaramos“ VDA parodų salėse „Titanikas“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Mediaramos“ VDA parodų salėse „Titanikas“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Mediaramos“ VDA parodų salėse „Titanikas“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Mediaramos“ VDA parodų salėse „Titanikas“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Mediaramos“ VDA parodų salėse „Titanikas“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Mediaramos“ VDA parodų salėse „Titanikas“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Mediaramos“ VDA parodų salėse „Titanikas“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Mediaramos“ VDA parodų salėse „Titanikas“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Mediaramos“ VDA parodų salėse „Titanikas“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Mediaramos“ VDA parodų salėse „Titanikas“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Mediaramos“ VDA parodų salėse „Titanikas“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Marija Martinaitytė

Judančių vaizdų kismas (I)

Paroda „Mediaramos“ galerijoje „Atletika“

Sluoksniuoti vaizdiniai pyragai ir per seną namų televizorių leidžiamas visą gyvenimą apžvelgiantis filmukas. Jauniausios Vilniaus dailės akademijos katedros dvidešimt penkerių metų gimtadienio proga parodos forma galerijoje „Atletika“ sukamas namų filmas. Šioje Fotografijos, animacijos ir medijų meno katedros jubiliejų atliepiančioje „Mediaramų“ parodoje (kuratorės Irma Stanaitytė-Bazienė, Laura Stasiulytė-Gudaitė) per prisiminimus ir refleksijas išryškėja bendra tematika ir vis pasikartojantys vaizdiniai. Matome judančio vaizdo ir videomeno raidą bei kismą Lietuvos kontekste – atsigręžiama į naudotas dabar jau pasenusias ikiskaitmenines technikas (ypač daug dėmesio VHS įstrigusiems vaizdams), parodomi edukacijos apie videomeną formavimosi būdai, susitelkiama į praėjusio ir dabartinio amžių sankirtą, kai formavosi VDA Fotografijos, animacijos ir medijų meno katedra, bei nostalgiją tam laikotarpiui.

Ekspozicijos fragmentas. N. Rimaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Rimaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Rimaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Rimaitės nuotr.
Aurelija Maknytė, „Videonuoma“. 2012 m. N. Rimaitės nuotr.
Aurelija Maknytė, „Videonuoma“. 2012 m. N. Rimaitės nuotr.
Marija Martinaitytė

Orų kodai

Grupinė paroda „Orų prognozės“ galerijoje „Atletika“

Apie ką kalbame, kai neturime apie ką kalbėti? Apie nieką. Arba orus. Jais užsipildo kitaip nejaukūs tampantys pokalbiai ir tai neišvengiamai virsta kasdienybės dalimi. Parodos, vykstančios galerijoje „Atletika“, pavadinimas „Orų prognozės“ (kuratorės Indrė Urbelytė ir Greta Eimulytė) šiuo atveju kiek apgauna. Čia tikrai tiesmukai nebandoma nuspėti rytojaus oro. Arba bent ne tik jo. Tarp miglos bei trenksmų pasislepia ir užsikoduoja atsakymų paieškos apie dar labiau už orą nenuspėjamus reiškinius ar tyrinėjimai apie jau įvykusius ir atsikartojančius veiksmus bei aplinkos refleksijos. Tik tarp kokių orų tai užsišifruoja?

Parodos „Orų prognozės“ atidarymo akimirka. M. Jagusinskytės nuotr.
Parodos „Orų prognozės“ atidarymo akimirka. M. Jagusinskytės nuotr.
Atidarymo akimirka, Greta Eimulytė, „Pavėsis“. M. Jagusinskytės nuotr.
Atidarymo akimirka, Greta Eimulytė, „Pavėsis“. M. Jagusinskytės nuotr.
Ona Barbora Šlapšinskaitė, „Druzhba“. M. Jagusinskytės nuotr.
Ona Barbora Šlapšinskaitė, „Druzhba“. M. Jagusinskytės nuotr.
Denisas Kolomyckis, „Vietininkas“. A.M. Stankevičiūtės nuotr.
Denisas Kolomyckis, „Vietininkas“. A.M. Stankevičiūtės nuotr.
Erikas Siliuk ir Algis Sprindžiūnas, „To try to attempt“. A.M. Stankevičiūtės nuotr.
Erikas Siliuk ir Algis Sprindžiūnas, „To try to attempt“. A.M. Stankevičiūtės nuotr.
Liudvikas Kesminas, „Prašome nelipti“. A.M. Stankevičiūtės nuotr.
Liudvikas Kesminas, „Prašome nelipti“. A.M. Stankevičiūtės nuotr.
Marija Martinaitytė

Sodų gyventojos

Kristinos Inčiūraitės personalinė paroda „Žalias kūnas“ galerijoje „(AV17)“

Užklydau į augalų pilną sodą šalčiausiomis žiemos dienomis. Kiek nepatogu. Ir ne todėl, kad ne visai aišku, kaip dar (ar vėl?) baltais žiedais nusagstyti žydi medžiai. Sodas greitai dings, žiedų tuoj nebebus įmanoma matyti. Kas viską pradangins? Šiuos mano minimus sodus sugriauna menininkė Kristina Inčiūraitė savo personalinėje parodoje „Žalias kūnas“, kuri vyksta galerijoje „(AV17)“. Čia vis pasikartojantys sodo vaizdiniai, kylantys iš skirtingų šaltinių, keliais balsais kalba apie moters tapatybę.

Kristina Inčiūraitė, „Joje“ (fragmentas). 2022 m. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, „Joje“ (fragmentas). 2022 m. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Žalias kūnas“ vaizdas. 2022 m. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Žalias kūnas“ vaizdas. 2022 m. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, „Joje“. 2022 m. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, „Joje“. 2022 m. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, „Joje“. 2022 m. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, „Joje“. 2022 m. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Žalias kūnas“ vaizdas. 2022 m. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Žalias kūnas“ vaizdas. 2022 m. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, „Palaistyti savo kūną“. 2022 m. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, „Palaistyti savo kūną“. 2022 m. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, „Balsavimas. Orchidėjos“. 2022 m. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, „Balsavimas. Orchidėjos“. 2022 m. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, „Balsavimas. Orchidėjos“. 2022 m. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, „Balsavimas. Orchidėjos“. 2022 m. E. Levin nuotr.
Marija Martinaitytė

Ištuštėję peizažai

Trys fotografijų parodos Vilniuje

Kai įpranti žiūrėti į veidus, labai keista stebėti tuščias erdves be žmonių. Fotografijos dėmesį dažnai patraukiantis žmogus kartais dingsta iš nuotraukų. Būtent tai įvyko šiuo atveju. Atrodo, trys aplankytos fotografijos parodos Vilniuje tai ir turi bendro – jose bandoma pasakoti skirtingas istorijas vaizdais, iš jų ištrinant žmones. Nors ne visada tuose pasakojimuose žmogus visiškai išnyksta.

Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Nykstanti idilė. Kaimiškojo Vilniaus
vaizdeliai“. 2022 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Nykstanti idilė. Kaimiškojo Vilniaus vaizdeliai“. 2022 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Nykstanti idilė. Kaimiškojo Vilniaus
vaizdeliai“. 2022 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Nykstanti idilė. Kaimiškojo Vilniaus vaizdeliai“. 2022 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Nykstanti idilė. Kaimiškojo Vilniaus
vaizdeliai“. 2022 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Nykstanti idilė. Kaimiškojo Vilniaus vaizdeliai“. 2022 m.
Gediminas Pranckūnas, parodos „Nykstanti idilė. Kaimiškojo Vilniaus
vaizdeliai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Gediminas Pranckūnas, parodos „Nykstanti idilė. Kaimiškojo Vilniaus vaizdeliai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Gediminas Pranckūnas, parodos „Nykstanti idilė. Kaimiškojo Vilniaus
vaizdeliai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Gediminas Pranckūnas, parodos „Nykstanti idilė. Kaimiškojo Vilniaus vaizdeliai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Emilija Petrauskienė, parodos „Sidabro sodas / Tulpės“ fragmentas. D. Mikonytės nuotr.
Emilija Petrauskienė, parodos „Sidabro sodas / Tulpės“ fragmentas. D. Mikonytės nuotr.
Emilija Petrauskienė, parodos „Sidabro sodas / Tulpės“ fragmentas. D. Mikonytės nuotr.
Emilija Petrauskienė, parodos „Sidabro sodas / Tulpės“ fragmentas. D. Mikonytės nuotr.
Emilija Petrauskienė, parodos „Sidabro sodas / Tulpės“ fragmentas. D. Mikonytės nuotr.
Emilija Petrauskienė, parodos „Sidabro sodas / Tulpės“ fragmentas. D. Mikonytės nuotr.
Marija Martinaitytė

Rytojaus atsiminimų fragmentai

Sylvios Plachy fotografijų paroda „Kada bus rytojus“ Radvilų rūmų dailės muziejuje

Kaip užfiksuoti rytojui (o gal rytojų)? Po pasaulį keliaujanti ir į Vilniuje esančius Radvilų rūmus atvykusi vengrų kilmės JAV fotografės Sylvios Plachy paroda „Kada bus rytojus“ (kuratorė Gabriella Csizek) bando į tai atsakyti. Iš pirmo žvilgsnio paroda atrodo šiek tiek chaotiška – tvarkingai sukabintos fotografijos nekuria tolygaus ar chronologinio pasakojimo, nebando supažindinti su konkrečiomis vietomis ar asmenimis (nors jie labai dažnai pažįstami), o ir juodų rėmelių jūroje fragmentiškai sušmėžuoja balta spalva. Tačiau čia ir nebandoma sukonstruoti kokios nors labai logiškos vizualinės sekos: parodant Sylvios Plachy gyvenimo atsiminimų nuotrupas, mums leidžiama susipažinti su autorės asmenybe ir tuo, kaip ji matė supantį pasaulį.

Sylvios Plachy fotografijų parodos „Kada bus rytojus“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Sylvios Plachy fotografijų parodos „Kada bus rytojus“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Sylvios Plachy fotografijų parodos „Kada bus rytojus“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Sylvios Plachy fotografijų parodos „Kada bus rytojus“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Sylvios Plachy fotografijų parodos „Kada bus rytojus“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Sylvios Plachy fotografijų parodos „Kada bus rytojus“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Sylvios Plachy fotografijų parodos „Kada bus rytojus“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Sylvios Plachy fotografijų parodos „Kada bus rytojus“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Sylvios Plachy fotografijų parodos „Kada bus rytojus“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Sylvios Plachy fotografijų parodos „Kada bus rytojus“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Sylvios Plachy fotografijų parodos „Kada bus rytojus“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Sylvios Plachy fotografijų parodos „Kada bus rytojus“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Sylvios Plachy fotografijų parodos „Kada bus rytojus“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Sylvios Plachy fotografijų parodos „Kada bus rytojus“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Sylvios Plachy fotografijų parodos „Kada bus rytojus“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Sylvios Plachy fotografijų parodos „Kada bus rytojus“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Marija Martinaitytė

Už blizgesio, paskui žiburius

Paroda „Žiūrintys į horizontą“ Prospekto galerijoje

Gal jau pasigedote noro pajusti dešimtojo dešimtmečio nostalgiją? Gal norite atrasti ją iš naujo? Prospekto galerijoje vyksta keturių fotografų – Arturo Valiaugos, Alfredo Simonavičiaus, Virgilijaus Usinavičiaus-Augulio ir Ingridos Umbrasaitės – paroda „Žiūrintys į horizontą“, joje fotografai atsigręžia į XX a. paskutinio dešimtmečio savo nuotraukų archyvus, kurie nukelia į tuometinius grožio konkursus ir kitus įvairius ano meto re(n)ginius. O jei šie vaizdai nepakuteno atminties užkaborių, galbūt paveiks prieš kamerą perpozuojančių modelių bandymai patekti ant žurnalų viršelių?

Arturas Valiauga, Alfredas Simonavičius, kontrolinis atspaudas iš 10-to dešimtmečio archyvo „Miss Photo Baltic“. 2020 m.
Arturas Valiauga, Alfredas Simonavičius, kontrolinis atspaudas iš 10-to dešimtmečio archyvo „Miss Photo Baltic“. 2020 m.
Alfredas Simonavičius, Arturas Valiauga, studijoje iš 10-to dešimtmečio archyvo „Miss Photo Baltic. 2020 m.
Alfredas Simonavičius, Arturas Valiauga, studijoje iš 10-to dešimtmečio archyvo „Miss Photo Baltic. 2020 m.
Arturas Valiauga, Alfredas Simonavičius, kontrolinių atspaudų raštai iš 10-to dešimtmečio archyvo „Miss Photo Baltic“. 2020 m.
Arturas Valiauga, Alfredas Simonavičius, kontrolinių atspaudų raštai iš 10-to dešimtmečio archyvo „Miss Photo Baltic“. 2020 m.
Alfredas Simonavičius, iš 10-to dešimtmečio archyvo. 2020 m.
Alfredas Simonavičius, iš 10-to dešimtmečio archyvo. 2020 m.
Ekspozicijos fragmentas iš projekto „Žiūrintys į horizontą“.  2020 m. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas iš projekto „Žiūrintys į horizontą“. 2020 m. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas iš projekto „Žiūrintys į horizontą“.  2020 m. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas iš projekto „Žiūrintys į horizontą“. 2020 m. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas iš projekto „Žiūrintys į horizontą“.  2020 m. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas iš projekto „Žiūrintys į horizontą“. 2020 m. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas iš projekto „Žiūrintys į horizontą“.  2020 m. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas iš projekto „Žiūrintys į horizontą“. 2020 m. M.K. nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas