7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Paliekant postresinę būseną

Vytauto Viržbicko paroda „Mirtinose mintyse“ galerijoje „Vartai“

Monika Valatkaitė
Nr. 20 (1257), 2018-05-18
Dailė

Prancūzų filosofo René Descartes’o visiems žinomas teiginys – „Mąstau, vadinasi, esu“ išreiškia, kad mąstymo procesas padaro žmones gyvus. Tačiau ši frazė yra sulaukusi daug ją polemizuojančių, inversiškų modifikacijų. Viena – „mąstau, vadinasi, negyvenu“ oponuoja tuo, kad egzistenciniai klausimai dėl baimės (išlikti) neretai sukausto žmogų, priverstą užsidaryti galvoje ir nebefunkcionuoti įgyjant patirtį per sąveiką su fiziniu pasauliu. Apie kūną paralyžiuojančią būseną, kai norisi susisukti į embriono pozą destruktyvioje realybėje, pasakoja jaunosios kartos skulptorius Vytautas Viržbickas parodoje „Mirtinose mintyse“.

Kertinė ekspozicijos ašis – apmąstymų sukeltas negatyvus jausmas, viena vertus, atskleidžiamas parodos pavadinime vietininko linksniu, kuris referuoja į užsisklendimą. Nors tai gali būti interpretuojama kaip kovingas užsispyrimas, neatmetamas priešingas aiškinimas – pasidavimas paveiktas aplinkos spaudimo arba asmeninių fobijų. Būtent raktažodis „mirtinose“ sufleruoja, kad mintys – spąstai: kam atsitiktinumo pelėkautai, kam rizikos vilkduobė, o kam buvimas viename kambaryje su voru. Pusiausvyra tarp kraštutinumų „viskas arba nieko“ lemia skirtingą įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą.

Nors parodos autorius teigia, kad kūriniais reflektuoja klasių pasiskirstymą tarp užimančio aukštą poziciją individo ir, Viržbicko žodžiais tariant, „(...) baltųjų Porsche džipų dūmų uostytojo“, susidaro įspūdis, kad parodoje apskritai reikšmingesnė ne materialinės žmogaus padėties, o veiksnumo sociume opozicija. Veiklus, drąsus vs pasyvus, baimingas. Akistatos dualizmas renkantis tarp saugumo ir rizikos pozicijų juntamas kontrastingu ekspozicijos išdėstymu dviejose „Vartų“ galerijos patalpose.

Viena jų apipavidalinta baltai ir išlaikiusi atgauto antro kvėpavimo pojūtį erdvėje tarp organinio medžiagiškumo (medžio, kailio) kūrinių. Antroji – tankiai apstatyta, įspraudžianti į kampą juodomis sienomis bei plastiku apdangstytų kūrinių su dominuojančiu tamsiu koloritu. Vienaip ar kitaip abi ekspozicijos dalis riša streso provokuojamas savisaugos instinktas, pasireiškiantis kaip neadekvati euforija arba stingdanti disforija, kai nebežinai, ar bandai sau padėti ir pagauti blusą uodegikaulio srityje, ar pakenkti žalodamasis, draskydamasis („Sumuštinis su pastangom ant abiejų pusių“, 2017). Išsamiau šios polemikos kontrastą atspindi metaforiškas kūrinys „Kad nenupūstų. Septynerių metų karalius“ (2018), pagamintas iš šuolio į aukštį karčių, kurios viduryje sujungtos nugalėtoją reprezentuojančia karūna, o viršuje viena karčių užbaigiama karaliaus juokdario kepure. Distancija tarp valdžios, pergalės simbolio ir pašaipos atributo nubrėžia tiesę tarp pasekmių, kai lazda buvo perlenkta (persistengimas) ir kai išliko elastinga (sustabdyta laiko). Kitaip tariant, tai tarpas per žingsnį nuo tremties į marginaliją ir sėkmingai susiklosčiusios istorijos „Ilgai ir laimingai“.

Sunku nepastebėti ekspozicijoje išnykusio žmogaus. Parodoje menamas veikėjas egzistuoja kaip šmėkla. Tarp ekspozicijos objektų – gyvenimo dekoracijų, virstančių išnykusio žmogaus palikimu, personažas apčiuopiamas tik kūrinių pavadinimuose (benamis, karalius, Ofelija, autorius).

Parodos vaizduojamo naratyvo retrospektyvus tonas kai kuriais readymade’ais sudaro įspūdį apie numanomų įvykių priešistorę. Tuose pasibaigusiuose įvykiuose nesunku įsivaizduoti stresines situacijas, kurių metu kūną išmuša karščio banga, iš serijos „paslydau, bet nepargriuvau“. „Suolas benamiui“ (2016) – istorija apie vyrą, po drabužiais pasikaišiusį laikraščių, miegantį žvarbią naktį autobuso stotelėje, kur pravažiuos transporto priemonė, kelyje patirsianti avariją, ir išpleišijusios padangos („Problemijos“, 2018) liks tik įvykio kelyje liudininkės, kai nepaklusnus vairas draskėsi vairuotojo delnuose, nes sprogus padangai automobilį sumėtė. Šuolio į aukštį kartis – atotrūkis nuo žemės, išsilenkusiu stuburu persisveriant per kliūtį. Visa tai – gyvenimas tarp „išvengti“ ir „patirti“. Kartu ir aliuzija į gyvenimo, kaip teatro, alegoriją. Šios alegorijos įspūdį sustiprina parodos anotaciją parašiusios Monikos Kalinauskaitės mintis, įvardijanti parodos erdvę kaip rekvizitų sandėlį.

Baimės kaustomos mintys primena termitus medienoje. Kuo didesnė jų kolonija, tuo trapesnė darosi per invaziją užgrobiamo objekto (žmogaus ar daikto) struktūra. Nors išoriškai forma atrodo nepakitusi, vidus tuštėja, menksta. Patyrus (ne)sėkmę vis komplikuotesnis arba strategiškesnis tampa judėjimas, pervertinant kiekvieną išorinį elementą, – tas, į kurį įeina kūnas (judėjimas į priekį), ir tas, kuris įeina į kūną (svetimybės prisilietimas). Žmogus po streso tampa nestabilus – virsta į savo paties dūmus („Pokyčių vėjelis“, 2018), kuriuos oro sūkuriai prispaus prie naujo pamato kaip nusėdančius suodžius, sugrįžtančius į žemę lietaus lašus, skatinančius dygti iš naujo arba išsisklaidančius laike ir erdvėje kaip niekad nė nebuvusius.

 

Paroda veikia iki gegužės 18 d.

Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.