7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Pasakyk, kas tavo draugai, pasakysiu, kas tu

Monika Valatkaitė
Nr. 25 (1262), 2018-06-22
Polemika
Paroda „<35“, nuotr. Vyto Nomado
Paroda „<35“, nuotr. Vyto Nomado

Suprasti, kas esi, padeda aplinkos stebėjimas. Kad ir kokioje terpėje suktumeisi, didumą jos sudaro bendraamžiai – klasės draugai, aukštųjų mokyklų bendruomenė, bendradarbiai. Nagrinėdamas juos, iš tiesų filtruoji save. Pagal tai, su kuo sutinki ir kam prieštarauji, visų pirma dėliojiesi savo asmenybės pamatus, kurie vėliau leidžia suvokti, kokiais akmenimis grįstą gyvenimo kelią rinktis. Taip pat ir pats kitiems tampi atitinkamu matu suprantant save. Ilgainiui aplinkos įvairovė kinta ir darosi vis labiau koncentruota, susijusi su tais, kurie turi bendrus interesus. Suvokti konkretesnę savo kartos aplinką – jaunųjų Lietuvos menininkų lauką – sumanė skulptorė Greta Skamaročiūtė ir meno istorikė Karolina Rimkutė. Surinkti įvairūs statistiniai duomenys turėtų vaizduoti šios kartos portretą. Kur link krypsta Lietuvos menas, kokie yra jos menininkai ir kaip jie save formuoja.

Lietuvoje pagal amžiaus kriterijų jaunųjų menininkų grupei priskiriami autoriai iki 35 metų. Todėl dabartinį jaunųjų menininkų, dalyvaujančių parodose, priklausančių sąjungoms bei kurių kūrinius įsigiję muziejai ir fondai, branduolį sudaro autoriai gimę nuo 1983 iki 1995 m. Būtent šis laiko intervalas dabartinę Lietuvos jaunųjų menininkų kartą paverčia unikalia. Svarbiausia ypatybė, formavusi šią kartą, yra istorinių įvykių laiko kilpos, į kurias pateko skirtingais metais gimę menininkai. Vidinė šios kartos skirtis atsiranda dėl gyvenimo pradžios okupuotoje ar vėliau nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Vaikystėje būsimieji menininkai turėjo nevienodas prieigas prie Vakarų pasaulio ir jo kultūros. Jų pasaulėžiūra formavosi keičiantis socialiniam kontekstui. Tad įgyti skirtingos patirties pėdsakai neretai atsispindi menininkų kūryboje kaip savęs, savo šaknų paieškos naujoje politinėje valstybės situacijoje. Arba kaip išskirtinai tam laikmečiui būdingų savybių ir atributų refleksija. Viena vertus, ar menininkai įsisąmonino prisiminus apie Lietuvos nepriklausomybės atgavimą ir tuo metu staiga pasikeitusį jos ryšį su išoriniu pasauliu, ar ne, skiria šios grupės narius. Antra vertus, laisvės privilegija yra šios kartos tarpusavio artimą ryšį sukuriantis bruožas. Nors laisvė – dominuojantis laikotarpio sandūroje įvykęs pokytis – įsivyravo skirtingame menininkų brendimo nuo vaikystės iki paauglystės amžiuje, vis tik apima visą grupę, kuri save aktyviai realizuoja dabar ir virsta atkurtos Lietuvos istorijos atskaitos tašku ateities kartoms.

Baigę studijas šios kartos jaunuoliai pateko į tarpsnį, kai vieni pirmųjų nepriklausomai, t. y. be „paskyrimo“, rinkosi kur ir kokias šaknis įleis, o gal priešingai – nuolat judės. Bendrame visos šios kartos paveiksle pastarųjų metų stojimai į Lietuvos aukštąsias mokyklas rodo tendenciją, kad menų krypties studijos vis dar suteikia asmenybei unikalumą, kadangi jas iki šiol renkasi nedaugelis – iki 5% stojančiųjų[1]. Dauguma būsimųjų vizualiojo meno atstovų Lietuvoje įgyti išsilavinimą apsisprendžia Vilniaus dailės akademijoje (VDA). Iš pastarosios institucijos rengto tyrimo[2] apie 2012–2016 metais bakalauro ir magistro studijas baigusių studentų veiklą, matyti, kad apie 84% absolventų tęsia karjerą pagal specialybę. Visgi VDA (ir, be abejo, kitas menų krypties studijas siūlančias aukštąsias mokyklas) sudaro ne tik vaizduojamojo, bet ir taikomojo meno katedros. Todėl nesunku įsivaizduoti, kad dauguma pagal specialybę dirbančių absolventų yra susiję būtent su taikomuoju menu ar praktinio realizavimo specialybėmis (dizainu, architektūra, scenografija ir pan.). Be kita ko, šių specialybių absolventų įdarbinimą fiksuoti lengviau nei vaizduojamojo meno. Kadangi pirmieji dažniau realizuoja save radę vietą po saule – reklamos agentūrose, televizijos ir kino studijose, teatre, projektavimo įmonėse ir pan. Tapytojai, skulptoriai tik ilgalaikėje perspektyvoje prieina etapą, kuomet gali gyventi iš kūrybos.

Taigi įvertinti vizualiųjų menų absolventų karjeros įsitvirtinimą dėl specialybės specifiškumo keblu. Jaunystėje jis tinkamiausiai atsiskleidžia per reikšmingą kriterijų, menininkus paverčiantį menininkais. Tai dalyvavimas profesionaliose parodose. Daugiau nei 430 jaunųjų Lietuvos menininkų per 2015–2017 metus surengė bent vieną personalinę (26%) ar dalyvavo bent vienoje grupinėje (84%) parodoje svarbiausiose Lietuvos didžiųjų miestų galerijose[3]. Tarp jaunųjų menininkų dominuojant pasirodymams grupinėse parodose tiek kartu su vyresniąja karta, tiek su bendraamžiais kolegomis, išryškėja vyraujančios dabartinių jaunųjų menininkų kartos pavardės. Tai – Povilas Ramanauskas, Rosanda Sorakaitė, Eglė Ulčickaitė, Milda Gailiūtė, Petras Lincevičius, Robertas Narkus ir Ignas Gleixner. Pastarieji menininkai dalyvavo 5-iose ir daugiau grupinių parodų per tris praėjusius metus. Tarp jų minimas pirmasis trejetas išsiskiria kaip apskritai produktyviausios savo laikmečio figūros, mat šie menininkai tiek autorinėse, tiek grupinėse parodose per tą patį trijų metų laikotarpį dalyvavo daugiau nei 10 sykių. Visgi šios pavardės kiek keičiasi žvelgiant į autorinių parodų statistiką tuo pačiu laikotarpiu. 3 ir daugiau jų pristatė Povilas Ramanauskas, Rosanda Sorakaitė, Julija Pociūtė, Andrius Zakarauskas, Julija Linkutė, Algirdas ir Remigijus Gataveckai. Tačiau galvojant, kad iš tokios masės jaunųjų menininkų, bandančių lipti į ringą, intensyviausiai pasirodo tik iki 2,5% jų, galima suvokti, kokia tai konkurencinga sfera ir kaip reikalinga asmeninė valia judėti į priekį.

Paroda „<35“, nuotr. Vyto Nomado

Šią kartą, be abejo, formavo ir globalaus masto reiškiniai. Amerikiečių rašytojai-istorikai Williamas Straussas ir Neilas Howe‘as sukūrė kartų teoriją, pasak kurios naujos kartos formuojasi kas dvidešimt metų. Skirtingų kartų pasaulio suvokimą ir juos vienijančius asmenybės bruožus formuoja skirtingų lygmenų kloduose vykstantys pokyčiai. Tai politiniai įvykiai, technologijų pažanga ir jos inkorporavimasis kasdieniame gyvenime bei kultūros permainos tiek globalioje, tiek lokalioje aplinkoje. Atsižvelgiant į Strausso ir Howe‘o pateiktą schemą, dabartinė Lietuvos jaunųjų menininkų karta priklauso vadinamajai Y kartai (gimusiai 1984–2003 m.). Žvelgiant iš globalios perspektyvos, tai karta, brendusi kompiuterizacijos ir interneto paplitimo laiku. Dėl šių pokyčių jų asmeninės savybės pasižymi veiklumu, ambicingumu, žingeidumu, įvaizdžio sureikšminimu, troškimu būti populiariais. Tai žmonės – kosmopolitiniai revoliucionieriai, neprisirišantys prie tradicijų, ieškantys savęs kitų kultūrų kontekste. Jie yra atviri naujovėms, bandymams. Šios priežastys lemia, kad visa Y karta apskritai nebijo rizikuoti, nes gyvena esamuoju laiku – čia ir dabar.

Nors menininkai visada pasižymėjo savybe eksperimentuoti kūryboje, dabartinėje jaunojoje jų kartoje šis simptomas ypač paūmėjęs. Autoriai varijuoja vaizduojamojo meno šakomis, kombinuoja jas su kitų sričių žiniomis ir atsiskleidžia įvairias būdais bei priemonėmis. Todėl santykinai daugiausiai jaunųjų menininkų Lietuvoje priklauso Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungai (LTMKS). Tarp visų narių jų yra net 20%, kai kitose sąjungose – Lietuvos dailininkų sąjungoje (LDS) ir Lietuvos fotomenininkų sąjungoje – jaunieji menininkai sudaro iki 5% narių dalį. Kita vertus, visoje LTMKS yra 115[4] narių – kiek daugiau, nei LDS yra vien tik jaunųjų menininkų (apie 70). Visgi, LDS nariams priklauso tiek taikomojo, tiek vaizduojamojo meno šakų atstovai, todėl LTMKS statistika šiuo atžvilgiu atskleidžia specifišką jaunųjų menininkų orientavimąsi konkrečia kryptimi.

Staigaus pasitenkinimo impulsą tarp visų Lietuvoje vykstančių parodų ir renginių, didžiausia tikimybė, kad suteikia kasmetinė meno mugė „ArtVilnius“. Patekimas į vieną didžiausių šalies meno renginių jauniesiems menininkams, o kartu ir Y kartos atstovams, orientuotiems į greitą rezultatą, turėtų kelti palaimą. Pastaroji pastaba yra nukreipta konkrečiai į paties renginio specifikos sukeliamą poveikį menininkui, o ne menininkų būdą. Iš tiesų tai nėra greitas rezultatas. Kadangi beveik visi Lietuvos jaunieji menininkai, tarp jų ir mugės dalyviai, turi meno specialybės išsilavinimą – tapyboje, skulptūroje ir pan., kurį įgyti užtrukta nuo ketverių iki šešerius metų. Tad papuolantys į staigų meno mugės dėmesio centrą[5] ilgai brandina savo idėjas ir kruopščiai kuria. Mugėje išvystame kitas Lietuvos jaunųjų menininkų įsitvirtinusias pavardes, nei dalyvaujančių įprastose parodose. Pastaraisiais metais „ArtVilnius“ mugėje kasmet buvo pristatomi jaunieji menininkai Paulius Šliaupa, Auksė Miliukaitė, Eglė Karpavičiūtė, Jonas Aničas, Kristina Ališauskaitė, Matas Janušonis, Raimonda Sereikaitė, Monika Dirsytė, Tauras Kensminas ir Vita Opolskytė.

Jaunųjų menininkų kūryba galerijos „Meno niša“ stende mugėje „ArtVilnius'18“, nuotr. iš „Meno nišos“ archyvo

Verta atkreipti dėmesį ne vien į dalyvavimo parodose statistiką, bet ir kitą menininkų karjeros etapą – patekimą į Lietuvos muziejus bei fondus. Tarp pastaraisiais metais vykusių pirkimų skirtingose įstaigose, kurios kolekcionuoja vaizduojamojo meno kūrinius valstybiniame ir privačiame sektoriuje, jaunųjų menininkų kūrinių viso buvo įsigyta iki 10%. Iš pirmo žvilgsnio toks santykis, rodos, nedidelis. Tačiau žvelgiant į paskiras institucijas, matyti, kad vienas valstybinis muziejus įsigijo bent 12-kos autorių darbus, iš kurių net 6 priklauso jaunųjų menininkų kartai. Tad, nors pastarųjų autorių kūrinių gyvenimas dar ankstyvoje stadijoje ir jie gausiai neeksponuojami meno ringe, visgi yra pastebimi ir įsimenami. Konkuravimas su vyresniąja karta vienoje iš institucijų sudaro įspūdį, kad jaunieji menininkai įstengia varžytis ir atsirasti Lietuvos dailės istorijos žemėlapyje bei jame įminti savo pėdsaką.

Suprantama, kad kaip ir visose srityse, ir apskritai visose gyvenimo situacijose, taip pat ir meno lauke iš visų trokštančių būti pagrindiniais didžiojo pasakojimo herojais pavyksta nedaugeliui. Bet kokiu atveju, panoraminiame jaunųjų Lietuvos menininkų kartos vaizde susidaro įspūdis, kad tai žmonės, kurie orientuoti į kokybinį, o ne kiekybinį darbo rezultatą. Vedini vidinių intencijų, jie kelia sau aukštus reikalavimus, kas atskleidžia atsidavimą pasirinktam gyvenimo keliui. Tarp produktyviausių savo kartos atstovų atsiradusios pavardės rodo išlaikomas pozicijas besiformuojančiose tendencijose ir būsimą įsitvirtinimą meno istorijoje. Tad jei jų situacija bendrame dabartinės Lietuvos dailės kontekste atrodo pasyvi, norisi įvertinti, kad daugelis jaunųjų menininkų sykiu derina daugybę veiklų. Studijas, darbą, iš kurio galėtų pragyventi realiuoju laiku, kūrybą, papildomas veiklas. Be kita ko, gyvena laikmetyje, kuris kupinas dėmesio blaškymo, greitos įvykių rotacijos, gausybės pagundų, atsiradusių dėl spartaus civilizacijos progreso ir atvirų kelių į pasaulį.   

Daugybė aplinkybių Lietuvos jaunuosius menininkus tiek pat suartina, kiek ir atskiria. Atsižvelgiant į kiekvieno individualų pasaulio suvokimą, asmenines vertybes, jie orientuoti į skirtingus tikslus. Dalies jų siekis – nuosekliai žymėti paukštelius prie įveiktų iššūkių, kylančių kopiant Olimpo kalno viršūnės link. Kitų – nuspausti akceleracijos pedalą ir žiūrėti, kas bus. Tačiau vienaip ar kitaip, ši karta jau pildo naują Lietuvos dailės istorijos skyrių.

 

 

[1] LAMA BPO (Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti) duomenys.

[2] Pateiktas 2016 m. Vilniaus dailės akademijos veiklos ataskaitoje.

[3] „Akademija“; „Artifex“; „AV17“; „Baroti“; „Grafo“; „Kauno fotografijos galerija“; „Kauno paveikslų galerija“; „KKKC“; „M art“; „Meno niša“; „Meno parkas“; „Naujoji Klaipėdos galerija“; „Nacionalinė dailės galerija“; „Pamėnkalnio galerija“; „Panevėžio dailės galerija“; „Parko galerija“; „POST“; „Šiaulių dailės galerija“; „Šiuolaikinio meno centras“; „Titanikas“; „Vartai“.

[4] LTMKS (Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga) oficiali svetainė. Žiūrėta 2018 06 22, interaktyvus: http://www.letmekoo.lt/about/

[5] Pastaraisiais metais „ArtVilnius“ skaičiuoja, kad meno mugę per keturias dienas kasmet aplanko nuo 18,5 iki 22,5 tūkstančių lankytojų.

Paroda „<35“, nuotr. Vyto Nomado
Paroda „<35“, nuotr. Vyto Nomado
Jaunųjų menininkų kūryba galerijos „Meno niša“ stende mugėje „ArtVilnius'18“, nuotr. iš „Meno nišos“ archyvo
Jaunųjų menininkų kūryba galerijos „Meno niša“ stende mugėje „ArtVilnius'18“, nuotr. iš „Meno nišos“ archyvo