Teatro anonsai
Aistė Šivytė
Vilties žmogus
„Mount Average“ festivalyje „Sirenos“
2015 m. po ilgų diskusijų ir abejonių Vilniuje nuo Žaliojo tilto buvo nukeltos sovietinės skulptūros. Keturios skulptūros, vaizduojančios ideologinius motyvus – „darbo liaudies“ ir raudonosios armijos kareivių poras, pačiame miesto centre išstovėjo net dvidešimt ketverius metus po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Daiva Šabasevičienė
Iš patirčių saugyklos
Spektaklis „Lengvi dalykai“ festivalyje „Sirenos“
Spalio 1 d. „Menų spaustuvėje“ parodytas į „Sirenų“ festivalio programą įtrauktas Olštyno miesto Stefano Jaraczo teatro spektaklis „Lengvi dalykai“, kurį režisavo Anna Karasińska, išties nesudėtingas. Režisierė pati parašė tekstą, sukurdama ne dramą, o šmaikštų pasakojimą apie dvi skirtingų kartų aktores, kurias vaidina Milena Gauer ir Irena Telesz-Burczyk. Spektaklyje daug kalbama, o kalbant pasigirsta ir įdomesnių pamąstymų.
Ignas Zalieckas
Kreipti žvilgsnį į vertingus dalykus
Pokalbis su režisiere Kotryna Siaurusaityte
Režisierė Kotryna Siaurusaitytė sukūrė spektaklius „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“ (Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras (JMDT), 2022), „Apsiaustas“ (JMDT, 2021), „Mažasis princas“ (JMDT, 2019), „Pašnekesiai mėnesėtą naktį“ (JMDT ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2019). Taip pat buvo režisierių asistentė statant spektaklius „Irano konferencija“ (rež. Aleksandras Špilevojus, JMDT, 2020), „Fossilia“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (2023) ir kt.
Agnė Zėringytė
Leisti kūriniui skleistis
Pokalbis su dramaturge Virginija Rimkaite
Dramaturgė Virginija Rimkaitė parašė pjeses „Virimo temperatūra 5425“ (2016) ir „Patina“ (2018). Taip pat sukūrė spektaklių „Virginia Wolf“ (rež. Gintarė Radvilavičiūtė, Balstogės lėlių teatras, 2019), „Namai“ (rež. Aušra Bakanaitė, Klaipėdos lėlių teatras, 2019), „NO FAKE*“ (rež. Tadas Montrimas, „Sirenos“, 2020), „Istorijos iš „Fluxus“ dėžutės“ (rež. Radvilavičiūtė, Klaipėdos lėlių teatras, 2021), „Pasirinkimas“ (rež. Radvilavičiūtė, Vilniaus teatras „Lėlė“, 2022) ir kt. dramaturgiją.
Ieva Tumanovičiūtė
Reiklus žiūrovas
„Apmąstant omarą“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
Įsivaizduoju, kaip žmogus, sparčiu žingsniu lenkdamas Kaziuko ar kokios kitos Vilniaus mugės, nusidriekusios Gedimino prospektu, palapines, tikisi kuo greičiau, kol dar riebaluose kepinamo maisto kvapas neįsigėrė į drabužius, pasislėpti nuo minios šurmulio Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT). Jis viliasi atvangos sielai, grožio, poezijos, bet pataiko į dar vieną šiurkščią mugę. Šįkart į raudonos ir mėlynos, JAV vėliavos spalvų Omarų festivalį. Prieš spektaklį jam siūloma užkąsti sumuštinių, o scenoje pasitinka ne tik ryškios šviesos, spalvos ir triukšmai, bet ir viktorina su žiūrovais, prizai, Omarų festivalio emblema, plastikiniai vėžiagyviai, languota klijuote užklotas stalas, animacinių filmų humoras, džinsais ir raudonais festivalio marškinėliais vilkintys aktoriai bei visas kitas mugės kičas.
Miglė Munderzbakaitė
Nesitikint laimingos pabaigos
„Audra“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre
Naujasis teatro sezonas Lietuvoje prasidėjo nuo neįprasto, gal net kiek perteklinio dėmesio vienam didžiųjų Vilniaus teatrų, tiksliau – jo šūkiui, sulaukusiam klausimų ir diskusijų. Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), konstatuodamas „Keičiasi ne dramos, o mes“, prisilaikė saugesnės ir subtilesnės pozicijos, kartu akcentuodamas repertuarui keliamus tikslus, apimančius klasikos ir avangardo pastatymus.
Rengėjų inf.
„Vileišio 18“ rudenį pasitinka burdamos skirtingus, jaunus ir nepriklausomus scenos meno kūrėjus
Vilniaus senasis teatras
Režisierė Monika Klimaitė: „Meilė yra svogūnas – turi labai daug sluoksnių“
