Teatro anonsai
NKDT inf.
Režisierius Aleksandras Špilevojus premjerą „Kai mes būsim jauni“ kuria su Kauno dramos teatro legendomis
Vilniaus teatras „Lėlė“
700 metų – per vieną valandą. Pokalbis su aktoriumi ir režisieriumi Pauliumi Tamole
Agnė Zėringytė
Per rašymą nupasakoti būvį
Pokalbis su rašytoja Vaiva Grainyte
Vaiva Grainytė – rašytoja, poetė ir dramaturgė, dirbusi su tarpdisciplininiais teatro žanrais, prisidėjusi prie performansų, radijo spektaklių ir teatro adaptacijų sukūrimo. Kelių skirtingų žanrų knygų autorė, neseniai išleidusi dvikalbį romaną „Rožės ir bulvės / Roses and Potatoes“. Du garsiausi darbai – kartu su menininkėmis Lina Lapelyte ir Rugile Barzdžiukaite sukurtos šiuolaikinės operos „Geros dienos!“ („Operomanija“, 2011) ir „Saulė ir jūra“ (2017), už kurias autorės pelnė pripažinimą tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.
Ingrida Ragelskienė
Tabula rasa reiškinys šiuolaikiniame teatre
Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Sibiro haiku“
Spalio 20 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) Mažąją salę užplūdo, anot vieno klasiko, patys dėkingiausi, labiausiai atliepiantys ir ypač ekspansyvūs žiūrovai. Gal vertinant premjerinį režisieriaus Augusto Gornatkevičiaus spektaklį 8–12 metų vaikams „Sibiro haiku“ cituoti Konstantiną Stanislavskį atrodo labai senamadiška, vis dėlto norisi jaunajam režisieriui užduoti klausimą: tai kur ir kodėl dingo šiame tikslinei žiūrovų amžiaus grupei skirtame scenos kūrinyje būtent ekspansyvumas? Priminsiu, kalbama apie lyg ir natūraliai tokio amžiaus vaikams būdingą smarkumą, nesantūrumą, visišką nesusikaustymą ir net savotišką nesusivaldymą, nebuvimą įspraustiems į rėmus, nepaklusimą standartinėms elgesio ir reakcijų schemoms.
Greta Vilnelė
Žiūroviškas ir tuo besimėgaujantis
Jo Strømgreno „Feromonai“ Juozo Miltinio dramos teatre
Po premjerų gausaus praėjusio Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro (JMDT) sezono naujajame jų ne tiek daug, tačiau jos vertos ne mažiau dėmesio. Antroji šio sezono premjera, įvykusi spalio 21 ir 22 d., seka Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos valstybinių teatrų tendencija kviestis užsienio režisierius. Spektakliu „Feromonai“ norvegų režisierius ir choreografas Jo Strømgrenas su Miltinio teatro trupe išreiškia siekį atgaivinti melodramos žanrą. Tai trečiasis režisieriaus pastatymas Lietuvoje ir antrasis šiais metais: Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jis sukūrė šokio spektaklį „Durys“ (2018) ir komediją „Ruletė“ (2023).
Ieva Tumanovičiūtė
Arti aktorių
„Dviejų Korėjų susijungimas“ Vilniaus senajame teatre
Išeiti iš spektaklio šypsantis – vienas iš variantų, kaip teatras gali paveikti žiūrovą, apvalydamas jį per juoką, suteikdamas palengvėjimą. Ne kiekvienai komedijai pavyksta prajuokinti nešiurkščiai ir skoningai. Pasitaiko, kad, daugumai kvatojant, kažkam nejuokinga arba krizena vienas, kai kiti tyli. Juokas parodo žiūrovo bendrystę su kūrėjais ir sėdinčiaisiais aplink – jis suartina su kitais. Nekomerciniame dramos teatre juokas – slidus dalykas, keliantis abejonę, ar kūrinys nėra tik pramoga, jei jau taip smagu. Kur yra riba ir koks humoras – geras? Tai nustatyti sunku, lengviau pajusti.
Ignas Zalieckas
Mintys tampa vis drąsesnės
Pokalbis su režisiere Greta Štiormer
Režisierė Greta Štiormer sukūrė spektaklį „L. yra. S.“ (Vilniaus mažasis teatras, 2023), „TikTok“ operą „Planeta Deluxe“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ir „Operomanija“, 2022), audiovizualinį performansą „Atšilimas“ (su Jūra Elena Šedyte ir Aiste Marija Stankevičiūte, 2021), audiovizualinį spektaklį „Pan Opticum: Collection of Curiosities“ (su Auste Urbanavičiūte ir Saule Gerikaite, 2020, LMTA Balkono teatras), spektaklį „Karalius Lyras“ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir „Meno fortas“, 2019), taip pat prisidėjo prie muzikinio performanso „Sporto grupė“ (idėja: Gabrielė Labanauskaitė, režisūrinė koncepcija: Gailė Griciūtė ir Viktorija Damerell, „Operomanija“, 2022) kūrimo.
Elvina Baužaitė
Krystiano Lupos teatro utopija
Knygos „Utopija. Laiškai aktoriams“ fragmentai
Lenkų teatro režisierius, scenografas, dramaturgas ir pedagogas Krystianas Lupa, pripažįstamas vienu iškiliausių Europos teatro menininkų, šių metų lapkričio 7-ąją pasitinka aštuoniasdešimtmečio jubiliejų. Šia proga verta priminti 2020 m. Lietuvoje išleistą jo knygą „Utopija. Laiškai aktoriams“ (iš lenkų kalbos vertė Živilė Pipinytė; Vilnius: „Teatro tekstų biblioteka“).
Ingrida Jankauskaitė
Daryti kaip negalima
Pokalbis su režisiere Saule Degutyte-Šiekšteliene
Režisierė Saulė Degutytė-Šiekštelienė kartu su Snieguole Dikčiūte 2004 m. įsteigė Stalo teatrą. Jame sukūrė per trisdešimt spektaklių, tokių kaip „Bebenčiukas ir Barbė“ (2004), „Eglė žalčių karalienė“ (2005), „Gimimo diena“ (2007), „Avinėlio kelionė“ (2010), „Pasaka apie karalius“ (2012), „Dangaus virėja“ (2016), „Kas pasaulyje g(a)ražiausia?“ (2018), „Sibiro haiku“ (2018), „Aplink pasaulį per vieną spektaklį“ (2019), „Rhesanium“ (2021) ir kt. Jaunimo teatre šiais metais pastatė spektaklį „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“.
