7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Teatro agentūros

Artėja Lenkų drama Vilniuje

Lapkričio 24-25 dienomis Vilniuje bus pristatyta lenkų dramaturgija: vyks pjesės skaitymas, diskusijos, paskaitą skaitys lenkų dramaturgas Piotras Gruszczyńskis, vyks teatro režisieriaus Grzegorzo Jarzynos režisuoto kino filmo „Mums viskas gerai“ peržiūra, taip pat bus pristatyta anglų kalba išleista lenkų dramaturgijos antologija ir pjesės „(A)pollonia“ vertimas naujajame „Teatro žurnale“. Visi renginiai – nemokami. 


Lapkričio 24 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Studijoje vyks Sebastiano Majewskio ir Andreaso Pilgrimo parašytos pjesės „Dešinys kairys su kulniuku“ skaitymas, režisuotas Kirilo Glušajevo. „Andreaso Pilgrimo ir Sebastiano Majewskio pjesė „Kairys dešinys su kulniuku“ – tai šių lenkų kūrėjų vadinamosios „Goebbelso trilogijos" antroji dalis, kurioje du Trečiojo Reicho propagandos ministro žmonos bateliai žaismingai papasakoja savo – ar veikiau savo šeimininkų bei juos supusios kultūrinės ir politinės terpės – gyvenimo istoriją nuo karo pabaigos iki pat radikalių dešiniųjų jėgų atgimimu paženklintos lenkų šiandienos, – pasakoja pjesės vertėjas Andrius Jevsejevas – be to, tai ryškus atspindys kur kas didesnio pastarojo dešimtmečio Lenkijos teatro visuotinio projekto, kurio esmė – scenoje apmąstyti, įvertinti ir reflektuoti skausmingas bei nevienareikšmiškas lenkų tautos XX a. istorines paradigmas, kurios, beje, itin artimos ir mūsų šalies istorinei patirčiai. 

Filmas „Mums viskas gerai“
Filmas „Mums viskas gerai“
LNDT inf.

Nauja LNDT 5 metų programa


Lapkričio pradžioje naują penkerių metų kadenciją pradėjo Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis. Konkursą užimti LNDT generalinio direktoriaus pareigas M. Budraitis laimėjo antrą kartą, Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui jis vadovauja nuo 2011 metų. 


Kultūros ministerijai pateiktoje naujoje penkerių metų programoje M. Budraitis išskyrė kelias prioritetines teatro veiklos sritis. Daugiausiai dėmesio bus skiriama jaunųjų teatro profesionalų ugdymui, lankytojų edukacijai, inovatyviems meniniams ir techniniams sprendimams teatre bei teatro pastato rekonstrukcijai.

 

D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Ars poetica

Jono Vaitkaus „Septynios gražuolės“ Lietuvos rusų dramos teatre

Poetinė klausa būdinga visai Jono Vaitkaus kūrybai. Šiandien, lietuvių teatrui besimaudant natūralistinių spektaklių kūdrose, vis sunkiau susikaupti sąlyginiams pastatymams su paslapčių pilnomis gelmėmis. Statyti pasaką suaugusiems, o jos amžinybę aktualizuoti iki nūdienos politinių įvykių – tai menininko akibrokštas pačiam sau. Vaitkus, pasirinkdamas ne tik sudėtingą, bet ir itin „nepatogų“ kūrinį, smarkiai rizikavo, bet su visa Rusų dramos trupe sukūrė vientisą spektaklio audinį pagal vieną iš sudėtingiausių rašytinių šaltinių – XII a. persų literatūros šedevrą, Nizami Gandževi „Septynias gražuoles“.

Jau vien tikras Nizami vardas – Jamal ad-Dīn Abū Muḥammad Ilyās ibn-Yūsuf ibn-Zakkī – byloja apie tankmę, į kurią brendant reikia ne tik drąsos, bet ir profesinės išminties. Šiandien, kai Rytų pasaulis stumia į neviltį Vakarus, kai abipusės strėlės vis smarkiau sužeidžia ir kaimynus, Nizami skamba kaip taikdarys. Gal tai tik savęs apgaudinėjimas, – juk ne ką mažiau strėlių gali išprovokuoti vien autoriaus priskyrimas persams. Dėl spalvingo gyvenimo šiuo autoriumi dalijasi azerbaidžaniečiai, iraniečiai, tadžikai, kurdai.

scena iš spektaklio „Septynios gražuolės“. D. Matvejevo nuotr.
scena iš spektaklio „Septynios gražuolės“. D. Matvejevo nuotr.
Džiazo muzikantas Dominykas Vyšniauskas. D. Matvejevo nuotr.
Džiazo muzikantas Dominykas Vyšniauskas. D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Novopolskis (Nizami) ir Vladimiras Dorondovas (Šyda). D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Novopolskis (Nizami) ir Vladimiras Dorondovas (Šyda). D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Krulikovskis (Munziras) ir Vidmantas Fijalkauskas (Karvedys). D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Krulikovskis (Munziras) ir Vidmantas Fijalkauskas (Karvedys). D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Septynios gražuolės“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Septynios gražuolės“. D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Septynios gražuolės“. D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Septynios gražuolės“. D. Matvejevo nuotr.
LMTA inf.

LMTA Balkono teatras kurs naują legendą

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje atidaroma nauja erdvė – Balkono teatras. Kartu pradedamas ir naujasis akademijos teatro sezonas.

Lapkričio 11 d. 18 val. vyks oficialus Balkono teatro, įsikūrusio centriniuose LMTA rūmuose Gedimino prospekte, atidarymas. Vakaro metu bus pristatyta teatro veiklos programa, taip pat prisiminta jo istorija. Balkono teatras įsikūrė vietoje tuometinėje Lietuvos konservatorijoje įsteigto Mokomojo teatro, apipinto legendomis ir įkvepiančiais kūrybos pavyzdžiais. Čia savo profesinį kelią pradėjo daug garsių Lietuvos teatro kūrėjų. Po rekonstrukcijos teatre įrengta nauja scena, 120 sėdimų vietų žiūrovų salė, įsigyta vaizdo, šviesos, garso aparatūra. 

Parengė Rūta Jakimauskienė

Vilniaus mažasis teatras rengiasi premjerai „Bedalis ir labdarys“

Lapkričio 11 ir 12 d. Vilniaus mažajame teatre premjera – „Bedalis ir labdarys“. Spektaklis, kurį režisuoja Gabrielė Tuminaitė, statomas pagal Paulinos Pukytės dialogų ir monologų knygą tuo pačiu pavadinimu.

Nors knyga apie emigraciją, spektaklio režisierė mano, kad jos tema – globalesnė. „Bedalis ir labdarys“ – tai kodinis pavadinimas. Bedaliai – tai  žmonės, kurie  ne ten gimę, ne taip užaugę, palikti, nepalytėti sėkmės, praradę namus, savo pagrindus, šaknis. Labdariai  yra geresnėse pozicijose. Vieni gyvena metro stotelėse, kiti – stikliniuose dangoraižiuose ir  tai yra graži mūsų pasaulio harmonija“.  Į bedalius ji prisipažįsta  žiūrinti kaip į  išdaigininkus, kaip į naminukus, gyvenančius dideliuose miestuose,  didelėse schemose.  „Jie sukuria daug darbo įvairioms institucijoms, komisijoms, o mes  norime juos palaikyti, pateisinti ir džiaugiamės, kai jie ardo tvarkingą biurokratinę sistemą“.  

L. Vansevičienės nuotr.
L. Vansevičienės nuotr.
LRDT inf.

„Septynios gražuolės“ Lietuvos rusų dramos teatre

Lapkričio 6, 8 d. Lietuvos rusų dramos teatre – Jono Vaitkaus premjera pagal viduramžių Persijos literatūros klasiko Nizami (Nizami Gandževi, 1140 – 1209 m.) eiliuotą kūrinį „Septynios gražuolės". Poema pasakoja apie persų šachą Bachramą ir jo septynias žmonas, įvairių kraštų princeses. Kiekvienai iš savo mylimų žmonų šachas Bachramas surentė po rūmus, kurių grožyje slypėjo ir pasaulio sandaros filosofiniai ženklai bei alegorijos.
Anot režisieriaus, Bachramui pasakojamos septynių gražuolių  pasakos savyje turi tam tikrą moralinį užtaisą: „Kodėl būtent tos pasakos? Kodėl jos akcentuoja vienokį ar kitokį nusidėjimą, nuodėmę, kitokią gėrio pusę? Matyt, poetas Nizami buvo neįtikėtino jautrumo menininkas, suteikęs haremui ne kolektyvinį veidą, o išskyręs kiekvieno žmogaus individualumą, santykius, nuoskaudas, lūkesčius, problemas.  Labai svarbu yra kiekvienam pereiti vidinius slenksčius, prieštaravimus, kliūtis, kovą su savimi ir dar kažkuo.“ 

 

Nuotrauka iš LRDT archyvo
Nuotrauka iš LRDT archyvo
Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė

Asmenininų teritorijų kaleidoskopas

Aušros Pukelytės spektaklis Valstybiniame jaunimo teatre

Valstybiniame jaunimo teatre pristatytas spektaklis „Teritorija“, kuriuo kaip režisierė debiutuoja teatro aktorė Aušra Pukelytė, mėgina jungti teatrą ir kino meną. Dramaturginiu pagrindu A. Pukelytė pasirinko iš kunigaikščių Oginskių giminės kilusio diplomato, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio XIX a. pradžioje parašytus „Priesakus sūnui“. Tokį laišką kunigaikštis rašė savo keturiolikmečiui sūnui Irenėjui, susiruošusiam vykti studijuoti į Italiją. Tai tėviški pamokymai, kaip reikėtų sūnui elgtis, kad taptų gerbiamu ir laimingu žmogumi. A. Pukelytė šiuos priesakus, kaip universalius, perkelia į šiuolaikinį kontekstą: juos gali ištarti bet kuris tėvas ir motina, išlydėdami jau subrendusį vaiką į platųjį pasaulį.

 

M.K. Oginskio tekste užrašyti ne tik konkretūs punktai „geriau (ne)daryk taip“, bet ir juos lydinčios filosofinės mintys mokslo, moralės, religijos ir kitais klausimais. Žodžiai jungiasi į jautrias, šiek tiek liūdesio palytėtas sakinių kompozicijas, tarsi tai būtų paskutiniai tėvo ištarti žodžiai. Spektaklyje lyriškąją priesakų plotmę, tėvišką meilę ir pagarbą sūnui perteikia kinematografinė pastatymo dalis. Ričardo Matačiaus režisuotose videoprojekcijose vaizduojamas jaunuolis (Augustas Gradauskas), su kuriuo tapatintis gali bet kuris jaunesnis spektaklio žiūrovas, susiduriantis su panašia tokio amžiaus žmogaus patirtimi – asmeninės teritorijos gynimu, savo išskirtinumo suvokimu, meile merginai, draugyste ir sudėtingu pereinamuoju laikotarpiu į suaugusiųjų pasaulį.

Aleksas Kazanavičius (Tėvas). S. Sirutavičiaus nuotr.
Aleksas Kazanavičius (Tėvas). S. Sirutavičiaus nuotr.
Dovilė Šilkaitytė (Motina). S. Sirutavičiaus nuotr.
Dovilė Šilkaitytė (Motina). S. Sirutavičiaus nuotr.
Dovilė Šilkaitytė (Motina), Aleksas Kazanavičius (Tėvas). S. Sirutavičiaus nuotr.
Dovilė Šilkaitytė (Motina), Aleksas Kazanavičius (Tėvas). S. Sirutavičiaus nuotr.
„Stalo teatro“ info.

Keturi Lietuvos istorijos epizodai

Lapkričio 8 d. „Stalo teatras“ kviečia vaikus nuo 4 metų ir jų tėvus į edukacinį spektaklį „Sekretai iš būtųjų laikų“. Prieš spektaklį organizuojama ekskursija „Mindaugas, Kazimieras, Barbora ir kiti“ po Vilniaus senamiestį.

Spektaklio režisierė Saulė Degutytė teigia: „Šiuolaikiniai vaikai nežino, kas yra „sekretai“. Mano vaikystės laikais mergaitės kurdavo „sekretus“ (paslaptis). Lauke, prie tvorelės, kur nelabai žmonės vaikšto, „paslaptingoje vietoje“ pražarstydavome žemę, padėdavome gražų, blizgantį saldainio popieriuką arba sudžiovintą gėlytę, o ant viršaus – stikliuką. Parodydavome geriausiai draugei, kuri turėdavo „paslapties“ niekam neišduoti. Deja, po kelių dienų kita mergaitė džiugiai šaukdavo: „O aš žinau, kur tavo „sekretas“!“ Taigi – išdavystė! Visai kaip Mindaugo laikais! Ne rožėmis klotas buvo didžiųjų valstybės vyrų gyvenimas...

 

„Sekretai iš būtųjų laikų“
„Sekretai iš būtųjų laikų“

Prancūzai. Reportažas pagal Proustą?

Krzysztofas Warlikowskis apie naują savo spektaklį

Spalio pradžioje Varšuvoje įvyko Krzysztofo Warlikowskio spektaklio „Prancūzai“ („Francuzi“) premjera. Spektaklio pagrindas – septyni Marcelio Prousto epopėjos „Prarasto laiko beieškant“ tomai. Juos teatro scenai kartu su režisieriumi adaptavo dramaturgas Piotras Gruszczyńskis. Vaidina Magdalena Cieliecka, Agata Buzek, Maja Ostaszewska, Ewa Dalkowska, Mariuszas Bonaszewskis, Maciejus Stuhras, Zbigniewas Malanowiczius, Jacekas Poniedziałekas ir kiti garsūs lenkų aktoriai. Pateikiame spektaklio programėlėje išspausdinto Warlikowskio ir Gruszczyńskio pokalbio fragmentus.

Scena iš Krzysztofo Warlikowskio spektaklio „Prancūzai“
Scena iš Krzysztofo Warlikowskio spektaklio „Prancūzai“
Scena iš Krzysztofo Warlikowskio spektaklio „Prancūzai“
Scena iš Krzysztofo Warlikowskio spektaklio „Prancūzai“
Scena iš Krzysztofo Warlikowskio spektaklio „Prancūzai“
Scena iš Krzysztofo Warlikowskio spektaklio „Prancūzai“
Scena iš Krzysztofo Warlikowskio spektaklio „Prancūzai“
Scena iš Krzysztofo Warlikowskio spektaklio „Prancūzai“
Sigita Ivaškaitė

Paslydimai ir istorijos

Klaipėdos jaunimo teatras pristato Pauliaus Ignatavičiaus spektaklį „Ledas“

Turiu prisipažinti, pati stebiuosi, kad tai – mano pirmasis tekstas apie Valentino Masalskio vadovaujamą Klaipėdos jaunimo teatrą. Nuo 2012 m. Klaipėdoje gyvuojanti trupė jau spėjo įsitvirtinti Lietuvos teatriniame kontekste, kaip ir susilaukti nemažai dėmesio iš kiekvieno, bent mažiausia dalimi susijusio su scenos menu. 2008 m. surinktas kursas iš pradžių tapo, atrodytų, dar viena jaunų aktorių trupe, bandančia atrasti savo vietą šalies rinkoje. Vis dėlto, priešingai nei kiti kolegos, jie sugebėjo išsilaikyti kartu ir sukurti savo teatrą bei pritraukti į jį kitų kūrėjų, žiūrovų ir meno vertintojų.

 

Susižavėti Klaipėdos jaunimo teatru labai paprasta. Tereikia bent kartą nuvykti į jų organizuojamą Jauno teatro dienų festivalį uostamiestyje, kad suprastum, kaip jie gyvena. Šiame teatre viskas daroma savo rankomis: ruošiami vaidmenys, statomi spektakliai, montuojama scena, rašomi pranešimai spaudai, spausdinami plakatai, dėliojami grafikai, pasitinkami svečiai ir taip iki begalybės. Jei kuriame nors spektaklyje nepamatysi ant scenos visų trupės aktorių, gali būti tikras, jog jie vis viena yra įtraukti ir dirba užkulisiuose. Žinoma, tokia bendruomeninio teatro forma pirmiausia yra V. Masalskio idėjų ir vadovavimo rezultatas.

Scena iš spektaklio „Ledas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 335  >>> Archyvas