7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LMTA inf.

LMTA inf.

Pristatoma knyga „Gyvenimas karaimų dainose“

Balandžio 23 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42) vyks muzikologės dr. Karinos Firkavičiūtės knygos „Gyvenimas karaimų dainose“ pristatymas. Knygą išleido Lenkijos karaimų sąjungos leidykla „Bitik“ ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Renginio pradžia 15 val.

 Karaimų bendruomenė Lietuvoje
Karaimų bendruomenė Lietuvoje
LMTA inf.

XX Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas

Balandžio 10, 11 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje rengiamas jubiliejinis 20-asis Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas. Charizmatiškosios tarpukario Lietuvos primadonos atminimui skirtame konkurse varžysis 14 jaunų solisčių. Prizinis fondas – 2000 eurų. Greta pirmąsias tris vietas užimsiančių laureačių bus skiriamas apdovanojimas už geriausią lietuvių liaudies dainos atlikimą.

Vincė Jonuškaitė-Zaunienė G. Bizet operoje „Karmen“. Konkurso archyvo nuotr.
Vincė Jonuškaitė-Zaunienė G. Bizet operoje „Karmen“. Konkurso archyvo nuotr.
LMTA inf.

Vilnių ir Kauną užlies Šiaurės ir Baltijos šalių folkloras

Vilnių ir Kauną balandžio 9–14 d. užlies Šiaurės ir Baltijos šalių tradicinė muzika. Lietuvos muzikos ir teatro akademija rengia tarptautinę konferenciją „NordTrad – Dainava 2019“, kurios dalyviai ne tik diskutuos teoriniais muzikinio folkloro klausimais, bet ir džiugins Lietuvos klausytojus Šiaurės ir Baltijos šalių tradicine muzika – seniausiomis ir šiuolaikinėmis jos gyvavimo formomis. Beveik visi „NordTrad – Dainava 2019“ renginiai yra atviri visuomenei ir nemokami.

 

„NordTrad“ yra tarptautinis tradicinės muzikos tinklas, jungiantis aštuoniolika Šiaurės ir Baltijos šalių aukštųjų mokyklų. Tinklo veikloje dalyvauja geriausi tradicinės muzikos atlikėjai ir puoselėtojai – dėstytojai ir studentai. Kasmet vis kitoje šalyje rengiama „NordTrad“ konferencija šiais metais vyks Lietuvoje, į mūsų kraštą atvažiuos apie 150 muzikantų. Žodis „Dainava“ pavadinime atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuva yra dainų kraštas.

LMTA archyvo nuotr.
LMTA archyvo nuotr.
LMTA inf.

Mūzos Rubackytės globojamo konkurso nugalėtoja – Elžbieta Liepa Dvarionaitė

Paskelbti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje kovo 19 d. vykusio II pianistų konkurso „Lisztofonija“ laureatai. Mūzos Rubackytės globojamą konkursą laimėjo jauna talentinga pianistė iš Vilniaus Elžbieta Liepa Dvarionaitė. Antrąją premiją pelnė Londone besimokanti jaunoji virtuozė Milda Daunoraitė, trečiąją – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentas Lukas Gedvilas.

„Lisztofonijos“ dalyviai ir žiuri nariai. LMTA. V. de Martino nuotr.
„Lisztofonijos“ dalyviai ir žiuri nariai. LMTA. V. de Martino nuotr.
Elžbieta Liepa Dvarionaitė. LMTA. V. Grecko nuotr.
Elžbieta Liepa Dvarionaitė. LMTA. V. Grecko nuotr.
Arūnas Zujus, Elžbieta Liepa Dvarionaitė, Rūta Rikterė. LMTA. V. Grecko nuotr.
Arūnas Zujus, Elžbieta Liepa Dvarionaitė, Rūta Rikterė. LMTA. V. Grecko nuotr.
Lukas Gedvilas. LMTA. V. Grecko nuotr.
Lukas Gedvilas. LMTA. V. Grecko nuotr.
Milda Daunoraitė. LMTA. V. Grecko nuotr.
Milda Daunoraitė. LMTA. V. Grecko nuotr.
Lukas Gedvilas, Milda Daunoraitė, Elžbieta Liepa Dvarionaitė. LMTA. V. Grecko nuotr.
Lukas Gedvilas, Milda Daunoraitė, Elžbieta Liepa Dvarionaitė. LMTA. V. Grecko nuotr.
„Lisztofonijos“ 2019 apdovanojimai. LMTA. V. Grecko nuotr.
„Lisztofonijos“ 2019 apdovanojimai. LMTA. V. Grecko nuotr.
Mūza Rubackytė. LMTA. V. Grecko nuotr.
Mūza Rubackytė. LMTA. V. Grecko nuotr.
LMTA inf.

Aktorius Darius Meškauskas: „Dabartinis jaunimas skiriasi nuo mano kartos“

„Džiaugiuosi, kad dabartinis jaunimas skiriasi nuo mano kartos jaunimo. Mes buvome galbūt pareigingesni, bet labiau suvaržyti. Šitie žmonės laisvesni“, – sakė aktorius, teatro pedagogas Darius Meškauskas per festivalio „LMTA Teatro dienos“ pristatymą.

Darius Meškauskas su studentais. M. Endriuškos nuotr.
Darius Meškauskas su studentais. M. Endriuškos nuotr.
LMTA inf.

Mūzos Rubackytės globojamas konkursas „Lisztofonija“ – virtuoziškumo testas atlikėjams

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje kovo 19 d. nuo ryto iki vakaro skambės briliantiniai Ferenco Liszto muzikos pasažai. Vienuolika jaunųjų fortepijono virtuozų varžysis garsios lietuvių pianistės Mūzos Rubackytės globojamame II pianistų konkurse „Lisztofonija“. O vakare, 19 val., geriausieji pasirodys laureatų ir diplomantų koncerte LMTA Didžiojoje salėje ir bus apdovanoti rėmėjų prizais.

Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
LMTA inf.

„Brangus žiūrove, viskas Tau!“ – kviečia festivalis „LMTA Teatro dienos“

„Brangus žiūrove, visa, ką mes kuriame, yra Tau“, – teigia vieni iš netrukus prasidėsiančio 5-ojo tarptautinio festivalio „LMTA Teatro dienos“ dalyviai. Kovo 14-24 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademija jau penktą kartą kviečia susipažinti su įdomiausiais jaunųjų kūrėjų metų darbais. Per 11 dienų bus parodyta 12 spektaklių ir performansų, kurių autoriai ir atlikėjai – ne tik Akademijos studentai, bet ir jau išgarsėję absolventai. O festivalio darbų geografija aprėpia Lietuvą, Suomiją ir Estiją.

LMTA inf.

LMTA sukurtas filmas – Italijos kino festivalio programoje

Į Bergamo kino festivalio (Italija) programą įtrauktas trumpametražis Klaudijos Matvejevaitės filmas „Paskutinė diena“, kurį ji 2017 m. sukūrė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Filmas paremtas Jaroslavo Melniko apysakų ir apsakymų rinkiniu „Rojalio kambarys“.

 

Kovo 9–17 d. vyksiantis 37-asis Bergamo kino festivalis K. Matvejevaitės filmą rodys specialioje trumpametražių filmų programoje „CILECT Prize 2018“, skirtoje Tarptautinės kino ir televizijos mokyklų asociacijos CILECT filmams.

Kadras iš Klaudijos Matvejevaitės filmo „Paskutinė diena“
Kadras iš Klaudijos Matvejevaitės filmo „Paskutinė diena“
LMTA inf.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija kviečia prisiminti Virgilijų Noreiką

Kovo 3 dieną sukanka metai, kai netekome įžymaus Lietuvos tenoro, profesoriaus Virgilijaus Noreikos. Ta proga Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir profesoriaus mokiniai kviečia į renginius, skirtus prisiminti garsųjį dainininką ir savo iškilų pedagogą. Kovo 2 ir 3 d. numatytos Šv. Mišios ir sakralinės muzikos koncertai Vilniaus arkikatedroje ir Babriškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje. Kovo 8 d. – Virgilijui Noreikai skirtas prisiminimų vakaras ir koncertas LMTA Didžiojoje salėje.

Virgilijus Noreika. 2017 m. D. Matvejevo nuotr.
Virgilijus Noreika. 2017 m. D. Matvejevo nuotr.
LMTA inf.

Mažoji paroda „Tarpukario Kaunas atvirukuose: iš LMA Vrublevskių bibliotekos fondų“

LMA Vrublevskių bibliotekoje iki vasario 15 d. veikia mažoji paroda „Tarpukario Kaunas atvirukuose: iš LMA Vrublevskių bibliotekos fondų“.

Parodoje eksponuojami 54 atvirukai, žymintys Kauno aplinkos motyvus, ryškius architektūros elementus, tapatumo su miestu akcentus. Tai senoji Kauno pilis, Mickevičiaus slėnis, Baltąja gulbe praminta miesto Rotušė, Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (Vytauto Didžiojo), Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia (Soboras), Pažaislio vienuolynas, Karo muziejus, Laisvės prospektas, Vilniaus gatvė, Kauno kunigų seminarijos rektorato rūmai (dabartiniai Kauno arkivyskupijos svečių namai), Lietuvos banko rūmai, Perkūno namas ir kt.

2019 m. paskelbti Laikinosios sostinės metais. Taip pat šiemet sukanka 100 metų, kai 1919 m. sausio 2 d. iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Lietuvos Vyriausybė, ir Kaunas de facto tapo Lietuvos Respublikos laikinąja sostine. Tarpukario Kaunas yra tiesiogiai susijęs su nepriklausomybės laikotarpio Lietuvos istorija, kultūra, tautine tapatybe. Tuo metu Kaunas buvo tapęs Lietuvos politiniu, kultūriniu ir mokslo centru. Iš skurdaus Rusijos imperijos miesto virto modernia to meto Lietuvos sostine.

Miestas buvo gyvas visomis prasmėmis. Kaunas tampa visos Lietuvos likimo kalviu. Laikinojoje sostinėje priimti valdžios sprendimai lėmė tolesnį Nepriklausomos Lietuvos gyvavimo kelią, tautiškumo puoselėjimą. Savo architektūriniu išskirtinumu, kultūros bei mokslo renginiais jis tampa pavyzdžiu kitiems miestams, o tuo metu Kaune sukurtas kultūros paveldas mums matomas ligi šiol.

 

Kaunas, 1930
Kaunas, 1930
  PUSLAPIS IŠ 7  >>> Archyvas