Lapkričio 11 ir 12 d. Vilniaus mažajame teatre premjera – „Bedalis ir labdarys“. Spektaklis, kurį režisuoja Gabrielė Tuminaitė, statomas pagal Paulinos Pukytės dialogų ir monologų knygą tuo pačiu pavadinimu.
Nors knyga apie emigraciją, spektaklio režisierė mano, kad jos tema – globalesnė. „Bedalis ir labdarys“ – tai kodinis pavadinimas. Bedaliai – tai žmonės, kurie ne ten gimę, ne taip užaugę, palikti, nepalytėti sėkmės, praradę namus, savo pagrindus, šaknis. Labdariai yra geresnėse pozicijose. Vieni gyvena metro stotelėse, kiti – stikliniuose dangoraižiuose ir tai yra graži mūsų pasaulio harmonija“. Į bedalius ji prisipažįsta žiūrinti kaip į išdaigininkus, kaip į naminukus, gyvenančius dideliuose miestuose, didelėse schemose. „Jie sukuria daug darbo įvairioms institucijoms, komisijoms, o mes norime juos palaikyti, pateisinti ir džiaugiamės, kai jie ardo tvarkingą biurokratinę sistemą“.