7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

LNDT inf.

Skelbiami LNDT dramaturgijos konkurso „Versmė“ nugalėtojai


Vasario mėnesį Lietuvos nacionalinis dramos teatras kvietė jaunuosius rašytojus, būsimus dramaturgus ir  visus, norinčius išbandyti savo jėgas tekstų scenai kūrime, siųsti paraiškas pjesių idėjų konkursui. Šių metų konkurso tema – mitas, iš viso buvo gauta 31 viena paraiška. Jas vertino ir laimėtojus rinko komisija, kurią sudarė prof. Leonidas Donskis, Rolandas Rastauskas, dr. Aušra Martišiūtė, dr. Jūratė Čerškutė ir dr. Gabrielė Labanauskaitė.


Kadangi, suskaičiavus balus, nuo trijų geriausių nedaug atsiliko dar du autoriai, iš viso buvo išrinkti net penki laimėtojai, o ne trys, kaip planuota konkurso pradžioje, tai – Dovilė Statkevičienė, Augustas Sireikis, Jevgenija Karpikova, Andrius Jevsejevas ir Virginija Rimkaitė. Konkurso laimėtojai vasarą bus pakviesti savo idėją plėtoti dirbant su lenku dramaturgu Piotru Gruszczyńskiu ir lietuviu rašytoju Sigitu Parulskiu. 


Pirmas kūrybinių dirbtuvių etapas vyks 2016 m. liepos mėn. Jame dalyvaus visi atrinktų pjesių idėjų autoriai ir trys ne konkursiniu būdu pakviesti dramaturgai: Birutė Kapustinskaitė, Mindaugas Nastaravičius ir Teklė Kavtaradzė. Jaunųjų dramaturgų sukurtų pjesių skaitymai numatomi 2016 m. lapkričio mėnesį „Versmės“ festivalyje. 
 

D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
LNOBT inf.

„Don Kichotas“ reikalauja meistriškumo ir emocijų

„Nacionalinės baleto trupės repertuare svarbu turėti klasikinių pastatymų“, – baleto „Don Kichotas“ premjerai skirtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Baleto meno vadovas Krzysztofas Pastoras. „Tokie baletai kaip „Don Kichotas“, „Žizel“, „Gulbių ežeras“ padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp klasikos ir šiuolaikinių, modernių pastatymų.“

 

Spektaklio premjera – jau šį savaitgalį, balandžio 29 ir 30 d.

 

„Don Kichoto“ choreografas Vasilijus Medvedevas – rusiškosios klasikos žinovas, įvairiuose kraštuose pastatęs daugelį senųjų, XIX a. sukurtų Mariuso Petipa baletų: „Korsarą“, „Bajaderę“, „Gulbių ežerą“, „Spragtuką“, „Esmeraldą“. Įdomu, kad „Don Kichotą“ Vilniuje patyręs choreografas stato pirmą kartą.

Kipras Chlebinskas „Don Kichoto“ repeticijoje. M. Aleksos nuotr.
Kipras Chlebinskas „Don Kichoto“ repeticijoje. M. Aleksos nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Užkoduotas muzikalumas

Gintaro Varno spektaklio „Oidipo mitas. Tėbų trilogija“ muzikos kaleidoskopas

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre balandžio 29 ir 30 d. įvyks spektaklio „Oidipo mitas. Tėbų trilogija“ premjera. Tai kūrinys pagal Sofoklio („Oidipas karalius“ ir „Antigonė“, iš senosios graikų kalbos išvertė Antanas Dambrauskas), Euripido („Foinikietės“, iš senosios graikų kalbos išvertė Mindaugas Strockis), Aischilo („Septynetas prieš Tėbus“, iš senosios graikų kalbos išvertė Ričardas Mironas) tragedijas ir Johno von Düffelio dramą „Oidipo miestas“ (iš vokiečių kalbos išvertė Mindaugas Strockis). Inscenizacijos autorius ir režisierius Gintaras Varnas, scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė, kompozitorė Onutė Narbutaitė. Spektaklyje vaidmenis kuria Valentinas Novopolskis, Arūnas Sakalauskas, Vytautas Anužis, Nelė Savičenko, Povilas Budrys, Vesta Grabštaitė, Saulius Balandis, Rimantas Bagdzevičius. Taip pat išvysime jauniausios kartos aktorius – Paulių Markevičių, Mantą Zemlecką, Jovitą Jankelaitytę, Dovilę Kundrotaitę, Arną Ašmoną, Marių Čižauską, Šarūną Zenkevičių ir kitus.

 

Antikinis žmogus įsivaizdavo, kad visas kosmosas skamba, tą skambesį padėjo suvokti Pitagoro teorijos. Muzika, tragedijoje pasiekusi savo raiškos viršūnę, mitams suteikdavo naują prasmę, padėdavo juos suprasti. Panašaus teksto ir muzikos santykio siekiama ir naujajame Gintaro Varno spektaklyje „Oidipo mitas. Tėbų trilogija“. Čia sintetinis kūrinio charakteris suformuojamas jungiant žodį su dainavimu, muziką su išraiškingu judesiu. Šis pirmapradis sinkretiškumas išauga iš muzikinių garsų. Aktyviai naudojant Onutės Narbutaitės muziką, kuriamas spektaklis, savo ritmine sandara artimas antikinės tragedijos principams, scenos jungiamos pagal muzikinės kompozicijos dėsnius.

Goda Dapšytė

Laikinoji teatro komuna

Festivalis „Jauno teatro dienos“ Klaipėdoje

Šiemet JTD festivalis koncentravosi ne į spektaklių programą, nors ji ir vainikavo savaitę trukusį renginį, o į keturias dienas vykusias kūrybines dirbtuves, skirtas profesionaliems aktoriams. Tad JTD rengėjai atviros atrankos būdu subūrė kelias dešimtis jaunų aktorių iš visos Lietuvos dirbti su penkiais režisieriais: Jonu Terteliu, Gildu Aleksa, Loreta Vaskova, Jeanu-Cyrilu Vadi (Prancūzija) ir Zacharu Chungurejevu (Rusija). O kad komandoms nieko netrūktų, kartu dirbo ir teatrologai Silvija Čižaitė-Rudokienė, Goda Dapšytė, Sigita Ivaškaitė, Kristina Steiblytė ir Andrius Jevsejevas. Šios Lietuvos teatrui neįprastos kūrybinės komandos rengėjų buvo įmestos į dar neįprastesnes aplinkybes: kas rytą visiems dalyviams susirinkus prie skelbimų lentos paaiškėdavo, kas su kuo dirbs, kurioje iš viešųjų erdvių teks dirbti (geležinkelio stotyje, prekybos centre, Laikrodžių muziejaus kiemelyje, Senajame turguje ar Kultūros fabrike) ir kokią temą tądien teks pusdienį nagrinėjus (pabėgėlių, Černobylio, atostogų ar ekologijos) pakaitomis pristatyti kolegoms ir Klaipėdos miestiečiams penkiolikos minučių trukmės pasirodymais. Po pasirodymų sekė išsamios diskusijos, rytais aktorių laukė vis kitokie praktiniai seminarai, o festivalio pabaigoje įvyko dvi teatrologo ir prodiuserio Audronio Liugos paskaitos. Be to, paraleliai visam šiam veiksmui Valentinas Masalskis ir Vidas Bareikis apsikeitė savo vadovaujamų aktorių kursų Klaipėdos universitete ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studentais ir padėjo pagrindus ilgalaikiam kūrybiniam bendradarbiavimui. Tai pirmas toks artimas šių aukštųjų mokyklų kontaktas ir norėtųsi tikėti, kad jis lems ir daugiau pokyčių.

Festivalio dalyviai. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Festivalio dalyviai. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Loretos Vaskovos režisuotas pasirodymas ekologijos tema. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Loretos Vaskovos režisuotas pasirodymas ekologijos tema. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Festivalio dalyviai. L. Butkevičiaus nuotr.
Festivalio dalyviai. L. Butkevičiaus nuotr.
Monika Meilutytė

Pasiaukojimo tema vs. formų įvairovė

„Laimingasis Princas“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Lietuvos nacionalinis dramos teatras ruošiasi premjerai Didžiojoje salėje – režisieriaus Gintaro Varno „Oidipo mitui“. Didžiąją premjerą jau „apšildė“ mažoji – balandžio 9 d. Mažosios salės erdvėje buvo pristatytas Gintaro Varno mokinio, dar tebestudijuojančio režisieriaus Povilo Makausko „Laimingasis Princas“. Kai dėstytojas imasi painių ir „masyvių“ senovės graikų mitų, jo mokinys renkasi kuklią XIX a. pasaką, parašytą labai nekuklaus airių rašytojo – Oscaro Wilde’o. Kuo ši pasaka scenoje galėtų būti aktuali ir įdomi šiandienos žiūrovui?

 

Wilde’o pasakoje auksu ir brangakmeniais žiba miesto aikštėje iškilusi Laimingojo Princo skulptūra, o, pavyzdžiui, Vilniaus katedros pašonėje stūkso niūraus metalo Gedimino paminklas. Pasakoje Princą aplanko Kregždžiukas, o paminklai Lietuvos miestuose neatsikrato balandžių. Pasakoje daug miesto gyventojų vos suduria galą su galu ir todėl Princas jiems išdalina save – savo auksinius šarvus, savo akis-brangakmenius. O šiandienos realybėje?..

Princas (Dovydas Stončius), Kregždžiukas (Arnas Danusas). D. Matvejevo nuotr.
Princas (Dovydas Stončius), Kregždžiukas (Arnas Danusas). D. Matvejevo nuotr.
Princas (Dovydas Stončius). D. Matvejevo nuotr.
Princas (Dovydas Stončius). D. Matvejevo nuotr.
Kregždžiukas (Arnas Danusas), Princas (Dovydas Stončius). D. Matvejevo nuotr.
Kregždžiukas (Arnas Danusas), Princas (Dovydas Stončius). D. Matvejevo nuotr.
Rengėjų inf.

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Dramokratija“ pristatė pjesių skaitymų programą

Šių metų festivalio šūkis - „Mūzos eina out“. Jaunieji dramaturgai tiki, jog įkvėpimas gali slypėti už kiekvieno kampo, tereikia paklaidžioti po savo miestą ir pavedžioti žiūrovus, tad festivalis džiaugiasi gausiu draugų būriu visame Vilniuje. „Dramokratija 2016“  skaitymai vyks Bukowski bare, SOHO klube, Downtown forest hostel & camping terasoje, Morning glory kavinėje, Swedbank terasoje, Profsąjungų rūmuose, ŠMC kavinėje. Pirmajame festivalyje pernai vyko verstų užsienio pjesių skaitymai. Šiais metais dramaturgai pristatys pačių rašytus kūrinius. Daugumai jų tai bus rašymo teatrui debiutas. Po kiekvieno renginio kūrėjai kvies žiūrovus į diskusijas.

 

Spaudos konferencija
Spaudos konferencija
Rengėjų inf.

Teatro sąjungoje - Rusų dramos teatro aktorių šeimyninis vakaras

Balandžio 18 d., pirmadienį, 18 val. Lietuvos teatro sąjungoje – ypatingas aktorių šeimynos vakaras. Rusų dramos teatro aktoriai Valentina Lukjanenko, Michailas Makarovas ir jų dukra aktorė Jekaterina Makarova kviečia į bendrą kūrybos vakarą „Teatro vingiai“.

 

Šeima
Šeima
Audronė Girdzijauskaitė

Tai ką vis dėlto švenčiam?

Teatras be teatro, arba Juozo Miltinio dramos teatre apsilankius

Ir aš kovo 18-ąją Juozo Miltinio dramos teatre buvau, teatro 75-ojo jubiliejaus minėjime dalyvavau, politikų aptakių kalbų apie teatrą klausiausi, priblokšta bejėgio reginio scenoje kelis kartus buvau bekylanti išeiti, tik – o kur eiti?! Į aikštę prie Miltinio paminklo? Dar kartą paskaityti virš įėjimo į teatrą kabančio absurdiško, agitpropo laikus primenančio transparanto apie Savčenko? Ar į bufetą nevilties apmalšinti? Taigi likau ir toliau vykdžiau numatytą ritualą – net prie prabangaus vaišių stalo buvau nuėjusi, nors nė vienas teatro žmogus vaišintis ar taurę pakelti nepakvietė... Sutikau kelis pažįstamus, visi tik gūžčiojo pečiais ir vienas kito klausinėjo: tai ką gi mes vis dėlto švenčiam? Ir ar švęsti yra ką? Bet apie viską nuosekliai, iš pradžių atsigręžiant į netolimą, o po to – ir į tolesnę praeitį.

Linas Zaikauskas. T. Stasevičiaus nuotr.
Linas Zaikauskas. T. Stasevičiaus nuotr.
„Lietaus dievas“. T. Stasevičiaus nuotr.
„Lietaus dievas“. T. Stasevičiaus nuotr.
Rengėjų inf.

Kelmės rajone – teatro festivalis vaikams ir jaunimui

Balandžio 11–15 d. Kelmės rajone vyks penktasis Nacionalinis teatrų vaikams ir jaunimui  ASITEŽO festivalis. Vieną didžiausių teatro renginių, skirtų jaunajai publikai, organizuoja jau 15 metų gyvuojanti, valstybinius teatrus ir nepriklausomas teatro trupes visoje Lietuvoje vienijanti asociacija ASITEŽAS. Šį kartą Kelmės krašte bus parodytas rekordinis skaičius spektaklių, į kuriuos tikimasi surinkti daugiau nei 2000 jaunųjų žiūrovų.


Festivalio tikslas – praturtinti regiono kultūrinį gyvenimą

„Festivalis vyksta ten, kur jo tuo metu labiausiai reikia“, – sako asociacijos įkūrėja ir prezidentė aktorė Violeta Podolskaitė. Jos iniciatyva festivaliai kiekvienąkart rengiami skirtinguose Lietuvos regionuose, taip pabrėžiant meninio ugdymo reikalingumą toliau nuo šalies didžiųjų kultūros centrų gyvenantiems vaikams. Tai, kad penktasis nacionalinis festivalis vyks Kelmėje, lėmė kelios aplinkybės: visai neseniai asociacijos narių gretas papildė Kelmės mažasis teatras, kuris tapo vienu iš svarbiausių savo krašto atstovų. Dėl šios priežasties Kelmės teatrui buvo patikėtas pagrindinio festivalio partnerio vaidmuo. 

 

„Sidabro medis“
„Sidabro medis“
Kristina Steiblytė

Dostojevskio popuri

Birutės Mar spektaklis Lietuvos rusų dramos teatre

Birutė Mar monoteatrą puoselėja jau daug metų. Dažniausiai, kad ir kokią literatūrą ar temą pasirinktų, ji koncentruojasi į jautrumą ir jausmingumą, ir taip yra papasakojusi ne vienos žinomos moters meilės ar kančios istoriją. Bet tapatintis jai teko ne tik su moterimis – bene įsimintiniausias pavyzdys yra Sofoklio „Antigonės“ pastatymas, kur aktorė-režisierė viena pati suvaidino visus pagrindinius veikėjus. Naujausiame savo darbe „Dostojevskio angelai“ Birutė Mar taip pat ėmėsi iššūkio manipuliuoti skirtingais personažais. Pasirinkusi penkis įvairių Fiodoro Dostojevskio tekstų veikėjus, aktorė pirmu asmeniu papasakojo trumpas jų istorijas.

 

Spektakliui pasirinkti personažai labiausiai susiję laukimo aspektu. Visi penki laukia: Nastenka – grįžtančio mylimojo, kunigaikštis Myškinas – žmogiško artumo, Stavroginas – atpirkimo, Grušenka – savo mylimojo ar bent nelaimingos meilės pabaigos, o paskutinis scenoje prabylantis berniukas iš „Berniuko prie Kristaus eglutės“ laukia šviesos ir gėrio, kurio šiame pasaulyje jam nėra. Visų penkių laukimo rezultatai skirtingi. Kaip skiriasi ir spektaklio žiūrovų naujos istorijos laukimas. Mat kelias minutes pasidžiaugus jausmingu ir iliustratyviu Nastenkos monologu, galima toliau džiaugtis jos istorija arba laukti kito monologo, tikintis, kad jis bus ne toks iliustratyvus. Ar tiesiog stebėti itin arti publikos vykstančias aktorės transformacijas (spektaklis rodomas Rusų dramos teatro Mažojoje salėje, tad galima matyti ir aktorės akis, ir trūkčiojantį skruostą).

D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 335  >>> Archyvas