7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Ingrida Ragelskienė

Ar jau nužudėte Tartiufą savyje?

Oskaro Koršunovo „Tartiufas“ Nacionaliniame dramos teatre

Rugsėjo 27 d. kartu su kitais teatro gurmanais pasižiūrėjusi Oskaro Koršunovo premjerinį spektaklį „Tartiufas“ tariausi sugalvojusi savotišką terminą – naujadarą: teatrinių bendraminčių terariumas. Šešis mėnesius reanimuotas LNDT projektas tą vakarą atrodė pakankamai žvalus, gyvybingas, netgi savotiškai patrauklus. Ar juokingas? Taip. Ar baugiai įtikinantis? Ne.

Scena iš spektaklio „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.`
Scena iš spektaklio „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.`
Scena iš spektaklio „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Lina Klusaitė

Molière’o laikų atavizmas: tarp kameros ir kaukės

Apie Oskaro Koršunovo spektaklį „Tartiufas“

Jeigu paklaustumėte, koks menas geriausiai išmano fizionomiką, daugelis turbūt atsakytų, kad tai – fotografija. Tačiau aiškindamas atvaizdą be teatro negalėjo išsiversti net Roland’as Barthes’as, teigęs, kad fotografija, kaip ir teatras, reikšmę įgyja tik užsidėdama kaukę.

Scena iš spektaklio „Tartiufas“ D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tartiufas“ D. Matvejevo nuotr.
Toma Vaškevičiūtė (Elmira) ir Salvijus Trepulis (Orgonas). D. Matvejevo nuotr.
Toma Vaškevičiūtė (Elmira) ir Salvijus Trepulis (Orgonas). D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tartiufas“ D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tartiufas“ D. Matvejevo nuotr.
Giedrius Savickas (Tartiufas). D. Matvejevo nuotr.
Giedrius Savickas (Tartiufas). D. Matvejevo nuotr.
Rengėjų inf.

Interaktyvus „selfis“ teatro scenoje

Režisierius Antanas Gluskinas pristato interaktyviųjų technologijų integraciją į teatrą. Dalį 19-metės Tytės meilės istorijos, įkvėptos Justinos Stučinskaitės knygos „Ačiū, gyvenu gerai“, žiūrovai stebės savo išmaniuosiuose telefonuose.

„TI“ – tai spektaklis, pastatytas pagal „Ačiū, gyvenu gerai“ – vienintelę Justinos Stučinskaitės knygą, kurią ji parašė 2004 m., būdama devyniolikmetė antro kurso medicinos studentė. Laisva, mažai cenzūruota kalba su daug humoro ir saviironijos autorė pasakoja apie savo gyvenimo etapą po išsiskyrimo su vaikinu. Čia netrūksta „snukis“, „šyza“ ir panašių žodelių. Pasakodama apie save ji aprašo ir aplinką, žmones, kurie ją supa. Knygoje daugybė Kauno miesto kultūros ir aplinkos ženklų bei viso to, kuo tuo metu gyveno jaunimas: radijo stotyse skambėjo Nirvana, senieji SEL ir BʼAvarijos hitai, o barai Combo ir Bo (BOškė) išgyveno savo geriausius laikus. 

Ieva Tumanovičiūtė

Taki spektaklio ir žiūrov(i)ų tapatybė

Apie spektaklį „Trans Trans Trance“

Kai pavasario pabaigoje pirmą kartą pamačiau spektaklio „Trans Trans Trance“ eskizą, patekau į trečiąją pavadinimo būseną – „trance“. Ekstazę sukėlė ne tik muzikos pulsavimas, bet ir džiaugsmas, kad pagaliau Lietuvos teatre jaunos moterys vienijasi ir kalba apie moteris.

Adelė Šuminskaitė, Jovita Jankelaitytė ir Dovilė Kundrotaitė. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė, Jovita Jankelaitytė ir Dovilė Kundrotaitė. T. Ivanausko nuotr.
Dovilė Kundrotaitė. T. Ivanausko nuotr.
Dovilė Kundrotaitė. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Jovita Jankelaitytė. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Jovita Jankelaitytė. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė, Dovilė Kundrotaitė ir Jovita Jankelaitytė. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė, Dovilė Kundrotaitė ir Jovita Jankelaitytė. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė. T. Ivanausko nuotr.
Jovita Jankelaitytė. T. Ivanausko nuotr.
Jovita Jankelaitytė. T. Ivanausko nuotr.
Rengėjų inf.

„Dramokratija“: propaganda, apie kurią reikia kalbėti

Ketvirtasis pjesių skaitymų festivalis „Dramokratija“ prasidėjo savaitę trukusiomis kūrybinėmis dirbtuvėmis su vokiečių dramaturge Theresia Walser. Kupini įspūdžių dalyviai jau laukia kito susitikimo su lektoriumi iš Rusijos. Deja, organizatoriams tenka apgailestaujant pranešti, kad dėl politinių priežasčių tai bus ne labai lauktas Michailas Ugarovas,  bet kitas itin vertinamas ir paties M. Ugarovo rekomenduotas scenaristas ir dramaturgas Michailas Durnenkovas.

„Dramokratija“ jau ketvirtus metus kviečia jaunus dramaturgus rašyti pjeses tam tikra tema ir pristatyti jas įvairiose Vilniaus miesto vietose. Šiemet plunksnas į rašalą merkia net 27 užsiregistravę dalyviai, ruošdamiesi atrankai į festivalio skaitymus pavasarį. Festivalio metu jie galės pristatyti savo pjeses propagandos tema bei pakviesti susirinksiančius žiūrovus diskusijai apie kone kasdienius susidūrimus su tuo. 

 Theresios Walser dirbtuvės
Theresios Walser dirbtuvės
Festivalio „Sirenos“ inf.

Prasidėjo festivalis „Sirenos“

Rugsėjo 28 d., pasislėpusios po stilizuotomis burkomis, 14-ojo Vilniaus tarptautinio festivalio „Sirenos“ arijas pradeda Vilniaus mažojo teatro sirenos, „plaukiojančios“ režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus baseine „Europiečiai“. Netrukus po jų – dionisiškasis juokas Oskaro Koršunovo premjeriniame „Tartiufe“ – abu spektaklius ir kitus lietuviškos programos pasirodymus stebės apie pusšimtį teatro ekspertų, festivalio programoje pristatomos trys premjeros, o savaitės pabaigoje humoristiniais ir emocionaliais pasivaikščiojimais po svetimus kambarius prasideda užsienio spektaklių programa.

Teatro ekspertai veržiasi į lietuviškus spektaklius

Apie penkiasdešimt teatro ekspertų rugsėjo paskutinėmis dienomis iš įvairiausių pasaulio kampelių suvažiuoja į Vilnių stebėti Vilniaus tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ pristatomų lietuviškų spektaklių vitrinos pasirodymų. Šiemet tarp svečių – ir garsioji Avinjono festivalio programos sudarytoja Agnes Troly, ir lietuvių teatro ekspertas Lukaszas Drewniakas, Lietuvoje pažįstamas ir iš savo įžvalgių tekstų apie teatrą, bei visa italų teatro festivalių prodiuserių ir kritikų delegacija, lydima LR kultūros atašė Italijoje Julijos Reklaitės.

„Nachlass, kambariai be žmonių“
„Nachlass, kambariai be žmonių“
„Auros“ inf.

„Aura 27“ kelionės laiku: nuo civilizacijos priešaušrio iki ateities vizijų

Spalio 5–8 d. Kaune jau 27-ą kartą vyks Tarptautinis šokio festivalis „Aura“. Festivalio publikai šiemet siūloma spalvinga programa, kviečianti atsiduoti gravitacijai, pažinti Japonijos šiuolaikinį šokį, patirti fantasmagoriškas ateities pranašystes ir gvildenti amžinas žmogiškų santykių temas.

 

Šiemet festivalyje kaip niekad gausu Kauno šokio teatro „Aura“ premjerų. Spalio 5 d., „Aura 27“ atidarymo vakarą, lauks vokiečių kompanijos „Bodytalk“ įkūrėjų – choreografės Yoshiko Waki ir režisieriaus Rolfo Baumgarto – spektaklis „Glück / Laimė \ Счастье“, lydimas scenoje gyvai atliekamos muzikos. Prieš daug metų pamatytas Birutės Letukaitės spektaklis „Aseptinė zona, arba Lietuviškos sutartinės“ vokiečių kūrėjams paliko neišdildomą įspūdį, tad šie nusprendė susirasti „Aurą“ ir pasiūlyti bendradarbiavimą. Šokio kritikai „Bodytalk“ teatrą apibūdina kaip radikalų, brutaliai juokingą, grubų ir negailestingą.

„Gravitacija“. V. Brtnick nuotr.
„Gravitacija“. V. Brtnick nuotr.
Rimgailė Renevytė

Kaip kalbėti, kai neturime ką pasakyti?

Gabrielės Tuminaitės „Fantazijus“ Vilniaus mažajame teatre

Bene prieš metus naujai duris atvėrusioje erdvėje „Kvartalas“ (buvusiame dekoracijų sandėlyje Labdarių gatvėje) buvo parodytas Gabrielės Tuminaitės spektaklio „Fantazijus“ eskizas, kurio premjera šį rugsėjį Vilniaus mažasis teatras pradėjo savo naująjį sezoną. „Fantazijus“ žiūrovus pasiekė jau virtęs spektakliu, nušlifuotas, „išvalytas“ nuo nereikalingų elementų, aktorių kuriami personažai išgryninti ir paruošti gyvenimui.

Martynas Nedzinskas (Fantazijus). L. Vansevičienės nuotr.
Martynas Nedzinskas (Fantazijus). L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Fantazijus“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Fantazijus“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Fantazijus“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Fantazijus“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Fantazijus“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Fantazijus“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Fantazijus“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Fantazijus“. L. Vansevičienės nuotr.
Alma Braškytė

Nesam tokie, kokie norime būti

Łukaszo Twarkowskio „Lokis“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Nacionalinis dramos teatras sezoną atidarė spektakliu, jungiančiu svarbiausias teatrui dimensijas: dabarties refleksiją (siekiančią giliau ir plačiau nei vienadienių aktualijų fiksavimas) ir dabarčiai adekvačios teatro kalbos kūrimą. Išeities tašku pasirinkta romantiko Prospero Mérimée novelė „Lokys“ (1869) ir prancūzo „NoirDésir“ vokalisto Bertrandʼo Cantat bei lietuvių fotografo Vito Luckaus (1943–1987) gyvenimo istorijos.

Airida Gintautaitė (Marie Trintignant) ir Arnas Danusas (Romanas Kolinka). D. Matvejevo nuotr.
Airida Gintautaitė (Marie Trintignant) ir Arnas Danusas (Romanas Kolinka). D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
„Menų spaustuvės“ inf.

Naujame „Menų spaustuvės“ sezone – serialas scenoje ir šokis interaktyvių projekcijų fone

Po rugsėjo pradžioje praūžusio „Naujojo cirko savaitgalio“ festivalio, kieme išardžius „Silo“ areną, „Menų spaustuvė“ pradeda darbuotis įprastu sezono ritmu. Didžiausios sezono naujienos, kaip visuomet – jaunųjų menininkų programos „Atvira erdvė“ premjeros. Šiemet atrinkti projektai – išskirtiniai savo formomis ir kūrėjais, o pirmoji „Atviros erdvės“ premjera Juodojoje salėje pasirodys jau rugsėjo 20 ir 21 d. Jos autorius, jaunasis režisierius Adas Burkšaitis iš tiesų nėra diplomuotas teatro meno kūrėjas. Anaiptol – nuo humanitarinių mokslų jį skiria tokie skambūs žodžiai kaip programavimo studijos Kembridžo universitete bei darbas „Google“ ir „Barclays“ kompanijose. Neįprasto formato spektaklis gimė susijungus informatikos mokslams bei smalsumui tobulos amerikietiškos gyvensenos atspindžiams septintojo dešimtmečio situacijų komedijose. A. Burkšaitis kartu su aktoriais Ieva Savickaite, Valerijumi Kazlausku bei Vigita Rudyte spektaklyje nagrinėja medijų formą ir turinį: pasirinkti XX a. 7-8 dešimtmečiu amerikietiškos televizijos serialai perkeliami į teatro erdvę. Spektaklį sudaro trys „serijos“, atskleidžiančios skirtingas idėjas bei keliančios įvairius klausimus: kokios galimybės slypi atlikėjo akistatoje su žiūrovu? Kur baigiasi iliuzija ir ar teatras turi ją kurti, taip glostydamas ir migdydamas žiūrovus? Ar amerikietiškos grožybės tikrai yra gražios? Ar teatre dar apskritai įmanoma iliuzija? Spektaklio režisierius teigia, kad nesiekia nieko pamokyti ar nurodyti vienareikšmiškai gerų ar blogų žanrų – pagrindiniu tikslu čia tampa eksperimentas pačių žiūrovų galvose ir situacijų komedijų rekonstravimas, perkeliant jas į teatro sceną.

„Rozetos akmuo“. D. Matvejevo nuotr.
„Rozetos akmuo“. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 335  >>> Archyvas