7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Prasidėjo festivalis „Sirenos“

Festivalio „Sirenos“ inf.
Nr. 31 (1225), 2017-09-29
Teatras Anonsai
„Nachlass, kambariai be žmonių“
„Nachlass, kambariai be žmonių“

Rugsėjo 28 d., pasislėpusios po stilizuotomis burkomis, 14-ojo Vilniaus tarptautinio festivalio „Sirenos“ arijas pradeda Vilniaus mažojo teatro sirenos, „plaukiojančios“ režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus baseine „Europiečiai“. Netrukus po jų – dionisiškasis juokas Oskaro Koršunovo premjeriniame „Tartiufe“ – abu spektaklius ir kitus lietuviškos programos pasirodymus stebės apie pusšimtį teatro ekspertų, festivalio programoje pristatomos trys premjeros, o savaitės pabaigoje humoristiniais ir emocionaliais pasivaikščiojimais po svetimus kambarius prasideda užsienio spektaklių programa.

Teatro ekspertai veržiasi į lietuviškus spektaklius

Apie penkiasdešimt teatro ekspertų rugsėjo paskutinėmis dienomis iš įvairiausių pasaulio kampelių suvažiuoja į Vilnių stebėti Vilniaus tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ pristatomų lietuviškų spektaklių vitrinos pasirodymų. Šiemet tarp svečių – ir garsioji Avinjono festivalio programos sudarytoja Agnes Troly, ir lietuvių teatro ekspertas Lukaszas Drewniakas, Lietuvoje pažįstamas ir iš savo įžvalgių tekstų apie teatrą, bei visa italų teatro festivalių prodiuserių ir kritikų delegacija, lydima LR kultūros atašė Italijoje Julijos Reklaitės.

„Šiemet mus nudžiugino ypatingas užsienio teatro ekspertų susidomėjimas, – pasakoja viena iš festivalio organizatorių Viktorija Ivanova, – jau vasarą žinojome, kad į Vilnių atvyks per trisdešimt svečių, tačiau rudenį šis skaičius dar labiau išaugo ir festivalį aplankys beveik penkiasdešimt teatro ekspertų iš įvairiausių šalių, kurių geografija – nuo Kubos iki Izraelio“. Festivalių vadovai, programų sudarytojai ir teatro kritikai atvyksta iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Ispanijos, Kubos, Lenkijos, Izraelio, Šveicarijos, JAV, Suomijos, Prancūzijos ir Austrijos.

Beveik kasdien – po premjerą

Festivalio programoje šiemet pristatomos net trys premjeros. Jau rugsėjo 28 d. vakare festivalio svečiai turės galimybę susipažinti su naujausiu Lietuvoje pastatytu režisieriaus Oskaro Koršunovo darbu „Tartiufas“, tapusiu vienu laukiamiausių spektaklių dar nuo praėjusio teatro sezono. Spektaklyje, kuriame moljerišką grimą pakeis aktorius sekiojančios kameros, vyks tiesioginės transliacijos, kuriomis siekiama kalbėti apie mūsų kaukes virtualioje erdvėje ir apskritai analizuoti aktorystę, vaidina visas būrys Lietuvos teatro aktorinės meistrystės grandų bei žiūrovų mylimų aktorių: Nelė Savičenko, Darius Meškauskas, Rasa Samuolytė, Giedrius Savickas, Salvijus Trepulis, Vitalija Mockevičiūtė, Toma Vaškevičiūtė, Remigijus Bučius, Agnieška Ravdo ir Eimantas Pakalka.

Rugsėjo 29 d. prieš dar neseniai premjerą atšventusį lenkų režsieriaus Lukaszo Twarkowskio spektaklį „Lokis“ ir lietuvių režisieriaus Artūro Areimos „Antikristą“ naujausią savo darbą pristatys perspektyvi jaunoji lietuvių teatro kūrėja Kamilė Gudmonaitė, panorusi gilintis į asmens lytinės tapatybės refleksiją, savęs paieškas stereotipų ir kanonų džiunglėse: „Kartais kūnas ir kūniškumas yra didžiausias kalėjimas, o kartais – stipriausios laisvės išraiška. Kai kuriose kultūrose dvilyčiai ar belyčiai asmenys tampa mediumais, šamanais ir gydytojais, taigi supratau, jog lytis – reliatyvi, performatyvi, kintanti, o mūsų dvasia apskritai nėra kūniška, taigi iš esmės mes esame nei vyrai, nei moterys“ – pasakoja spektaklio režisierė.

Tuo tarpu paskutinę lietuviškosios spektaklių vitrinos dieną – spalio pirmąją, kai už lango dar, tikėkimės, tęsis Bobų vasara, karštame smėlyje dainuos vasarotojai. Celofano persiriję paukščiai, karų dėl vandens išvakarės, vasara susikeitusi vietomis su žiema, mirusias koralų kolonijas keičiantys atspausdinti 3D rifai, nuo žemės miestus šluojantys uraganai ir t. t. ir pan. – ar dar neįgriso gąsdinančios, su ekologija susijusios žinios? Menininkių trio –  Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir  Lina Lapelytė – siūlo pailsėti nuo šio apokaliptinio srauto ir  „išeiti atostogų“ į Nacionalinę dailės galeriją (NDG), kuri spalio 1 d. taps kaitrios saulės nutviekstu, smėlėtu paplūdimiu. „Auksiniu scenos kryžiumi“, Jaunojo menininko premija už savo debiutinę operą  „Geros dienos!“ įvertintos ir ketverius metus su dainuojančiomis kasininkėmis po pasaulį gastroliavusios kūrėjos, šįkart iš šaltos, mechanizuotos prekybos centro erdvės persikelia į šurmuliuojantį, gyvą paplūdimį.

Rinkdamos spektaklio vasarotojų komandą atlikėjos naršė po folkloro kolektyvus, bažnytinius chorus, kvietėsi dainuojančias šeimas, lankėsi sporto klubuose ir senjorų susibūrimuose, kol surado tinkamiausius žmones, savo balsinėmis ir fizinėmis savybėmis kuriančius išskirtinius charakterius. „Saulėje ir jūroje“ dainuoja ir veikia profesionalūs solistai bei talentingi dainininkai-mėgėjai. Ne vieną tarptautinį įvertinimą pelniusios menininkės nuo kitų metų yra pakviestos į „Staatsschauspiel“ teatrą Drezdene kurti vokišką „Saulės ir jūros“ versiją, tad Lietuvos žiūrovai dabar turi išskirtinę galimybę pamatyti pirmąjį, originalųjį, operos variantą.

 

Atvirų durų dienos: istorijų kupini kambariai

„Sveiki atėję į mano kambarį. Įeikite. Apsidairykite. Laisvai galite perdėlioti dėžes, atidaryti jas, dirstelėti į vidų. Tikiuosi, rasite ką nors įdomaus“ – pasigirsta balsas, žiūrovams patekus į svetimą kambarį. Ar dažnai tenka, pasibeldus į duris, išgirsti „užeikite, nieko nėra namie“? Tuo tarpu šiemetinės „Sirenos“ kviečia užeiti ir nesibeldus. Spalio 1-8 dienomis Menų spaustuvėje pristatomos išskirtinis pasaulyje gerai žinomų, o dėl itin populiaraus, anksčiau „Sirenose“ pristatyto spektaklio „Remote Vilnius“, ir Lietuvos publikai pažįstamų kūrėjų naujausias darbas, slypintis po kodiniu „Nachlass, kambariai be žmonių“ pavadinimu.

Žiūrovams suteikiama išskirtinė galimybė savarankiškai vaikštant po realiai egzistavusių žmonių kambarius susipažinti su asmeniškiausia jų kasdienybe, išgirsti juokingas, graudžias, sentimentalias ir gyvų gyviausias išėjusiųjų istorijas. „Gyvenime padariau daug nuostabių dalykų. Jaučiuosi laiminga. Ir suteikiau laimės kitiems. Buvo labai smagu. Bet dainininke ar aktore netapau. Tapau tik sekretore. Šešerius metus dirbau BMW“ – girdisi balsas kitame kambaryje.

„Ką tik sulaukėme naujų ir labai gerų atsiliepimų Italijoje, – pasakoja spektaklio režisierius Stefanas Kaegi, pakeliui į Tunisą, kur bus kuriama naujausia „Remote...“ versija, - „O „Nachlass...“ Berlyne ką tik pamatė 4000 žmonių! Tarp žiūrovų buvo tiek senjorų, tiek jaunimo, bilietų neliko akimirksniu...“. Tuo tarpu dar keli bilietai į festivalio „Sirenos“ spektaklius – dar liko. Juos įsigyti galima „Tiketoje“, o visą programą apie festivalį galima rasti internetinėje festivalio svetainėje www.sirenos.lt

„Nachlass, kambariai be žmonių“
„Nachlass, kambariai be žmonių“