7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Helmutas Šabasevičius

Pavėluotas liūdesys

Hermanis / Brodskis / Baryšnikovas Vilniuje

Latvijos teatro režisieriaus Alvio Hermanio spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ besidomintiems XX a. pabaigos–XXI a. pradžios kultūra reklamuoti nereikia – lygiai kaip ir aiškinti, kas yra spektaklio kūrėjai. Visi trys jau tapo ženklais, vienetais, kuriais matuojamas aukštasis menas, virto tikromis ir sukurtomis legendomis, palikusiomis pėdsaką ir Lietuvos kultūros erdvėje.

Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Rasa Vasinauskaitė

Režisieriaus dienoraštis

121 diena su teatru ir apie teatrą

Ketvirtajame šio „dienoraščio“ viršelio puslapyje skaitome: „Žinoma, tai ne visai tikras dienoraštis. Nes aš iš anksto žinau, kad jį skaitys svetimi žmonės. Kam man to reikia? Geras klausimas. Na, pavyzdžiui, nenorėčiau, kad knygą apie mane ir mano darbą rašytų kas kitas. Nesu tikras, kad dar kas nors, išskyrus mane, įstengtų suprasti – ką aš iš tiesų veikiu ir kas už viso to slypi. Bandysiu parašyti pats.“

Alvis Hermanis „Dienoraštis“. Knygos viršelis. Dailininkė Skaistė Ašmenavičiūtė.
Alvis Hermanis „Dienoraštis“. Knygos viršelis. Dailininkė Skaistė Ašmenavičiūtė.
Alvis Hermanis. J. Deinato nuotr.
Alvis Hermanis. J. Deinato nuotr.
Scena iš spektaklio „Latviška meilė“. G. Mālderio nuotr.
Scena iš spektaklio „Latviška meilė“. G. Mālderio nuotr.
Scena iš spektaklio „Latviška meilė“. G. Mālderio nuotr.
Scena iš spektaklio „Latviška meilė“. G. Mālderio nuotr.
Scena iš spektaklio „Dvylika kėdžių“. J. Deinato nuotr.
Scena iš spektaklio „Dvylika kėdžių“. J. Deinato nuotr.
Scena iš spektaklio „Dvylika kėdžių“. J. Deinato nuotr.
Scena iš spektaklio „Dvylika kėdžių“. J. Deinato nuotr.
Scena iš spektaklio „Ilgas gyvenimas“. G. Mālderio nuotr.
Scena iš spektaklio „Ilgas gyvenimas“. G. Mālderio nuotr.
Scena iš spektaklio „Ilgas gyvenimas“. G. Mālderio nuotr.
Scena iš spektaklio „Ilgas gyvenimas“. G. Mālderio nuotr.
Ramunė Balevičiūtė

Šventiška ir jautri „Kaštonės“ istorija

Premjera vaikams Lietuvos rusų dramos teatre

Lietuvos teatriniame kalendoriuje sausį drąsiai galima skelbti teatro vaikams mėnesiu: šiuo metu tradiciškai vyksta tarptautinis festivalis vaikams ir jaunimui „Kitoks“, o neretai ir teatrai, nespėję į Kalėdų traukinį, pakviečia į premjeras. Šie metai – ne išimtis. Kol „Menų spaustuvė“ viliojo „kitokio“ teatro vaikams mėgėjus, Lietuvos rusų dramos teatras (LRDT), nekreipdamas dėmesio į vakarietiškas madas ir tendencijas, pristatė „seną gerą“ klasiką – Antono Čechovo „Kaštonę“, mūsų kontekste tikriausiai geriau žinomą iš sovietinio animacinio filmo.

Julija Krutko ir Juliana Volodko spektaklyje „Kaštonė“. L. Vansevičienės nuotr.
Julija Krutko ir Juliana Volodko spektaklyje „Kaštonė“. L. Vansevičienės nuotr.
Juliana Volodko ir Julija Krutko spektaklyje „Kaštonė“. L. Vansevičienės nuotr.
Juliana Volodko ir Julija Krutko spektaklyje „Kaštonė“. L. Vansevičienės nuotr.
Julija Krutko spektaklyje „Kaštonė“. L. Vansevičienės nuotr.
Julija Krutko spektaklyje „Kaštonė“. L. Vansevičienės nuotr.
Juliana Volodko spektaklyje „Kaštonė“. L. Vansevičienės nuotr.
Juliana Volodko spektaklyje „Kaštonė“. L. Vansevičienės nuotr.
Juliana Volodko ir Julija Krutko spektaklyje „Kaštonė“. L. Vansevičienės nuotr.
Juliana Volodko ir Julija Krutko spektaklyje „Kaštonė“. L. Vansevičienės nuotr.
Juliana Volodko ir Julija Krutko spektaklyje „Kaštonė“. L. Vansevičienės nuotr.
Juliana Volodko ir Julija Krutko spektaklyje „Kaštonė“. L. Vansevičienės nuotr.
Juliana Volodko ir Julija Krutko spektaklyje „Kaštonė“. L. Vansevičienės nuotr.
Juliana Volodko ir Julija Krutko spektaklyje „Kaštonė“. L. Vansevičienės nuotr.
Juliana Volodko ir Julija Krutko spektaklyje „Kaštonė“. L. Vansevičienės nuotr.
Juliana Volodko ir Julija Krutko spektaklyje „Kaštonė“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Kelionė į Rusiją su Dostojevskio kompasu

„Idiotas“ Lietuvos rusų dramos teatre

Į tėvynę kunigaikštis Levas Nikolajevičius Myškinas atvyksta pažinti savo tautiečių. Lietuvos rusų dramos teatre gruodžio 15, 16 d. ir sausio 5 d. rodytame Agniaus Jankevičiaus spektaklyje „Idiotas“ ši šalis – Rusija, kurioje iš Šveicarijos sugrįžęs Myškinas patiria tiek, kad vėl suserga. Ką pamato išeivis, bandantis susiorientuoti svečioje-savoje šalyje? Keistas linksmybes, orgijas, korumpuotas sielas, radikalius protestus, aršias diskusijas, cinizmą, beatodairišką kovą dėl asmeninės gerovės. Kiekvienas jo sutiktasis dalyvauja orumo žeminimo varžybose, stengiasi gudriau manipuliuoti kitu ir išradingai jį sugėdinti, kad pasimėgautų savo pranašumu.

Scena iš spektaklio „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksandras Kanajevas (Lebedevas), Andrius Darela (Jepančinas) ir Arturas Svorobovičius (Ferdyščenka) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksandras Kanajevas (Lebedevas), Andrius Darela (Jepančinas) ir Arturas Svorobovičius (Ferdyščenka) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jevgenija Gladij (Nastasja Filipovna), Valentinas Krulikovskis (Myškinas) ir Viačeslavas Lukjanovas (Gania) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jevgenija Gladij (Nastasja Filipovna), Valentinas Krulikovskis (Myškinas) ir Viačeslavas Lukjanovas (Gania) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jevgenija Gladij (Nastasja Filipovna), Valentinas Krulikovskis (kunigaikštis Myškinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jevgenija Gladij (Nastasja Filipovna), Valentinas Krulikovskis (kunigaikštis Myškinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentinas Novopolskis (Parfionas Rogožinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentinas Novopolskis (Parfionas Rogožinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas (Gania) ir Valentinas Krulikovskis (Myškinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas (Gania) ir Valentinas Krulikovskis (Myškinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jevgenija Gladij (Nastasja Filipovna), Viačeslavas Lukjanovas (Gania) ir Valentinas Novopolskis (Parfionas Rogožinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jevgenija Gladij (Nastasja Filipovna), Viačeslavas Lukjanovas (Gania) ir Valentinas Novopolskis (Parfionas Rogožinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Rengėjų inf.

Garso instaliacijoje-performanse „Olympian Machine“ – intriguojantis atminties tyrimas

„Nors visi NOA spektakliai paliko didesnį ar mažesnį įspūdį, būtent šis įsiminė labiausiai – dėl minimalistinės formos ir daugiaprasmio turinio“, – po praėjusį pavasarį NOA (Naujosios operos akcijos) festivalyje pristatytos Arturo Bumšteino garso instaliacijos-performanso „Olympian Machine“ premjeros rašė muzikos žurnalistė Emilija Visockaitė. Viena mažiausiai reklamuotų festivalio premjerų netikėtai tapo savotišku „tamsiuoju arkliuku“, sužavėjusiu festivalio lankytojus. Sausio 24 d., ketvirtadienį, 19 val. „Olympian Machine“ ir vėl bus parodyta Menų spaustuvės Juodojoje salėje.

Garso instaliacija-performansas „Olympian Machine“. M. Aleksos nuotr.
Garso instaliacija-performansas „Olympian Machine“. M. Aleksos nuotr.
Monika Meilutytė

Teatras gali žiūrovams atverti jų neišpasakotas patirtis

Pokalbis su teatro režisiere Giedre Kriaučionyte-Vosyliene

Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė – teatro režisierė, Lietuvoje kurianti vis dažniau matomo žanro interaktyvius spektaklius. Baigusi režisūros studijas ji jau kurį laiką dirba užsienio režisierių asistente Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, jame pristato ir savo kūrybą. Taip pat kuria spektaklius kartu su plataus meninio profilio sindikatu „Bad Rabbits“ bei Meno ir mokslo laboratorija. Šiuo metu vilniečiai gali apsilankyti jos sukurtame spektaklyje vaikams „Trijulis aukštyn kojom“, o greitai bus pakviesti į premjerą, kurtą pagal Virginijos Rimkaitės pjesę „Virimo temperatūra 5425“. Vis dėlto šiame pokalbyje dėmesį skyrėme interaktyviam asmeninių žiūrovo patirčių spektakliui „X tavyje“, kuris, nors ir retai, rodomas Vilniaus universiteto planetariumo erdvėse.

Spektaklis „X tavyje“. V. Drazdausko nuotr.
Spektaklis „X tavyje“. V. Drazdausko nuotr.
Spektaklis „X tavyje“. V. Drazdausko nuotr.
Spektaklis „X tavyje“. V. Drazdausko nuotr.
Spektaklis „X tavyje“. V. Drazdausko nuotr.
Spektaklis „X tavyje“. V. Drazdausko nuotr.
Spektaklis „X tavyje“. V. Drazdausko nuotr.
Spektaklis „X tavyje“. V. Drazdausko nuotr.
Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė. D. Matvejevo nuotr.
Laura Šimkutė

Savojo balso paieškos

Eksperimentinė drama „Laisvinamieji“

„Ar esi kada ragavęs žmogienos?“ – kategoriškai klausia Karolio Legenio kuriamas veikėjas Petro Šimonio personažo ir duoda spektakliui toną: bus daug klausimų, šiek tiek absurdo ir ieškojimų. Ar žmogus laisvas rinktis? Kas nutinka, kai nebelieka jokių rėmų ar taisyklių? Ar įmanoma visiška nepriklausomybė? Pasvarstyti tikrai yra apie ką. Tik kaip šie svarstymai perkeliami į sceną?

Karolis Legenis ir Petras Šimonis spektaklyje „Laisvinamieji“. T. Povilionio nuotr.
Karolis Legenis ir Petras Šimonis spektaklyje „Laisvinamieji“. T. Povilionio nuotr.
Petras Šimonis ir Karolis Legenis spektaklyje „Laisvinamieji“. T. Povilionio nuotr.
Petras Šimonis ir Karolis Legenis spektaklyje „Laisvinamieji“. T. Povilionio nuotr.
Petro Šimonio ir Karolio Legenio spektaklis „Laisvinamieji“. T. Povilionio nuotr.
Petro Šimonio ir Karolio Legenio spektaklis „Laisvinamieji“. T. Povilionio nuotr.
Karolio Legenio ir Petro Šimonio spektaklis „Laisvinamieji“. T. Povilionio nuotr.
Karolio Legenio ir Petro Šimonio spektaklis „Laisvinamieji“. T. Povilionio nuotr.
Petro Šimonio ir Karolio Legenio spektaklis „Laisvinamieji“. T. Povilionio nuotr.
Petro Šimonio ir Karolio Legenio spektaklis „Laisvinamieji“. T. Povilionio nuotr.
Karolis Legenis ir Petras Šimonis spektaklyje „Laisvinamieji“. T. Povilionio nuotr.
Karolis Legenis ir Petras Šimonis spektaklyje „Laisvinamieji“. T. Povilionio nuotr.
Karolis Legenis spektaklyje „Laisvinamieji“. T. Povilionio nuotr.
Karolis Legenis spektaklyje „Laisvinamieji“. T. Povilionio nuotr.
Jaunimo teatro inf.

Andriaus Bialobžeskio ir Rimvydo Stankevičiaus susitikimas

Aktorius Andrius Bialobžeskis pristato savo autorinį darbą „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“ pagal poeto Rimvydo Stankevičiaus trijų dalių rinkinio „Valhala“ eiles. Per jį aktorius siekia perteikti ne tik dvasinį ryšį su jam artimu poetu, bet ir savo asmeninę patirtį. Spektaklio „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“ premjera – sausio 18, 19 dienomis Jaunimo teatro studijoje.

Andrius Bialobžeskis. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Bialobžeskis. L. Vansevičienės nuotr.
Laura Šimkutė

Radikalus jausmingumas

OKT spektaklyje „Apvalytieji“ – naujas aktorius

Sarah Kane pjesės turėtų būti išbandymas jas statantiems režisieriams ir aktoriams – jų poetiška, brutaliai nuoširdi kalba diktuoja savo taisykles, su kuriomis beveik neįmanoma konkuruoti. In-yer-face dramaturgija sunkiai pasiduoda interpretacijai – realizmu pulsuojantys tekstai tarsi prašosi būti iliustruojami, jie nepalieka vietos papildomų prasmių kūrimui, tiesmukai tėkšdami nepagražintos tikrovės epizodus. Tačiau poetiška Kane kalba leidžia šiek tiek pakilti virš realybės – persikelti į siurrealų, radikaliai jausmingą pasąmonės pasaulį. Šia galimybe iš dalies pasinaudojama Oskaro Koršunovo režisuotoje „Apvalytųjų“ versijoje.

Scena iš spektaklio „Apvalytieji“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Apvalytieji“. D. Matvejevo nuotr.
Karolis Vilkas ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Apvalytieji“. D. Matvejevo nuotr.
Karolis Vilkas ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Apvalytieji“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Apvalytieji“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Apvalytieji“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Apvalytieji“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Apvalytieji“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Petrovskytė spektaklyje „Apvalytieji“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Petrovskytė spektaklyje „Apvalytieji“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Petrovskytė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Apvalytieji“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Petrovskytė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Apvalytieji“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis spektaklyje „Apvalytieji“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis spektaklyje „Apvalytieji“. D. Matvejevo nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Pasitikėti tekstu

Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklis „Vėjas gluosniuose“

Didžiųjų žiemos švenčių išvakarėse pamačiau naujausią Gyčio Padegimo spektaklį „Vėjas gluosniuose“ pagal to paties pavadinimo Algirdo Landsbergio pjesę (1973 m.). Net ir Padegimo kūrybinio kelio nuosekliai nesekančiųjų tikriausiai nenustebino režisieriaus sprendimas statyti pjesę, susijusią su mūsų šalies istorija, ypač minint valstybės šimtmetį.

Andrius Gaučas ir Arnas Ašmonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas ir Arnas Ašmonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Henrikas Savickis ir Ugnė Žirgulė spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Henrikas Savickis ir Ugnė Žirgulė spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dovydas Pabarčius ir Artūras Sužiedėlis spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dovydas Pabarčius ir Artūras Sužiedėlis spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė ir Dovydas Pabarčius spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė ir Dovydas Pabarčius spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Milė Šablauskaitė spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Milė Šablauskaitė spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas ir Arnas Ašmonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas ir Arnas Ašmonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 335  >>> Archyvas