Hermanis / Brodskis / Baryšnikovas Vilniuje
Latvijos teatro režisieriaus Alvio Hermanio spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ besidomintiems XX a. pabaigos–XXI a. pradžios kultūra reklamuoti nereikia – lygiai kaip ir aiškinti, kas yra spektaklio kūrėjai. Visi trys jau tapo ženklais, vienetais, kuriais matuojamas aukštasis menas, virto tikromis ir sukurtomis legendomis, palikusiomis pėdsaką ir Lietuvos kultūros erdvėje.






121 diena su teatru ir apie teatrą
Ketvirtajame šio „dienoraščio“ viršelio puslapyje skaitome: „Žinoma, tai ne visai tikras dienoraštis. Nes aš iš anksto žinau, kad jį skaitys svetimi žmonės. Kam man to reikia? Geras klausimas. Na, pavyzdžiui, nenorėčiau, kad knygą apie mane ir mano darbą rašytų kas kitas. Nesu tikras, kad dar kas nors, išskyrus mane, įstengtų suprasti – ką aš iš tiesų veikiu ir kas už viso to slypi. Bandysiu parašyti pats.“








Premjera vaikams Lietuvos rusų dramos teatre
Lietuvos teatriniame kalendoriuje sausį drąsiai galima skelbti teatro vaikams mėnesiu: šiuo metu tradiciškai vyksta tarptautinis festivalis vaikams ir jaunimui „Kitoks“, o neretai ir teatrai, nespėję į Kalėdų traukinį, pakviečia į premjeras. Šie metai – ne išimtis. Kol „Menų spaustuvė“ viliojo „kitokio“ teatro vaikams mėgėjus, Lietuvos rusų dramos teatras (LRDT), nekreipdamas dėmesio į vakarietiškas madas ir tendencijas, pristatė „seną gerą“ klasiką – Antono Čechovo „Kaštonę“, mūsų kontekste tikriausiai geriau žinomą iš sovietinio animacinio filmo.








„Idiotas“ Lietuvos rusų dramos teatre
Į tėvynę kunigaikštis Levas Nikolajevičius Myškinas atvyksta pažinti savo tautiečių. Lietuvos rusų dramos teatre gruodžio 15, 16 d. ir sausio 5 d. rodytame Agniaus Jankevičiaus spektaklyje „Idiotas“ ši šalis – Rusija, kurioje iš Šveicarijos sugrįžęs Myškinas patiria tiek, kad vėl suserga. Ką pamato išeivis, bandantis susiorientuoti svečioje-savoje šalyje? Keistas linksmybes, orgijas, korumpuotas sielas, radikalius protestus, aršias diskusijas, cinizmą, beatodairišką kovą dėl asmeninės gerovės. Kiekvienas jo sutiktasis dalyvauja orumo žeminimo varžybose, stengiasi gudriau manipuliuoti kitu ir išradingai jį sugėdinti, kad pasimėgautų savo pranašumu.








„Nors visi NOA spektakliai paliko didesnį ar mažesnį įspūdį, būtent šis įsiminė labiausiai – dėl minimalistinės formos ir daugiaprasmio turinio“, – po praėjusį pavasarį NOA (Naujosios operos akcijos) festivalyje pristatytos Arturo Bumšteino garso instaliacijos-performanso „Olympian Machine“ premjeros rašė muzikos žurnalistė Emilija Visockaitė. Viena mažiausiai reklamuotų festivalio premjerų netikėtai tapo savotišku „tamsiuoju arkliuku“, sužavėjusiu festivalio lankytojus. Sausio 24 d., ketvirtadienį, 19 val. „Olympian Machine“ ir vėl bus parodyta Menų spaustuvės Juodojoje salėje.
Pokalbis su teatro režisiere Giedre Kriaučionyte-Vosyliene
Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė – teatro režisierė, Lietuvoje kurianti vis dažniau matomo žanro interaktyvius spektaklius. Baigusi režisūros studijas ji jau kurį laiką dirba užsienio režisierių asistente Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, jame pristato ir savo kūrybą. Taip pat kuria spektaklius kartu su plataus meninio profilio sindikatu „Bad Rabbits“ bei Meno ir mokslo laboratorija. Šiuo metu vilniečiai gali apsilankyti jos sukurtame spektaklyje vaikams „Trijulis aukštyn kojom“, o greitai bus pakviesti į premjerą, kurtą pagal Virginijos Rimkaitės pjesę „Virimo temperatūra 5425“. Vis dėlto šiame pokalbyje dėmesį skyrėme interaktyviam asmeninių žiūrovo patirčių spektakliui „X tavyje“, kuris, nors ir retai, rodomas Vilniaus universiteto planetariumo erdvėse.
Eksperimentinė drama „Laisvinamieji“
„Ar esi kada ragavęs žmogienos?“ – kategoriškai klausia Karolio Legenio kuriamas veikėjas Petro Šimonio personažo ir duoda spektakliui toną: bus daug klausimų, šiek tiek absurdo ir ieškojimų. Ar žmogus laisvas rinktis? Kas nutinka, kai nebelieka jokių rėmų ar taisyklių? Ar įmanoma visiška nepriklausomybė? Pasvarstyti tikrai yra apie ką. Tik kaip šie svarstymai perkeliami į sceną?







Aktorius Andrius Bialobžeskis pristato savo autorinį darbą „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“ pagal poeto Rimvydo Stankevičiaus trijų dalių rinkinio „Valhala“ eiles. Per jį aktorius siekia perteikti ne tik dvasinį ryšį su jam artimu poetu, bet ir savo asmeninę patirtį. Spektaklio „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“ premjera – sausio 18, 19 dienomis Jaunimo teatro studijoje.
OKT spektaklyje „Apvalytieji“ – naujas aktorius
Sarah Kane pjesės turėtų būti išbandymas jas statantiems režisieriams ir aktoriams – jų poetiška, brutaliai nuoširdi kalba diktuoja savo taisykles, su kuriomis beveik neįmanoma konkuruoti. In-yer-face dramaturgija sunkiai pasiduoda interpretacijai – realizmu pulsuojantys tekstai tarsi prašosi būti iliustruojami, jie nepalieka vietos papildomų prasmių kūrimui, tiesmukai tėkšdami nepagražintos tikrovės epizodus. Tačiau poetiška Kane kalba leidžia šiek tiek pakilti virš realybės – persikelti į siurrealų, radikaliai jausmingą pasąmonės pasaulį. Šia galimybe iš dalies pasinaudojama Oskaro Koršunovo režisuotoje „Apvalytųjų“ versijoje.







Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklis „Vėjas gluosniuose“
Didžiųjų žiemos švenčių išvakarėse pamačiau naujausią Gyčio Padegimo spektaklį „Vėjas gluosniuose“ pagal to paties pavadinimo Algirdo Landsbergio pjesę (1973 m.). Net ir Padegimo kūrybinio kelio nuosekliai nesekančiųjų tikriausiai nenustebino režisieriaus sprendimas statyti pjesę, susijusią su mūsų šalies istorija, ypač minint valstybės šimtmetį.







