7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (V)

Pratęsdama tavo laišką apie Łukaszo Twarkowskio ir Fabieno Lédé sukurtą mikrokosmą ir kitokią dramaturgiją, rašau apie Dimitrio Papaioannou spektaklį „Transverse Orientation“, atidariusį festivalį „Naujasis Baltijos šokis“. Mačiau spektaklį pirmąją dieną (kovo 25 d.) ir jaučiausi šiek tiek atitrūkusi nuo grandiozinių žiūrovų ovacijų.

Marina Abramović per paskaitą „Performansas. Praeitis. Dabartis. Ateitis“. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ nuotr.
Marina Abramović per paskaitą „Performansas. Praeitis. Dabartis. Ateitis“. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Robertas Petraitis ir Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Robertas Petraitis ir Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Mélissa Guex ir Victoras Poltier šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Mélissa Guex ir Victoras Poltier šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Mélissa Guex ir Victoras Poltier šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Mélissa Guex ir Victoras Poltier šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Marina Abramović per paskaitą „Performansas. Praeitis. Dabartis. Ateitis“. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ nuotr.
Marina Abramović per paskaitą „Performansas. Praeitis. Dabartis. Ateitis“. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Dramaturgas vs dirbtinis intelektas

„Frankenšteino kompleksas“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Metų pradžioje Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) repertuarą papildė spektaklis „Frankenšteino kompleksas“. Tiesa, jį galima pamatyti ne itin dažnai, nes šis eksperimentinis latvių režisieriaus Valterio Sīlio kūrinys rodomas ne tik NKDT, bet ir Rygos „Dirty Deal Teatro“ scenoje, o jame vaidina latvių (Inga Tropa, Kārlis Reijers) ir lietuvių (Vaidas Maršalka, Deividas Breivė) aktoriai.

Deividas Breivė, Inga Tropa, Vaidas Maršalka ir Kārlis Reijers spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Deividas Breivė, Inga Tropa, Vaidas Maršalka ir Kārlis Reijers spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kārlis Reijers, Inga Tropa, Vaidas Maršalka ir Deividas Breivė spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kārlis Reijers, Inga Tropa, Vaidas Maršalka ir Deividas Breivė spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Deividas Breivė spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Deividas Breivė spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kārlis Reijers ir Inga Tropa spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kārlis Reijers ir Inga Tropa spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kārlis Reijers ir Inga Tropa spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kārlis Reijers ir Inga Tropa spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Ignas Zalieckas

Tragedijos nuojauta pakeliui į tobulybę

Spektaklis „Adomas 2.0“

Pastaruoju metu teatre distopijos pasauliai vėl prisimenami kaip šiuolaikinio žmogaus ateities projekcijos, pranešančios, kad jis pavirs laimės, tobulybės ir estetikos vergu. Šiuolaikinės intelektualios klounados teatro spektaklis „Adomas 2.0“ (rež. Žilvinas Beniušis) parodo, kad kiekviena tobulybė veda į tragediją.

Aurelijus Pocius ir Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Aurelijus Pocius ir Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Arturas Svorobovičius spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Arturas Svorobovičius spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Scena iš spektaklio „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Scena iš spektaklio „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Aurelijus Pocius ir Severina Špakovska spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Aurelijus Pocius ir Severina Špakovska spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Arturas Svorobovičius ir Severina Špakovska spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Arturas Svorobovičius ir Severina Špakovska spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Komiškas pasivaikščiojimas pirmuoju pragaro ratu

Jokūbo Brazio „Žuvėdra“ Oskaro Koršunovo teatre

Ko gero, nėra nieko malonesnio, nei stebėti labai jaunų teatro menininkų kartą, įbrendančią į Antono Čechovo kūrybą. Jie drąsiai čiumpa kokią nors „Žuvėdrą“, mano ją pradedantys tyrinėti, dekonstruoti, interpretuoti, o juk iš tiesų prieš mūsų akis vyksta totalaus įsiskverbimo aktas, tik įsiskverbia ir savo sėklas po jauna oda palieka būtent dramaturgas, dar vienus jaunus ir talentingus suviliojęs pasivažinėti čechoviško pragaro kalneliais.

Digna Kulionytė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Sofija Gedgaudaitė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Sofija Gedgaudaitė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Sofija Gedgaudaitė ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Sofija Gedgaudaitė ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Grinys ir Audrius Antanavičius spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Grinys ir Audrius Antanavičius spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Grinys spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Grinys spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Sofija Gedgaudaitė ir Džiugas Gvozdzinskas spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Sofija Gedgaudaitė ir Džiugas Gvozdzinskas spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Gerda Čiuraitė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Gerda Čiuraitė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Aurelijus Pocius ir Augustė Ona Šimulynaitė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Aurelijus Pocius ir Augustė Ona Šimulynaitė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Ignas Zalieckas

Klouno požiūris į lanko sukimą

Pokalbis su Giedre Degutyte

Giedrė Degutytė – šiuolaikinio cirko, klounados ir fizinio teatro kūrėja, atlikėja bei tyrėja. Gyvena ir kuria keliaudama tarp Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos. Studijas pradėjo Lidso universitete Šiaurės Anglijoje. Londono universiteto Karališkojoje centrinėje oratorystės ir dramos mokykloje baigė scenos meno praktikos, kaip tyrimo, magistro studijas. Čia atrado „lanko klounadą“. Nuo 2020 m. studijuoja Londono klounų mokykloje. Meninėje praktikoje jungia klounados ir lanko sukimo disciplinas. Lietuvos festivalyje „Naujojo cirko savaitgalis“ pristatytas jos monospektaklis „Apie lanko sukimą“ (2019), kuriame ji taip pat pabrėžia šiuolaikinio cirko artisto siekį ne tik demonstruoti meistriškumą, bet ir bendrauti su žiūrovais.

Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Agnė Zėringytė

Noriu leisti sau nežinoti

Pokalbis su režisiere Laura Kutkaite

Kaune režisierė Laura Kutkaitė įgijo choreografinį išsilavinimą, vėliau studijavo filosofiją Vilniaus universitete, o pernai baigė režisūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Oskaro Koršunovo vadovaujamame kurse. Stažavosi Prancūzijoje, Lenkijoje, Italijoje, Danijoje ir Slovėnijoje. Studijavo pas Grzegorzą Jarzyną, Michałą Borczuchą, Grzegorzą Niziołeką ir Krystianą Lupą. Dar būdama studentė dirbo su tokiais režisieriais kaip Anna Smolar, Tomi Janežičius ir Koršunovas.

Laura Kutkaitė. P. Žižliausko nuotr.
Laura Kutkaitė. P. Žižliausko nuotr.
Gabrielė Ladygaitė ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Gabrielė Ladygaitė ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Gabrielė Ladygaitė  spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Greta Vilnelė

Glamūrinis moterų rojus

Spektaklio-koncerto „Mimozos ir sirenos“ premjera

Pavasarį „Menų spaustuvėje“ įvyko Klaipėdos jaunimo teatro spektaklio-koncerto „Graži ir ta galinga“ tęsinio „Mimozos ir sirenos“ premjera. Be garsiojo Oskaro Koršunovo „Senių“ diptiko, nedaug spektaklių Lietuvos teatre turi dvi dalis. Pasirodžius „Graži ir ta galinga“ tęsiniui kilo daug klausimų dėl jo būtinybės ir reikšmės.

Scena iš spektaklio-koncerto „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Scena iš spektaklio-koncerto „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje-koncerte „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje-koncerte „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje-koncerte „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje-koncerte „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Marija Žemaitytė spektaklyje-koncerte „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Marija Žemaitytė spektaklyje-koncerte „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Scena iš spektaklio-koncerto „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Scena iš spektaklio-koncerto „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Scena iš spektaklio-koncerto „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Scena iš spektaklio-koncerto „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Asta Zacharovaitė spektaklyje-koncerte „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Asta Zacharovaitė spektaklyje-koncerte „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Scena iš spektaklio-koncerto „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Scena iš spektaklio-koncerto „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Estiška kultūrinio šoko dozė

Teatro „Vaba Lava“ gastrolės Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Rodos, dar tik prieš mėnesį akimirką sustingome iš drovios nuoskaudos, skaitydami mūsiškiams „Auksiniams scenos kryžiams“ nominuotų lenkų, latvio, slovėno režisierių pavardes. O štai jau vėl ant tautinio pasididžiavimo nuospaudos mina Talino ir trečio pagal dydį Estijos miesto Narvos scenos menų centro „Vaba Lava“ gastrolės Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

Scena iš spektaklio „Du garažai“. I. Smirnovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Du garažai“. I. Smirnovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Du garažai“. I. Smirnovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Du garažai“. I. Smirnovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Du garažai“. I. Smirnovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Du garažai“. I. Smirnovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Du garažai“. I. Smirnovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Du garažai“. I. Smirnovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Du garažai“. I. Smirnovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Du garažai“. I. Smirnovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Du garažai“. I. Smirnovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Du garažai“. I. Smirnovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš turėjau pusbrolį“. S. Vahur nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš turėjau pusbrolį“. S. Vahur nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš turėjau pusbrolį“. S. Vahur nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš turėjau pusbrolį“. S. Vahur nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 334  >>> Archyvas