Teatro anonsai

Viktorija Sinicyna

„Būti Ariele F“ ir „dSimon“ festivalyje „Sirenos“

Šiųmečio Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje būta net keturių spektaklių-paskaitų. Iš jų su nūdienos realijomis koja kojon žengė lenkų režisierė Magda Szpecht, pristačiusi su nuodinga Kremliaus dezinformacija kovojantį aktyvistinį internetinės erdvės judėjimą „Cyber Elf“. Belgas Yvainas Juillardas mokslo populiarinimo pobūdžio paskaitoje „Cerebrum“ pakvietė prisiliesti prie smegenyse glūdinčių paslapčių. O Šveicarijoje kuriantis menininkas Simonas Sennas Lietuvos žiūrovams pristatė net du projektus – spektaklius-paskaitas „Būti Ariele F“ ir „dSimon“, kuriuos noriu apžvelgti išsamiau.

Greta Vilnelė

Apie spektaklį „Three Kingdoms. Part I: London“

9-asis Artūro Areimos teatro (AAT) sezonas žiūrovus pasitiko spektaklio „Three Kingdoms. Part I: London“ pagal dramaturgo Simono Stephenso detektyvinę pjesę premjera. Joje pasakojama apie tarptautinį žmonių grobimo ir paleistuvystės skandalą, kurį išnarplioti bando du jauni britų policininkai. Vien skaityti pjesę nejauku, o Artūro Areimos režisuoto spektaklio sceninė retorika tik paaštrina rūškaną Stephenso trilerį.

Ignas Zalieckas

Tiago Rodrigueso spektaklis „Katarina ir fašistų žudymo grožis“

Vėlų spalio 11-osios vakarą „Bouffes du Nord“ teatre, Paryžiaus rudens festivalyje, parodytas portugalų režisieriaus, aktoriaus, dramaturgo ir naujojo Avinjono teatro festivalio direktoriaus Tiago Rodrigueso spektaklis „Katarina ir fašistų žudymo grožis“ (2020). Jame įvairaus pobūdžio politiniai ginčai sklandžiai susijungia į vieną klausimą – kas šiandien yra fašizmas? Tokia perspektyva priimtina ne visiems, nes dalis prancūzų žiūrovų per paskutinę sceną paliko salę, rėkdami ant aktorių bei vieni ant kitų ir į sceną mėtydami suglamžytas programėles ar net batus. Tai tik įrodo, kad Rodrigueso ir kūrybinės grupės sukurtas socialinis atspindys tapo nepakeliamai ryškus.

MMLAB inf.

Miglė Munderzbakaitė

Roberto Wilsono „Dorianas“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) repertuare taip ilgai laukto režisieriaus Roberto Wilsono spektaklio „Dorianas“ premjerą lydėjo gausūs aplodismentai, įspūdžiai socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. Prieš tai vykusioje spaudos konferencijoje teatro bendruomenė turėjo galimybę susitikti su Wilsonu, iš jo pasakojimų ir atsakymų pajusti patirtį, žinojimą, užtikrintumą ir teatrališką energiją. Konferencijos dalyviai buvo pakviesti į spektaklio repeticiją, kurioje norėjosi stebėti ne tik veiksmą scenoje, bet ir tai, kas vyksta aplink: kokia gausi komanda dirba prie kiekvienos mizanscenos įgyvendinimo, kaip visas detales fiksuoja režisierius, kaip reaguoja aktoriai.

Ieva Tumanovičiūtė

„Sirenų“ dienoraščiai (I)

Šiuolaikinius klausimus apie kūną ir lytį, kūną ir technologijas, kūną ir ekologiją, kūną ir mokslą, kūną ir protą, kūną ir sielą ir t.t. kelia šiųmetis Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“. Jo tema „Kūnas“ taip pat apima kūną ir teatrą. Nuo seno scenoje nebūtinai vaidina aktoriai – stebuklingai atgyja lėlės ir objektai, valdomi žmonių. 2015 m. „Sirenose“ pristatytame grupės „Rimini Protokoll“ projekte „Remote Vilnius“ žiūrovų kūnai tapo pagrindiniais veikėjais, o projekte „NACHLASS, kambariai be žmonių“ (2017 m. „Sirenos“) istorijas pasakojo erdvės, daiktai ir balso įrašai.

Aistė Šivytė

„Nejaukos slėnis“ ir „Cyber Elf“ festivalyje „Sirenos“

Žmogaus ir kompiuterio ryšys darosi vis glaudesnis. Jis neišvengiamai tampa vis svarbesniu tarpininku socializuojantis, pramogaujant, dirbant. Didelę dalį karantino praleidome virtualioje erdvėje – nuotoliu dalyvaudami paskaitose, susirinkimuose, netgi šventėse ir spektakliuose. Mūsų kasdienybėje technologijos veikia kaip savitas kūno tęsinys. Tad ir šiemet festivaliui „Sirenos“ pasirinkus kūno temą, dažnas spektaklis apie ją kalbėjo būtent per sąveiką su technologijomis.

NOA inf.

Rengėjų inf.

NOA inf.