Balandžio 7-osios, Atvelykio, vakarą žinomi Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pianistai, Škotijos Karališkosios akademijos fortepijono profesoriai Petras Geniušas ir Stephenas Coombsas kviečia praleisti sklandant ne tik įstabiems Olivier Messiaeno muzikos garsams, bet ir filosofinei minčiai. Filharmonijos Didžiojoje salėje pianistai atliks O. Messiaeno „Amen vizijas“. Filosofinę mintį ir kitus kontekstus plėtos filosofas Jonas Dagys.
Balandžio 6 d. orkestro muzikos koncertą „Holsto orbitoje“ Nacionalinėje filharmonijoje surengs Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras (LSPO). Koncertu bus paminėtas Gustavo Holsto 150-metis. Orkestrui diriguos Martynas Staškus, solo tūba gros svečias iš Vokietijos Constantinas Hartwigas, dalyvaus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mišraus choro merginų grupė. Prieš koncertą Filharmonijos fojė bus atidaryta nauja paroda – Vilmanto Dambrausko „Mano miesto portretai“.
„Skrajojantis olandas“ Komische Oper Berlin
Poeto Heinricho Heine’s užrašyta legenda apie amžinoms klajonėms pasmerktą olandą, įkvėpusi vokiečių kompozitorių Richardą Wagnerį parašyti operą, kuri pastaraisiais metais Lietuvoje išgarsėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dėka, Komische Oper Berlin scenoje įgavo netikėtų režisūrinių ir vizualinių akcentų, o pats kūrinys galėtų būti vadinamas Der Komische Holländer (spektaklis žiūrėtas kovo 15 d.).






Narbutaitė, Vaskas, Messiaenas ir Lietuvos kamerinis orkestras Nacionalinėje filharmonijoje
Koncertai, o ypač kai kurie koncertai, sukelia įvairių minčių – ne tik apie muzikos meno matmenis, girdėtą muziką, jos idėjas, apie atlikimą, apie visumos kompoziciją. Tos mintys kartais perlipa konkretaus koncerto turinio ribas ir kaip koks „ausies kirminas“ graužiasi gilyn. Ir štai išsidriekia virtinė retorinių klausimų: kodėl šiuolaikinei muzikai nesusidaro daugiau galimybių organiškai ir tolygiai tyvuliuoti klasikiniame koncertų repertuare (netampant jai vien, tarkim, „Gaidos“ festivalio tikrove), kodėl interpretuojant šiuolaikinę muziką nebūtinai pripažįstama būtent jai būdinga specifinė atlikimo technika be romantinių arba klasikinių prieskonių ar klišinių „muzikinių įvykių“ logikos? Arba kodėl, klausydamasis „Klasikos“ radijo programos, ypač laidų „Intermezzo“, dažnai patiri beviltišką nuobodulį, nes girdi dešimtis kartų nuzulintas partitūras (net poros mėnesių laikotarpiu), ką jau kalbėti apie jų (ne)tinkamumą konkrečiam paros laikui?








„Concerto in Do“. Glebas Pyšniakas, Robertas Šervenikas, LNSO, Kauno valstybinis choras Nacionalinėje filharmonijoje
Prabėgo jau penkeri metai be vieno ryškiausių šiuolaikinės muzikos kūrėjų Anatolijaus Šenderovo. Jį visada traukė muzikoje apmąstyti žmogaus prigimties paradoksą – nuolatinę sąveiką tarp neaprėpiamų gėrio ir blogio pradų; iki skausmo alinantys prieštaravimai įkvėpdavo jį parašyti ir neįtikimo grožio lyrinę melodiją, ir stichišką, atrodytų, nebesustabdomą tutti... Paskutiniai Šenderovo kūriniai iki jo išėjimo 2019 m. kovo 25-ąją vis labiau bylojo apie akistatą su neišvengiamais gyvenimo ciklo procesais, būties laikinumo ir trapumo suvokimą, muzikoje išsiliejusį skaidriu liūdesiu. Kažin, kuo gyventų ir ką rašytų šiandien šis didžiuliu talentu pasižymėjęs ir itin subtiliai laiką jautęs kūrėjas?





Kartu su bundančia gamta į Birštoną jau 22-ąjį kartą grįžta seniausia šalyje džiazo šventė. Balandžio 5–7 dienomis ji sutrauks į Birštono kultūros centrą beveik pusantro šimto muzikantų iš Lietuvos, Šveicarijos, Belgijos, JAV, Puerto Riko, Argentinos, Skandinavijos ir kitų šalių.
Šį pavasarį kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu maestros iš Italijos Giannos Frattos, suskambės vieno ryškiausių šiandienos pianistų Petro Geniušo fortepijono klavišai. Kovo 28 d. LVSO koncertų salėje ir kovo 29 d. Utenos kultūros centre P. Geniušas atliks vieną mylimiausių savo kūrinių – J. Brahmso Antrąjį koncertą fortepijonui. „Tai yra ne šiaip kūrinys, o visą asmenybę pajungiantis projektas“, – interviu prieš koncertą kalbėjo fortepijono maestro.
Kovo 28 d. Nacionalinėje filharmonijoje skambės vienas iš 10-ojo „Odessa Classics“ festivalio koncertų. Prestižinis ir labai laukiamas festivalis „Odessa Classics“ nuo 2015-ųjų į Odesą kasmet sukviesdavo gausų klasikinės muzikos atlikėjų būrį. Rusijai užpuolus Ukrainą, festivaliui namų teko ieškoti svetur – jau trečius metus festivalio koncertai yra pasklidę po įvairius Europos miestus, vienas jų – Vilnius.
Pasirodė nauja muzikologės Danutės Petrauskaitės monografija „Juozas Žilevičius ir jo epocha“
Kovo 4 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir kovo 14 d. Kaune, VDU Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (organizavo VDU Lietuvių išeivijos institutas) buvo pristatyta nauja Danutės Petrauskaitės knyga „Juozas Žilevičius ir jo epocha“ (Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2023). Tai jau penktoji mokslininkės knyga, skirta mūsų išeivijos muzikinės kultūros studijoms. Anksčiau dr. Danutė Petrauskaitė yra parašiusi monografijas apie kompozitorių Jeronimą Kačinską, dainininkę Prudenciją Bičkienę, violončelininką Petrą Armoną ir daugiau nei šimtmetį aprėpiančią įspūdingos apimties (tiek temų platumu, tiek puslapių skaičiumi ir net knygos svoriu) monografiją „Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose 1870–1990. Tautinės tapatybės kontūrai“.
Pirmasis koncertas rekonstruotoje LVSO koncertų salėje
„Ewig-Weibliche“ – Johanno Wolfgango von Goethe’s ir Gustavo Mahlerio Simfonijoje Nr. 8 išaukštintas himnas „amžinajam moteriškumui“ – pakiliai ir jaudinančiai vainikavo Valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salės atidarymą. Išties ne kasdien Lietuvoje atidaroma nauja koncertų salė, o pritaikyta simfoninei muzikai atlikti – bene pirmą kartą! Ir nors tai nebuvo naujos salės statyba, o tik senos rekonstrukcija, pastaroji buvo esminė, sukuriant visai kito lygio akustiką, tad šiuo požiūriu – tai naujos erdvės gimimas.






