Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, sausio 12 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia pasiklausyti Giedriaus Kuprevičiaus poetinės oratorijos „Amžinoji šviesa“. Jos atlikimas pratęs sausio koncertų, skirtų žuvusių laisvės gynėjų atminimui, tradiciją teatre.
Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir saksofonų kvarteto „Signum“ koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Koncertų salėse jau skamba šventine nuotaika dvelkiančios programos. Ne išimtis ir Nacionalinėje filharmonijoje gruodžio 14 d. vykęs Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, diriguojamo meno vadovo Modesto Pitrėno, ir saksofonų kvarteto iš Vokietijos „Signum“ koncertas „Vilniaus simfonija“. Koncertas pavadintas pagal Gedimino Rimkaus Rimkevičiaus naują kūrinį, tad į jo premjerą pirmiausia ir norisi atkreipti dėmesį, nors opusas pradėjo antrą vakaro dalį.
Pianistės Mariam Batsashvili rečitalis Paliesiaus dvare
Puošni Paliesiaus dvaro erdvė sulaukia muzikos pasiklausyti iš visur suvažiuojančios publikos. Jau nusistovėjo ir nuolatinis ratas jos gerbėjų, nepaisančių nei tamsių žiemos vakarų, nei slidaus kelio. Juos pasitinka įspūdingi po stiklo gaubtu stūksantys buvusios arklidės mūrai, iš vietinių ūkininkų gaunamų miltų kepama duona ir bandelės prie kavos, jaukus apšvietimas, o koncertų salėje „Pasaga“ – puikūs „Stainway&Sons“ instrumentai bei reto gerumo akustika.
Lietuvos nacionalinė filharmonija (LNF) savo interneto svetainėje jau paskelbė 2025-ųjų sausio–gegužės renginius ir ruošiasi karališkam naujų koncertinių metų sutikimui. Sausio 5 d. koncertu „Trijų Karalių dovanos“ naujus koncertinius metus pradės ansamblis „Musica humana“ ir solistai, o koncertų ratą stabiliu ritmu įsuks sausio 11 d. programa „Stabat Mater“, atliekama Lietuvos kamerinio orkestro (LKO) ir choro „Vilnius“, bei sausio 15 d. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) koncertas su garsiuoju lenkų fortepijono virtuozu Rafału Blechaczu, abu koncertus diriguos maestro Robertas Šervenikas. Nuo sausio 5 iki gegužės 16 d. Filharmonijos publikos lauks keliasdešimt įvairaus žanro koncertų, įsimintini susitikimai su Lietuvos ir užsienio žvaigždėmis, įtraukiančios programos, minėjimai, premjeros.
Lietuvių išeivijos muzikos koncertas – vis dar įvykis Lietuvos koncertiniame gyvenime. Pripažinkim – net pavienis išeivio kūrinys koncerte jau yra įvykis. Kaip ir tokios pjesės pasirodymas pedagoginiame ar konkursiniame kontekste. Tad Bruno Markaičio (1922–1998) kamerinės muzikos koncertai, įvykę Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų namuose gruodžio 4 d. bei Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje gruodžio 6 d., tikiuosi, bus postūmis šiems kūriniams tapti įprasta mūsų repertuarų dalimi.
Šeštadienį, gruodžio 21 d. 18 val., visus vargonų muzikos mylėtojus į kasmetinį kalėdinės muzikos koncertą pakvies Vilniaus universiteto vargonų studija „Unda maris“. Besidžiaugdami atnaujintais VU Šv. Jonų bažnyčios didžiųjų vargonų garsais „Unda maris“ studijos nariai ir vadovai paruošė klausytojams spalvingą ir kontrastų kupiną šventinę programą.
Septintasis Giacomo Puccini trijų vienaveiksmių operų spektaklis LNOBT
Nusistovėjo nerašyta taisyklė recenzuoti operų premjeras, tolesnį spektaklių gyvenimą paliekant savieigai. Tačiau neretai būna, kad po kokių šešių ar dešimties atlikimų naujai pastatytas spektaklis susiguli ir įgyja naujos, geresnės kokybės. Nuosekliai sekti premjerų gyvenimo, dirigentų ir solistų kaitos kritikai, tiesą sakant, neįpareigoti, nebent patys įsipareigoja, paskirdami tam labai daug laiko. Praėjusiame numeryje paskelbtą recenziją apie Giacomo Puccini „Triptiko“ premjerą LNOBT parašiau išklausiusi du premjerinius spektaklius.
Pianisto Jurgio Karnavičiaus rečitalis „Organum“ salėje
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius ir ilgametis Fortepijono katedros vedėjas, tarptautinių konkursų laureatas pianistas Jurgis Karnavičius gruodžio 7 d. „Organum“ koncertų salėje pateikė išskirtinę programą. Skambėjo retai atliekami, o Lietuvoje daugeliui pirmą kartą girdimi George’o Enescu, Bélos Bartóko ir Karolio Szymanowskio fortepijoniniai opusai. Dėl šios priežasties profesorius prieš kiekvieną kūrinį papasakojo apie jo kontekstą ir charakteringus bruožus, kuriuos atskleidė kūrinius interpretuodamas akademiškai nuosekliai ir įkvėptai.
Koncertas Nacionalinėje filharmonijoje, skirtas Giedriaus Kuprevičiaus 80-mečiui
Šiuolaikinis pernelyg skubantis pasaulis mūsų kasdienybę modeliuoja tikrovės apraiška. Neretai pamirštame, kad egzistuoja ir vaizduotės ar sapnų pasaulis, kurį ryškiausiai patiriame vaikystėje. Tai galėjome patirti gruodžio 7 d. koncerte Nacionalinėje filharmonijoje, čia skambėjusi Giedriaus Kuprevičiaus, Einojuhani Rautavaaros ir Edvardo Griego muzika sukūrė žaismingą, vaizduotę žadinančią nuotaiką. Grojo Nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas meno vadovo Modesto Pitrėno, solavo Jashos Heifetzo smuikininkų konkurso nugalėtojas ispanas Javieras Comesaña Barrera, atlikęs pirmą kartą Lietuvoje skambėjusį Kuprevičiaus koncertą smuikui ir orkestrui „Keturi barono Miunhauzeno sapnai“.
Vasario 3 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre operinės muzikos gerbėjų laukia išskirtinis renginys – Giacomo Puccini operos „Tosca“ koncertinis atlikimas su operos pasaulio žvaigždėmis. Kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru, diriguojamais Modesto Pitrėno, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pasirodys trys solistai. Pirmą kartą vieninteliam Baltijos šalyse koncertui scenoje susiburs pasaulio scenas užkariavęs lietuvių sopranas Vida Miknevičiūtė, kurios repertuare Florios Toscos rolė skambės pirmą kartą, amerikiečių tenoras Jonathan Tetelman, tituluojamas geriausiu šių laikų jaunosios kartos Mario Cavaradossi partijos atlikėjų ir legendinis britų bosas-baritonas, seras Bryn Terfel, dėka sukurto ikoninio barono Scarpia vaidmens žinomas visame pasaulyje.